Mateus 27

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ñamiacãcure nipeꞌtirã paꞌia wiorã, tojo nicã judío masã bʉcʉrã nerẽcãrã niwã. Nerẽ, niꞌcãrõnojõ wãcũseticãrã niwã. “¿Deꞌro wee marĩ Jesure wẽjẽrãsari?” ni apoyucãrã niwã.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Apotoja, Jesure cõme dari meꞌrã dʉꞌtetjĩarã, Poncio Pilato, Judea diꞌta wiogʉ tiropʉ miiejacãrã niwã.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Beꞌro Juda “Jesure wẽjẽrãsama” nisere tʉꞌocʉ niwĩ. Tere tʉꞌogʉ, pũrõ waro bʉjaweticʉ niwĩ. Tojo weegʉ na niyeru wapayeꞌque treinta cujirire paꞌia wiorãrẽ, tojo nicã judío masã bʉcʉrãrẽ wiacãꞌcʉ niwĩ.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Narẽ nicʉ niwĩ:
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Juda niyerure Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ doquewiacãꞌcʉ niwĩ. Beꞌro waꞌa, cʉ̃ basu wãmʉtapʉ dʉꞌteyoja, wẽrĩa waꞌacʉ niwĩ.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Paꞌia wiorã niyeru cujirire seeneorã, aꞌtiro nicãrã niwã:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Beꞌro na basu aꞌmerĩ ucũ, aꞌtiro wãcũcãrã niwã:
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Masʉ̃ wẽjẽse wapa meꞌrã duuca diꞌta nicaro niwʉ̃. Tojo weero aꞌtocatero quẽꞌrã ti diꞌta “Dí cõꞌáca diꞌta” wãmetiꞌi.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 — ausente —
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 — ausente —
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Beꞌro Jesure Judea diꞌta wiogʉ Pilato tiropʉ miacãrã niwã. Pilato cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Paꞌia wiorã, judío masã bʉcʉrã weresãse peꞌema ne yʉꞌtitiyʉꞌrʉocãꞌcʉ niwĩ.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Tojo weegʉ Pilato cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Jesú ne cãꞌrõ yʉꞌtiticʉ niwĩ. Cʉ̃ yʉꞌtiticã ĩꞌagʉ̃, Pilato ĩꞌamarĩa waꞌacʉ niwĩ.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Cʉ̃ꞌmarĩnʉcʉ̃ Pascua bosenʉmʉ nicã Judea diꞌta wiogʉ aꞌtiro weeseticũcʉ niwĩ. Niꞌcʉ̃ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nigʉ̃rẽ masã na duꞌuwĩrõdutigʉre duꞌuwĩrõcũcʉ niwĩ.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Titare niꞌcʉ̃ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nigʉ̃́ Barrabá wãmetigʉ nicʉ niwĩ. Nipeꞌtirã cʉ̃ ñaꞌarõ weeꞌquere masĩcãrã niwã.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Pilato masã pãjãrã cʉ̃ tiropʉ nerẽcã ĩꞌagʉ̃, narẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Jesure masã maꞌicã ĩꞌarã, wiorã Jesure ʉocãrã niwã. Cʉ̃rẽ ʉorã, Pilatopʉre wiacãrã niwã. Na tojo ʉosere Pilato masĩcʉ niwĩ. Tojo weegʉ Jesure duꞌuwĩrõsĩꞌrĩgʉ̃, tere sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pilato masãrẽ besewʉaropʉ dujicʉ niwĩ. Cʉ̃ topʉ dujicã, cʉ̃ nʉmo aꞌtiro queti oꞌóco niwõ: “Cʉ̃ masʉ̃ buꞌiri moogʉ̃rẽ mejẽcã weeticãꞌña. Ñamipʉ cʉ̃rẽ tojo waꞌatjere wiobutiaro quẽꞌeasʉ”, ni queti oꞌóco niwõ.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Paꞌia wiorã, tojo nicã judío masã bʉcʉrã masãrẽ aꞌtiro niduticãrã niwã:
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Beꞌro Pilato masãrẽ sẽrĩtiñaꞌnemocʉ niwĩ:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Pilato nicʉ niwĩ:
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Tojo nicã tʉꞌogʉ, Pilato nicʉ niwĩ:
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Masã Pilato ucũsere tʉꞌosĩꞌrĩticãrã niwã. Tojo tʉꞌoronojõ oꞌorã, mejõ peꞌe cumuca wãꞌcõcãrã niwã. Na tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Pilato aco miitiduticʉ niwĩ. Te meꞌrã masã ĩꞌorõpʉ omocoe, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, masã nipeꞌtirã topʉ nirã́ yʉꞌticãrã niwã:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Tojo nicã tʉꞌogʉ, Pilato Barrabáre duꞌuwĩrõcʉ niwĩ. Jesú peꞌere tãrãduticʉ niwĩ. Beꞌro curusapʉ surarare paabiꞌpe wẽjẽduticʉ niwĩ.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Beꞌro Pilato yarã surara cʉ̃ ya wiꞌipʉ Jesure miacãrã niwã. Topʉ nipeꞌtirã surara nerẽnʉꞌcãtjĩrã, Jesure beꞌtoanʉꞌcãcãrã niwã.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Beꞌro cʉ̃ yaro suꞌtirore tuwee, suꞌtiro sõꞌarõ wiorã sãñarõnojõrẽ sãacãrã niwã.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Cʉ̃ dʉpoapʉ niꞌcã beꞌto pota meꞌrã wééca beꞌtore peocãrã niwã. Niꞌcãgʉ̃ tuacjʉ wiorã cʉocjʉnojõrẽ Jesure diacjʉ̃camocãpʉ oꞌocãrã niwã. Tojo weetoja, cʉ̃ pʉꞌtopʉ ejaqueꞌa, cʉ̃rẽ bujicãꞌcãrã niwã. Aꞌtiro nicãrã niwã:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Tojo nicã apeye ʉꞌseco eꞌowaꞌrecãrã niwã. Cʉ̃ tuacjʉre tʉ̃awee, dʉpoapʉ paamʉjãcãrã niwã.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Na tojo bujícãꞌca beꞌro cʉ̃ sãñarĩ suꞌtiro wiogʉ ya suꞌtirore tuweecãrã niwã. Beꞌro cʉ̃ todʉporo sãñaca suꞌtirore sãacãrã niwã tja. Tuꞌajanʉꞌcõ, cʉ̃rẽ curusapʉ wẽjẽrã waꞌarã miacãrã niwã.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Na Jesure wẽjẽrã waꞌarã miarĩ cura niꞌcʉ̃ masʉ̃ Simó Cirene wãmetiri macãcjʉ̃rẽ bocaejawã. Cʉ̃rẽ Jesú ya curusare wʉadutiwã.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Tojo weewãꞌcãrã, niꞌcã buꞌa Gólgota wãmetiropʉ ejawã. Gólgota nírõ, “Masã boaweeca dʉpoa” nirõ weesaꞌa.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Topʉ pũrĩse tʉꞌoñaꞌticãꞌto nírã, Jesure vino sʉ̃ꞌese meꞌrã morẽꞌquere tĩawã. Jesú cãꞌrõ sĩꞌrĩñaꞌcũmí, sĩꞌrĩduꞌucãꞌwĩ.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Jesure curusapʉ paabiꞌpeca beꞌro surara cʉ̃ ye suꞌtire níbocape wapataꞌaꞌcãrãrẽ dʉcawaawã. Na tojo weecã, dʉporocjʉ̃pʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ ojaꞌque queoro waꞌacaro niwʉ̃. Aꞌtiro ojanoꞌcaro niwʉ̃ Jesure waꞌatjere: “Yé suꞌtire na basu níbocape, dʉcawaawã”, nicaro niwʉ̃.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Beꞌro curusa docapʉ surara cʉ̃rẽ coꞌterã ejanujãwã.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Jesú dʉpoa buꞌipʉ niꞌcã pjĩ meꞌrã “Aꞌte ye buꞌiri cʉ̃rẽ wẽjẽꞌe” nisere ojaõꞌowã. Aꞌtiro ojanoꞌwʉ̃: “Ãꞌrĩ Jesú nimi. Cʉ̃ judío masã wiogʉ nimi”, niwʉ̃.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Jesú meꞌrã ãpẽrã quẽꞌrã pʉarã yajari masã curusapʉ paabiꞌpenʉꞌcõnoꞌwã. Niꞌcʉ̃ diacjʉ̃ peꞌe, apĩrẽ cũpe peꞌe nʉꞌcõwã.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Jesú pʉꞌto masã yʉꞌrʉarã, cʉ̃rẽ bujicãꞌrã dʉpoa yuremʉjãwã.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Cʉ̃rẽ aꞌtiro niwã:
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Na weronojõta paꞌia wiorã, Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã, tojo nicã judío masã bʉcʉrã cʉ̃rẽ bujicãꞌwã. Na basu aꞌmerĩ aꞌtiro ucũcãrã niwã:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 —Ãpẽrãmarĩcãrẽ yʉꞌrʉowĩ. Cʉ̃ basu peꞌe yʉꞌrʉomasĩtimi. “Israe curuacjãrã wiogʉ niꞌi”, niwĩ. To pũrĩcãrẽ curusapʉ wãꞌñagʉ̃ dijatiato. Tojo weecã, marĩ cʉ̃rẽ ẽjõpeorãsaꞌa.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Cʉ̃ “Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeoꞌo”, niwĩ. Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ maꞌígʉ̃ pũrĩcã, cʉ̃rẽ yʉꞌrʉoato. Cʉ̃ marĩrẽ “Õꞌacʉ̃ macʉ̃ niꞌi”, nitojamiwĩba, ni bujicãꞌwã.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Yajari masã Jesú meꞌrã curusapʉ paabiꞌpenʉꞌcõꞌcãrãpʉta bujicãꞌsãjãwã.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Jesú curusapʉ wẽrĩrĩ cura dajaritero nicã nipeꞌtiropʉ naꞌitĩꞌa waꞌawʉ. Téé ñamicaꞌa tres nicãpʉ naꞌitĩꞌatʉowʉ.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Jesú titata tres nicã ʉpʉtʉ caricũwĩ. Cʉ̃ arameo meꞌrã aꞌtiro niwĩ:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Ãpẽrã niꞌcãrẽrã topʉ nirã́ tojo nisere tʉꞌorã, aꞌtiro niwã:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Tojo nicã, niꞌcʉ̃ topʉ nigʉ̃́ sojaro meꞌrã yosori siꞌtire miigʉ̃ waꞌawĩ. Beꞌro vino piꞌase meꞌrã morẽꞌquere yosowĩ. Yosotoja, niꞌcãgʉ̃ yucʉgʉpʉ dʉꞌteõꞌo, Jesure sĩꞌrĩato nígʉ̃ sĩomorõwĩ.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Cʉ̃ tojo weecã, ãpẽrã peꞌe aꞌtiro niwã:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Beꞌro Jesú apaturi ʉpʉtʉ caricũnemo, wẽrĩa waꞌawĩ.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Cʉ̃ wẽrĩrĩ cura aꞌtiro waꞌacaro niwʉ̃. Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ paꞌia sãjãarõpʉ cãꞌmotaꞌayooca casero ʉꞌmʉarõ peꞌe tʉ̃ꞌrʉ̃dijati, deco meꞌrã tʉ̃ꞌrʉ̃yojacaro niwʉ̃. Tojo nicã diꞌta narãsãwʉ̃. Ʉ̃tãperi nimiꞌque bata waꞌawʉ.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Ʉ̃tã tutiri masãrẽ yaaꞌque pãrĩa waꞌacaro niwʉ̃. Tojo waꞌacã, wẽrĩꞌcãrãpʉta Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeoꞌcãrã masãwã.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Jesú cʉ̃ masã́ca beꞌro masãperipʉ níꞌcãrã wijawã. Wijaa, Jerusalẽ́ Õꞌacʉ̃rẽ ñubuepeori macãpʉ sãjãawã. Narẽ pãjãrã ĩꞌacãrã niwã. Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ suꞌtiro casero tʉ̃ꞌrʉ̃yojaꞌque niꞌi|alt="Make 120 percent Temple veil being torn in two" src="CN01843B.TIF" size="col" ref="Mt 27.50-51; Heb 10.19-22"
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Surara wiogʉ cʉ̃ surara meꞌrã Jesure coꞌteꞌcãrã diꞌta narãsãcã ĩꞌarã, nipeꞌtise to waꞌasere ĩꞌarã, pũrõ ʉcʉa waꞌawã. Aꞌtiro niwã:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Pãjãrã numia Jesure yoaropʉ ĩꞌanuꞌcũwã. Na Galileapʉta Jesure weetamurã sirutunʉꞌcãwã.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Na waꞌteropʉre ãꞌrã niwã: María Magdalena, tojo nicã María Santiago, José paco, apego Zebedeo nʉmo niwã.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Naꞌiqueꞌari cura niꞌcʉ̃ José wãmetigʉ peje cʉogʉ Arimatea wãmetiri macãcjʉ̃ etacʉ niwĩ. Cʉ̃ quẽꞌrã Jesure ẽjõpeocʉ niwĩ.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Pilato tiropʉ waꞌa, Jesú ya upʉre sẽrĩcʉ niwĩ. Tojo weegʉ Pilato surarare “Jesú ya upʉre cʉ̃rẽ oꞌoya”, nicʉ niwĩ.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Beꞌro José Jesú ya upʉre miidijoo, suꞌtiro añurĩ, ũꞌirĩ marĩrĩ casero meꞌrã omacʉ niwĩ.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Omatoja, ʉ̃tã tuti maꞌma tutipʉ sĩosõrõcũuocʉ niwĩ. Ti tuti Joseré yaaboca tuti cʉ̃ seꞌedutica tuti nicaro nimiwʉ̃. Beꞌro ʉ̃tãgã pajicja meꞌrã ti tutire tuubiꞌacʉ niwĩ. Biꞌatoja, waꞌa waꞌacʉ niwĩ.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Ti tuti põtẽorõpʉ María Magdalena, tojo nicã apego María ĩꞌadujicãrã niwã.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Ape nʉmʉ, sauru ʉ̃sã soowʉari nʉmʉ nicã paꞌia wiorã, tojo nicã fariseo masã Pilato tiropʉ waꞌacãrã niwã.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Topʉ etarã, Pilatore aꞌtiro nicãrã niwã:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Tojo weegʉ mʉꞌʉ yarã surarare cʉ̃rẽ yaaꞌcaropʉ coꞌtedutigʉ oꞌóya. Iꞌtia nʉmʉ añurõ coꞌtedutiya. Tojo weeticã, cʉ̃ buꞌerã ñamipʉ cʉ̃ ya upʉre yajarã waꞌabosama. Na yajáca beꞌro masãrẽ aꞌtiro nirãsama. “Wẽrĩꞌcʉpʉ nimigʉ̃, masã waꞌacʉ niami”, nibosama. Na aꞌtiro nicãma, aꞌte todʉporo nisooꞌque nemorõ ñaꞌabutiarosaꞌa, nicãrã niwã.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Tere tʉꞌogʉ, Pilato narẽ nicʉ niwĩ:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Tojo weerã na surarare Jesure yaaꞌcaropʉ coꞌtedutirã cũucãrã niwã. Jesú buꞌerã ti tutipʉ sãjãaticãꞌto nírã ʉ̃tãgã na biꞌacaga buꞌi niꞌcã da piꞌra õꞌocãrã niwã. Na sãjãacã, ĩꞌamasĩrãti nírã, tojo weecãrã niwã. Surara Jesure cũuꞌcaropʉ coꞌteꞌque niꞌi|alt="Make 80 percent Soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="span" ref="Mt 27.62-66"
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.