Lucas 12
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NVT
1 Sabu siruruayo on kuayo irat kwakwan 1,000 nanaba, ato sabu on sibikikin mom, ato Iesu on ainau dura an baigibubunuotis auris iyau, “Omi matam woneit tiwag ato Pharisee yangan asi fio yist aurin—Yau abikakafun on osi asi yawas on engon baisigogo wat.
1 Quando as multidões cresceram a ponto de haver milhares de pessoas atropelando-se e pisando umas nas outras, Jesus concentrou seu ensino nos discípulos, dizendo: “Tenham cuidado com o fermento dos fariseus, que é a hipocrisia.
2 Sawar aifan sitoun sisabutan yen on arimon au rereb ingat, a bobo buburis engon on arimon sinsagob.
2 Virá o dia em que tudo que está encoberto será revelado, e tudo que é secreto será divulgado.
3 On mes om dura aifan nan woumanai ukakafun on, arimon ra aiyet basun nan sintatam, ato om dura mamaba kafakakai wat am goa metewan urufot amonai nan udurusof mom on arimon goa uwayobai nan siniyoku sinikakafun.”
3 O que vocês disseram no escuro será ouvido às claras, e o que conversaram a portas fechadas será proclamado dos telhados.
4 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Yau tuturau awurem, omi men wonaber ato osi sabu auris ato usim wat sinasubun aurin on, baise osi gibui on men arimon aifan bobo komasin tani siniyamai on.
4 “Meus amigos, não tenham medo daqueles que matam o corpo; depois disso, nada mais podem lhes fazer.
5 Yau aniyoboem Orot Iyafan on wonberuai: God wonberuai, On arimon inasubunuem a On an baibad yen inboem wairaf an efan komasinai inyeinim. Dura bag, omi On Orot ekesin mom wonberuai!
5 Mas eu lhes direi a quem devem temer. Temam a Deus, que tem o poder de matar e lançar no inferno. Sim, a esse vocês devem temer.
6 “Sabu on kiwiu gugudis engon nim nanaba on agim gugudis ruam wat on nan setotobon. Ato God osi auris on men arimon tani ininosfotai on.
6 “Qual é o preço de cinco pardais? Duas moedas de cobre? E, no entanto, Deus não se esquece de nenhum deles.
7 Mat God on tefam iyab isagob biyam nanaba on unimui sen. On mes om men unaber mes; om on gagamim bag men ato kiwiu gugudis ba on!”
7 Até os cabelos de sua cabeça estão todos contados. Portanto, não tenham medo; vocês são muito mais valiosos que um bando inteiro de pardais.
8 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Yau awurem dura bag iyai iyafan wasai nan auriu dura ekurereb on Yau ebinoaniu, on eta kaitamomai Orot Natun arimon God an anea matasi nan bobo nanaba aurin inafour.
8 “Eu lhes digo a verdade: quem me reconhecer aqui, diante das pessoas, o Filho do Homem o reconhecerá na presença dos anjos de Deus.
9 Baise iyai iyafan wasai nan dura ekurereb on Yau men egogoiiu, on Orot Natun mat arimon God an anea matasi nan nanaba inisisiweiai.
9 Mas quem me negar aqui será negado diante dos anjos de Deus.
10 “Iyai iyafan Orot Natun aurin dura komasis inbikakafun on God arimon innotburai, baise iyai iyafan dura komasis Ayu Kakafotin aurin inbikakafun on God arimon men innotburai.
10 Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, mas quem blasfemar contra o Espírito Santo não será perdoado.
11 “Omi sabu sinboem wonar bayoi goa amonai, o gawan nasi o sabu bainetewarotis nasi wontatawar on, omi men woniyababan mamaba toum wonrufafarem aurin on o dura wonbikakafun aurin on.
11 “Quando vocês forem julgados nas sinagogas e diante dos governantes e das autoridades, não se preocupem com o modo como se defenderão nem com o que dirão,
12 Yabin on an werai on Ayu Kakafotin arimon inibebeyim dura mamaba wonikakafun.”
12 pois o Espírito Santo, naquele momento, lhes dará as palavras certas”.
13 Orot tani sabu kuayo sanasi imisir Iesu aurin iyau, “Baibebeotim, tuau orot yawur ato tamai an sawar ikiriren weinei on rui wanraram.”
13 Então alguém da multidão gritou: “Mestre, por favor, diga a meu irmão que divida comigo a herança de meu pai!”.
14 Iesu iyafotai iyau, “Orot iyafan on Yau baibad iteu omi anigurubabanim o omi rum ami sawar an raram weinem i?”
14 Jesus respondeu: “Amigo, quem me pôs como juiz sobre vocês para decidir essas coisas?”.
15 Namon Iesu on an dura ibotein sabu engon tutufin auris iyau, “Omi matam woneit a wonkaifarem tiwag, tafanam an sawar magis magis auris; yabin orot an yawas bag on men ato sawar aifan ebinoanai ba on, basit on sawarotin min on.”
15 Em seguida, disse: “Cuidado! Guardem-se de todo tipo de ganância. A vida de uma pessoa não é definida pela quantidade de seus bens”.
16 Namon Iesu atonio dura kawen on auris idudur: “Ra tani orot sawarotin an motobai on fesi obis wat ibofefes ato bayu min yabis gagamis simatar.
16 Então lhes contou uma parábola: “Um homem rico tinha uma propriedade fértil que produziu boas colheitas.
17 On ibosuruf toun ibinonotai, ‘Yau au goa efan on ambin menan nan au bayu engon nan antubabaren. Yau mamaba anafour?’
17 Pensou consigo: ‘O que devo fazer? Não tenho espaço para toda a minha colheita’.
18 Orot ibosuruf toun ibinonotai i’yau, ‘Yau bobo atonio nanaba anafour; yau au bayu goa on angoros insur ato gagamin bag anyon, on nan au sawareg a bayu fani antubabaren sinen.
18 Por fim, disse: ‘Já sei! Vou derrubar os celeiros e construir outros maiores. Assim terei espaço suficiente para todo o meu trigo e meus outros bens.
19 Namon yau tou auriu anau, yau on asowar nono! Yau au gogoi bayu on obis a fofonis wat ato atubabaren sinen kwanda kwanda. Yawas sasasan agaturai bayu anam anatom, a tou aniyasisireu!’
19 Então direi a mim mesmo: Amigo, você guardou o suficiente para muitos anos. Agora descanse! Coma, beba e alegre-se!’.
20 Baise God aurin iyau, ‘Om ojim! Ari fom on unarab; ato sawar ato ekakaifaren on iyafan inabo i?’”
20 “Mas Deus lhe disse: ‘Louco! Você morrerá esta noite. E, então, quem ficará com o fruto do seu trabalho?’.
21 Iesu an dura kanfounai iyau, “Atonio bobo on arimon nanaba inmatar ato osi sabu iyabon sawarotis tous asi sawar sebisosoi mom on, baise God matanai on om men sawarotim on.”
21 “Sim, é loucura acumular riquezas terrenas e não ser rico para com Deus”.
22 Namon Iesu an baigibubunuotis auris iyau, “On mes awurem au, omi men bayu auris woniyababan ato wonam yawasim wonama aurin on a mat men ara beber auris woniyababan ato usim baitakwakwaren aurin on.
22 Então, voltando-se para seus discípulos, Jesus disse: “Por isso eu lhes digo que não se preocupem com a vida diária, se terão o suficiente para comer, ou com o corpo, se terão o suficiente para vestir.
23 Yawas on gagamin bag men bayu ba, a usim on gagamin bag men ara beber ba.
23 Pois a vida é mais que comida, e o corpo é mais que roupa.
24 Omi kiwiu ato woites: Osi on men fesi sebofefes a osi on men bayu sekukuwain on; osi on men goa siyonen nan bayu setubabaren on; osi on God bayu ebitues! Omi orot jever on gagamim bag men ato kiwiu ba!
24 Observem os corvos. Eles não plantam nem colhem, nem guardam comida em celeiros, pois Deus os alimenta. E vocês valem muito mais que qualquer pássaro.
25 Omi men iyafan tani nanaba inama an wera tutufinai ato sawar auris inbiyababan on.
25 Qual de vocês, por mais preocupado que esteja, pode acrescentar ao menos uma hora à sua vida?
26 Omi bobo gugudis bag on men fofonin woniyamen on, aibo mes wobiyababan bobo gagamis auris i?
26 E, se não podem fazer uma coisa tão pequena, de que adianta se preocupar com as maiores?
27 Omi beran ato segeg on woniten: Osi men bobo sebobo a osi men tous auris ara beber sebiyamen on. Baise anawurem, aiwab orot Solomon an baiaiwab a an ara beber on men tani iyobin bag atonio beran ba.
27 “Observem como crescem os lírios. Não trabalham nem fazem suas roupas e, no entanto, nem Salomão em toda a sua glória se vestiu como eles.
28 God on ara beber wayo ebiyotes—wayo on ari wat inen ato raso on sinikomasai wairafai inaras. On mes wonsagob God on omi ami ara beber on gagaminai bag iniyotem. Omi ami baitutum on men inikafakakai mes!
28 E, se Deus veste com tamanha beleza as flores que hoje estão aqui e amanhã são lançadas ao fogo, não será muito mais generoso com vocês, gente de pequena fé?
29 “On mes omi men ra fufur wonnos kwakwan ato bayu aifan wonam a wontoman aurin on.
29 “Não se inquietem com o que comer e o que beber. Não se preocupem com essas coisas.
30 (Sabu bokomasotis nin tafanamai on ra fufur atonio osi bobo auris on sebinonotis kwakwan.) Ato osi sawar auris wogogoi on omi Tamam min isagob.
30 Elas ocupam os pensamentos dos pagãos de todo o mundo, mas seu Pai já sabe do que vocês precisam.
31 Baise omi bobo aifan wonbiyamai on God an Baiaiwab aurin wat on wonnuen, namon sawar fani auris wogogoi min arimon initem.”
31 Busquem, acima de tudo, o reino de Deus, e todas essas coisas lhes serão dadas.
32 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Omi foro sheep ruamom on men wonaber mes, omi Tamam on inonot nono arimon Baiaiwab initem.
32 “Não tenham medo, pequeno rebanho, pois seu Pai tem grande alegria em lhes dar o reino.
33 Omi ami sawar sen on engon wonitotobon ato agim wonboai sabu kokoianis wonites. Omi agim asi kukufet on wonabo ato on agim kukufet on arimon wantoan inen, omi ami baiaiwab safamai aurin on wonbotitiwag, on baiaiwab arimon men meyan insawar, yabin orot bainauotin on men fofonin arimon safamai inbainauim on a men arimon nonot sinikomasen on.
33 “Vendam seus bens e deem aos necessitados. Com isso, ajuntarão tesouros no céu, e as bolsas no céu não se desgastam nem se desfazem. Seu tesouro estará seguro; nenhum ladrão o roubará e nenhuma traça o destruirá.
34 Omi ami bainonot on ra fufur nan ami obin safamai wonbiaiwab aurin wat on wonyein.”
34 Onde seu tesouro estiver, ali também estará seu coração.”
35 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Omi wonbotitiwagim bobo aifan inmamatar aurin on, omi ami ara beber on wonboai nan wongigin tiwag a ami ramef wonitutu auman wonbotitiwagim bobo aurin,
35 “Estejam vestidos, prontos para servir, e mantenham suas lâmpadas acesas,
36 omi woniyamai ato sabu agirotis ba asi bada semomousin on tabin an bobaitab emon inmatabir men. On innat metewan inrugegedan on, osi ra kaita metewan sinruseren wain inar.
36 como se esperassem o seu senhor voltar do banquete de casamento. Então poderão abrir-lhe a porta e deixá-lo entrar no momento em que ele chegar e bater.
37 Yasisir gagamin bag ato osi agirotis auris, on an ra asi bada inmamatabir men ingagatures on, osi on sibotitiwagis isawar matas siyeit semama! Yau awurem dura bag, on arimon kaid inboai nenen ingigin ato inawures kemai sinamair ato on toun asi bayu inbotitiwagen weines.
37 Os servos que estiverem prontos, aguardando seu retorno, serão recompensados. Eu lhes digo a verdade: ele mesmo se vestirá como servo, indicará onde vocês se sentarão e os servirá enquanto estão à mesa!
38 Yasisir gagamin bag osi agirotis auris, asi bada fom nub basun innat o wera gibui weie innat, ato On innat on ingatures osi sibotitiwag nono semama!
38 Quer ele venha no meio da noite, quer de madrugada, ele recompensará os servos que estiverem prontos.
39 Atonio wonsagob, ato orot goa matuanin wera itsagob meyan orot bainauotin enat on arimon men itikirir itar an goa itaseb on.
39 “Entendam isto: se o dono da casa soubesse exatamente a que horas o ladrão viria, não permitiria que a casa fosse arrombada.
40 Ato omi mat on wonbotitiwagim yabin omi wera on men wosagob a omi men wonbinonotim an werai on Orot Natun innat.”
40 Estejam também sempre preparados, pois o Filho do Homem virá quando menos esperam”.
41 Peter iyau, “Bada, atonio dura kawen on wei auri ebikakafun o sabu engon auris mat ebikakafun i?”
41 Então Pedro perguntou: “Senhor, essa ilustração se aplica apenas a nós, ou a todos?”.
42 Bada iyafotai iyau, “Iyafan agirotin on baitutumin a gigiboanotin? On orot on an bada baibad initai goa inkaifarai a agirotis fani asi bayu on wera fofoninai bag nan inbibites.
42 O Senhor respondeu: “O servo fiel e sensato é aquele a quem o senhor encarrega de chefiar os demais servos da casa e alimentá-los.
43 Yasisir gagamin bag on agirotin aurin, ato an bada innat au go ingaturai on an bobo inbobo on!
43 Se o senhor voltar e constatar que seu servo fez um bom trabalho,
44 Yau awurem dura bag, on an bada on arimon baibad engon agirotin initai on bobo engon tutufin inkaifaren wain.
44 eu lhes digo a verdade: ele colocará todos os seus bens sob os cuidados desse servo.
45 Baise on agirotin on toun aurin inau, yau au bada on wera weromin maiau nan emama ato on men arimon gariwat innat on. On mes on inbosuruf agirotis fani jever orot inarou a on bayu inam a sareu wawanis inatom kwakwan inbikokok,
45 O que acontecerá, porém, se o servo pensar: ‘Meu senhor não voltará tão cedo’, e começar a espancar os outros servos, a comer e a beber e se embriagar?
46 namon ra tani an bada inmatabir men ato on agirotin on men on inbinonotai a on an wera mat on men insagob. On an bada innat on agirotin baimaki komasin bag initai, ato on inboai an efan on sabu fonaseirotis mat nan inyeinis.
46 O senhor desse servo voltará em dia em que não se espera e em hora que não se conhece, cortará o servo ao meio e lhe dará o mesmo destino dos incrédulos.
47 “Agirotin isagob on an bada an gogoi bobo abifan on iniyamai, baise on toun men ebotitiwagai ato an bada an gogoi men ebobo on arimon an baimaki on wawaninai bag urouwawanai nan sinaswabirai;
47 “O servo que conhece a vontade do seu senhor e não se prepara nem segue as instruções dele será duramente castigado.
48 baise agirotin on men isagob on an bada an gogoi aifan on bobo inabo, ab on toun an gogoi bobo fani on ebobo, ato asir urouwawanai saswabirai mom on, on arimon an baimaki on sasasanai urouwawanai sinaswabirai. Orot iyafan sawar fofoninai sibitai on an garamin on nanaba an fofoninai inites men; ato orot iyafan imanai sawar sigaraba sibitai on, osi sinifefeyan on angaramin nanaba sawar sigaraba bag inites men.”
48 Mas aquele que não a conhece e faz algo errado será castigado com menos severidade. A quem muito foi dado, muito será pedido; e a quem muito foi confiado, ainda mais será exigido.”
49 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Yau anat wairaf tafanamai an yein inaras mes, Yau anonosin au gogoi on wairaf on i’taras nono!
49 “Eu vim para incendiar a terra, e gostaria que já estivesse em chamas!
50 Yau on bapataito magin tani baikokosar an bapataito on anboai, Yau nunuau on yababan ibonueu ato agogoi yababan on anisawarai!
50 No entanto, tenho de passar por um batismo e estou angustiado até que ele se realize.
51 Omi wononosin Yau anat tafanamai tuf an yein mes i? Ambin, Yau men tuf anyein on, baise awurem, Yau anat tafanam an kuseseb mes.
51 Vocês pensam que vim trazer paz à terra? Não! Eu vim causar divisão!
52 Ari ra on arimon goa amonai taitais tutuas engon nim nanaba sinkuseseb tais tuas ton on mabisi ato osi siniragit tais tuas ruam auris, a tais tuas ruam on eb tais tuas ton auris siniragit.
52 De agora em diante, numa mesma casa cinco pessoas estarão divididas: três contra duas e duas contra três.
53 Fifirig tatamas on arimon nanatus auris siniragites ato fifirig on eb arimon tatamas auris siniragites; jeverig ayos on arimon nanatus jeverig auris siniragites ato jeverig on eb arimon a’yos auris siniragites; jever arimon rarawas jeverig auris siniragites; ato urataman jeverig on eb arimon rarawas jever auris siniragites.”
53 “O pai ficará contra o filho e o filho contra o pai; a mãe contra a filha e a filha contra a mãe; a sogra contra a nora e a nora contra a sogra”.
54 Mat Iesu on sabu auris iyau, “Omi wontage kasakasau gugugurin wonitai wera sifun emon innanat on ra kaita wonau, usan arimon inayar—ato usan min eyayar.
54 Então Jesus se voltou para a multidão e disse: “Quando vocês veem nuvens se formando no oeste, dizem: ‘Vai chover’. E têm razão.
55 Ato yabat rega emon esisin ato naniam wat wontatam wonsagob ato wonau tafanam arimon inforab—ato efoforab.
55 Quando sopra o vento sul, dizem: ‘Hoje vai fazer calor’. E assim ocorre.
56 Omi on baisigogo’otim! Omi on kasakasau a tafanam woniten on wonsagob ra mamaba ekokomas o obin yen, ato omi aibo mes ari ra ato bobo semamatar on men wosagob?”
56 Hipócritas! Sabem interpretar as condições do tempo na terra e no céu, mas não sabem interpretar o tempo presente.
57 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Omi aibo mes toum on men woninonotim tiwag ato bobo obis wat wonafour?
57 “Por que não decidem por si mesmos o que é certo?
58 Orot tani iboem egeg baigurubaban orot nanai nan dura wonikakafun mes on, om unafourtobon rum ami komasis on eta nenenai nan wonitotorai onai om men inboem wonag baigurubaban orot nanai wontawar, ato on bobo men nanaba unfofour on, orot inboem wonag baigurubaban orot nanai wontawar ato on inboem tafanam an baifafaro kaifarotis imasi inyagai ato osi sinboem fafatum goai sinreberuem.
58 Quando você e seu adversário estiverem a caminho do tribunal, procurem acertar as diferenças antes de chegar lá. Do contrário, pode ser que o acusador o entregue ao juiz, e o juiz, a um oficial que o lançará na prisão.
59 Yau awurem, om arimon nan unama ato om fafatum goa emon boseirim gat mes unfofour on am agim baiyan engon tutufin unyein weie ungat.”
59 Eu lhe digo: você não será solto enquanto não tiver pago até o último centavo”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.