Lucas 14
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NTLH
1 Sabat ra taniai Iesu inai Pharisee yangan asi bainetewarotin an goai nan bayu itam mes; ato sabu on Iesu sibimateteai tiwag.
1 Num sábado, Jesus entrou na casa de certo líder fariseu para tomar uma refeição. E as pessoas que estavam ali olhavam para Jesus com muita atenção.
2 Orot sawau tani ibo ann iman sidadau, on inat Iesu aurin,
2 Um homem, com as pernas e os braços inchados, chegou perto dele.
3 ato Iesu on Pharisee yangan a Baifafaro an baibebeotis on itetemis iyau, “Ot ati Baifafaro iyau on fofonin arimon sabu Sabat ra nan sabu taniyawasis o ambin i?”
3 E Jesus perguntou aos mestres da Lei e aos fariseus:
4 Baise osi men fofonin abi dura tani sitau. Iesu orot ibo, iyawasai ato iyafarai inai.
4 Mas eles não responderam nada. Então Jesus pegou o homem, curou-o e o mandou embora.
5 Namon On osi auris iyau, “Omi natum o ami foro ox tani on Sabat ra nan sareu an doguai itafeu, ato omi mamaba wotafour i? Omi ra kaita wotan wottein itag, basit Sabat ra min on.”
5 Aí disse:
6 Baise atonio dura aurin on osi men fofonin arimon sitiyafotai on.
6 E eles não puderam responder.
7 Iesu isagob mamaba sabu fani siyoyores si’nat bayu am aurin on, osi asi efan on obis wat sinunuenen on nan simamair, on mes atonio bobo aurin on sabu engon auris dura kawenai nan idudur:
7 Certa vez Jesus estava reparando como os convidados escolhiam os melhores lugares à mesa. Então fez esta comparação:
8 “Orot tani inibebegim unnat tabin an forag aurin on, om men efan aiyetunai unamair mes. Om men usagob goa matuanin on orot tani gagamin bag men om ba, on ibebegai enat tabin an forag aurin,
8 — Quando alguém convidá-lo para uma festa de casamento, não sente no melhor lugar. Porque pode ser que alguém mais importante tenha sido convidado.
9 ato goa matuanin, omi rum engon ibibebegim wo’nat on innat aurim inau, ‘Om atonio efan emama on unikirir ato orot atonio on nin efanai inamair.’ Namon om arimon mamai inboem ato efan babanai bag on nan unamair.
9 Então quem convidou você e o outro poderá dizer a você: “Dê esse lugar para este aqui.” Aí você ficará envergonhado e terá de sentar-se no último lugar.
10 Baise om, goa matuanin inbibebegim on, unan efan babanai unamair, ato goa matuanin on toun ibibebegim on aurim innat ato inau, ‘Turau, enat efan obinai unamair.’ Namon sabu fani sibebegis sinat nan semama on arimon engon om sinkakafem.
10 Pelo contrário, quando você for convidado, sente-se no último lugar. Assim quem o convidou vai dizer a você: “Meu amigo, venha sentar-se aqui num lugar melhor.” E isso será uma grande honra para você diante de todos os convidados.
11 Iyai iyafan toun ebigagaminai on arimon sinyeirai insur, ato iyai iyafan toun eyeyeirai on arimon siniyamai gagamin inmatar.”
11 Porque quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
12 Namon Iesu on dura ato orot goa matuanin on iyor inat on aurin iyau, “Om aiyet an bayu o rabirabi an bayu unbotitiwag on men om turam o taitaim tutuam, o om am dam warar o sabu fani sawarotis—osi unibebegis mes, osi on arimon angaramin sinibebegim men, on etaiai ato aifan bobo ufofour aurin on arimon sinigaraminem men.
12 Depois Jesus disse ao homem que o havia convidado:
13 Om am forag unbiyamai on, sabu kokoianis, ass imas raguraguis, ass komasis, a matas fotis on unibebegis;
13 Mas, quando você der uma festa, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos
14 onai om on arimon baimomogin unboai yabin osi sabu on men angaramin sinigaraminem men. Baise sabu obis ato rabob emon sinmisiririn an rai on nan God inigaraminem men.”
14 e você será abençoado. Pois eles não poderão pagar o que você fez, mas Deus lhe pagará no dia em que as pessoas que fazem o bem ressuscitarem.
15 Sabu kemai nan simama, ato orot tani atonio dura itatam ato on Iesu aurin iyau, “Yasisir gagamin bag ato osi sabu auris iyabon God an Baiaiwabai sinamair bayu si’nam on!”
15 Um dos que estavam à mesa ouviu isso e disse para Jesus: — Felizes os que irão sentar-se à mesa no
16 Iesu on orot aurin iyau, “Ra tani orot forag gagamin iyamai ato sabu sigaraba maiau ibebegis.
16 Então Jesus lhe disse:
17 Bayu am an wera inat, ato on orot on an agirotin iyafarai inai ato sabu ibibebegis on itawures ‘Omi wonat, wei bayu engon wabotitiwag nono!’
17 Quando chegou a hora, mandou o seu empregado dizer aos convidados: “Venham, que tudo já está pronto!”
18 Baise osi sabu on engon sibosuruf, kakaita kakaita asi dura ta ta on siboen sigat. Orot ainauin on agirotin iyawur iyau, ‘Yau au motob atobon on mes anan anitai; ato am bada unawur, arie yau on aurin abiyababan yabin yau men anat on.’
18 — Mas eles, um por um, começaram a dar desculpas. O primeiro disse ao empregado: “Comprei um sítio e tenho de dar uma olhada nele. Peço que me desculpe.”
19 Orot tani ba iyau, ‘Yau au foro ox engon auyotoat atobonen ato yau a’nan au masauai nan foro anites ansagob osi on fofonis bobo sinabo o ambin; ato am bada unawur, arie yau on aurin abiyababan yabin yau men anat on.’
19 — Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e preciso ver se trabalham bem. Peço que me desculpe.”
20 Orot tani iyau, ‘Yau ato arimon atabin, on fasinai yau men anat on.’
20 — E outro disse: “Acabei de casar e por isso não posso ir.”
21 Agirotin imatabir men atonio bobo aurin on an bada iyawur. On goa an bada on yan men sunub itatab ato an agirotin aurin iyau, ‘Om gariwat egat enai mafam gagamis amosi unar goa sanasi nan unar ungat sabu kokoianis, ass imas raguraguis, matas fotis a ass komasis on unboes unnat.’
21 — O empregado voltou e contou tudo ao patrão. Ele ficou com muita raiva e disse: “Vá depressa pelas ruas e pelos becos da cidade e traga os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Men weromin agirotin iyau, ‘Bada, dura mamaba uyawureu on nanaba afour, baise efan on gagamin yen.’
22 — Mais tarde o empregado disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, mas ainda está sobrando lugar.”
23 On mes bada on agirotin aurin iyau, ‘Egat enai rega etai nan a rega uwar sanasi nan sabu eboes senat, ato au goa awan inbonu.
23 — Aí o patrão respondeu: “Então vá pelas estradas e pelos caminhos e obrigue os que você encontrar ali a virem, a fim de que a minha casa fique cheia.
24 Yau awurem, sabu ainau abibebegis on men iyai tani arimon yau mat bayu wanam on!’”
24 Pois eu afirmo a vocês que nenhum dos que foram convidados provará o meu jantar!”
25 Sabu kuayo gagamin on Iesu mat sibib si’nan, ato On irutabir sabu auris iyau,
25 Certa vez uma grande multidão estava acompanhando Jesus. Ele virou-se para eles e disse:
26 “Iyai iyafan Yau auriu enat on men fofonin au baigibubunuotin inmatar on, ab on Yau ininuaboiu tiwag weie, on men on toun taman, ayon, a’wan, nanatun, taitain tutuan, rorobun a on toun ibinuabois ba on.
26 — Quem quiser me acompanhar não pode ser meu seguidor se não me amar mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua esposa, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a si mesmo.
27 Iyai iyafan men fofonin toun an nab inabar ato inigibubunueu, on min men Yau au baigibubunuotin on.
27 Não pode ser meu seguidor quem não estiver pronto para morrer como eu vou morrer e me acompanhar.
28 “Iyai iyafan ebinonot goa ann weromin inyon on, ainau inamair ato goa inyoyonin an baiyan on engon inkuseb initai, on an agim on fofonin arimon an bobo inisawarai.
28 Se um de vocês quer construir uma torre , primeiro senta e calcula quanto vai custar, para ver se o dinheiro dá.
29 Ato on bobo men inbiyamai on arimon goa ann wat inrou ato men fofonin inyon insawar, ato sabu sinitai ato bobo mamaba imamatar on, arimon sinikoboai sinsererai.
29 Se não fizer isso, ele consegue colocar os alicerces, mas não pode terminar a construção. Aí todos os que virem o que aconteceu vão caçoar dele, dizendo:
30 Osi arimon sinau, ‘Atonio orot ibosuruf goa ann weromin iyoyonin ato men fofonin inisawarai on!’
30 “Este homem começou a construir, mas não pôde terminar!”
31 “Aiwab orot an sabu 10,000 nanaba iboes egat, ato aiwab orot tani on sabu 20,000 nanaba on mat baigagam mes. Ato orot on ainau inamair ininonot on an faiwar fofonin arimon aiwab orot tani rus sinigagam ai ambin.
31 — Se um rei que tem dez mil soldados vai partir para combater outro que vem contra ele com vinte mil, ele senta primeiro e vê se está bastante forte para enfrentar o outro.
32 On orot men fofonin arimon aiwab orot tani inisowarai on, an sabu dura bobibotis iniyafares sinan aiwab orot sinnefotai sinifefeyanai tuf baiyamin aurin, on an ra on orot on eta nanenei emama nan.
32 Se não fizer isso, acabará precisando mandar mensageiros ao outro rei, enquanto este ainda estiver longe, para combinar condições de paz. Jesus terminou, dizendo:
33 Iesu an dura kanfounai iyau, “On eta kaitamomai, iyai iyafan egogoi Yau au baigibubunuotin inmatar on, ato bobo aifan ato ebobo on engon inikiriren.”
33 — Assim nenhum de vocês pode ser meu discípulo se não deixar tudo o que tem.
34 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Kamit on obin, ato on kamit an nanian insasawar on, men eta yen arimon taniyamai an nanian inboai men.
34 — O sal é uma coisa útil; mas, se perde o gosto, deixa de ser sal.
35 Motob aurin on men obin a kuke foro asi ain mat aurin men obin; osi asir tanrebenen mom. Omi sabu er tainam aumas on Yau atonio dura abikakafun on wontatam tiwag!”
35 É jogado fora, pois não serve mais nem para a terra nem para o monte de esterco. Se vocês têm ouvidos para ouvirem, então ouçam.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.