Mateus 13
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Ti nʉmʉrẽta tja Jesú wiꞌipʉ níꞌcʉ ditara sumutopʉ waꞌawĩ. Waꞌa, topʉ dujiwĩ.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Masã pãjãrã waro cʉ̃ tiropʉ nerẽcã ĩꞌagʉ̃, yucʉsʉpʉ mʉjãsãjãa, dujiwĩ. Masã peꞌe ditara sumutopʉ nuꞌcũwã.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Beꞌro Jesú queose meꞌrã narẽ buꞌewĩ:
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Cʉ̃ otegʉ wẽestewãꞌcãcã, apeye otese cape maꞌapʉ doquequeꞌasaꞌa. Mirĩcʉ̃a aꞌti, te perire ĩꞌaboca, baꞌapeꞌocãꞌsama.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Apeye ʉ̃tãpaga cãꞌrõacã diꞌta cʉoro buꞌipʉ doquequeꞌasaꞌa. Te diꞌta cãꞌrõacã niyucã, asibusu maata marã, pĩꞌrĩsaꞌa.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Beꞌro mujĩpũ asimʉjãtiri cura diꞌta boposãjãyʉꞌrʉa waꞌasaꞌa. Tojo weero nʉꞌcõrĩ cʉotiꞌcaro nitjĩarõ, maata ñaidija waꞌasaꞌa.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Apeye otese cape pota waꞌteropʉ bʉrʉqueꞌasaꞌa. Pota peꞌe tere pĩꞌrĩyʉꞌrʉa, wẽjẽcãꞌsaꞌa.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Apeye otese cape diꞌta añurõpʉ bʉrʉqueꞌasaꞌa. Te añurõ pĩꞌrĩ, dʉcatisaꞌa. Niꞌcã ño cien peri dʉcatisaꞌa. Ape ño sesenta peri, ape ño treinta peri dʉcatisaꞌa.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Oꞌmeperi cʉorãnojõ aꞌtere añurõ tʉꞌoya, niwĩ Jesú.
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Beꞌro ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã cʉ̃ pʉꞌto waꞌa, cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwʉ̃:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Jesú ʉ̃sãrẽ yʉꞌtiwĩ:
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Tojo weegʉ yʉꞌʉ buꞌesere ẽjõpeorãrẽ narẽta Õꞌacʉ̃ masĩse oꞌonemogʉ̃sami. Na tʉꞌomasĩse cʉoyʉꞌrʉarãsama. Ãpẽrã yʉꞌʉ buꞌesere ẽjõpeotirã peꞌere na cãꞌrõacã masĩmiꞌquere tʉꞌomasĩticã weegʉsami.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Na yʉꞌʉ weesere ĩꞌamirã, ĩꞌatirã weronojõ nisama. Yʉꞌʉ buꞌesere tʉꞌomirã, tʉꞌomasĩtisama. Tojo weegʉ queose meꞌrã narẽ wereꞌe.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 — ausente —
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 — ausente —
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 Ʉ̃sã peꞌere niwĩ:
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Diacjʉ̃ mʉsãrẽ weregʉti. Pãjãrã Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã, tojo nicã dʉporocjãrã masã añurã níꞌcãrã niꞌcãrõacã yʉꞌʉ mʉsãrẽ weesere ĩꞌasĩꞌrĩcãrã nimiwã. Yʉꞌʉ mʉsãrẽ weresere tʉꞌosĩꞌrĩcãrã nimiwã. Tojo weesĩꞌrĩꞌcãrã nimirã, ĩꞌati, tʉꞌotiyʉꞌrʉocãꞌcãrã niwã, niwĩ Jesú.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 Beꞌro Jesú ʉ̃sãrẽ aꞌtiro werenemowĩ:
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Yʉꞌʉ aꞌti turipʉ wiogʉ nigʉ̃saꞌa nisere tʉꞌomirã, tere tʉꞌomasĩtirã, aꞌtiro weronojõ nisama. Otese cape maꞌapʉ bʉrʉqueꞌaꞌque weronojõ nisama. Wãtĩ aꞌti, na tʉꞌomiꞌquere ẽꞌmapeꞌocãꞌsami.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Ãpẽrã ʉ̃tãpaga waꞌteropʉ doquequeꞌaꞌque peri weronojõ nisama. Yé quetire eꞌcatise meꞌrã tʉꞌosama.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 Tojo tʉꞌomirã, nʉꞌcõrĩ marĩrã weronojõ nisama. Narẽ mejẽcã waꞌacã, o ãpẽrã te quetire ẽjõpeose buꞌiri narẽ tuꞌticã, maata ẽjõpeoduꞌucãꞌsama.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Ãpẽrã otese cape pota waꞌteropʉ bʉrʉqueꞌaꞌque weronojõ nisama. Yé quetire tʉꞌoma, tʉꞌorã peꞌe. Aꞌti ʉmʉco cjase peꞌere wãcũyʉꞌrʉnʉꞌcãsama. Noꞌo deꞌro nisere ʉaripejayʉꞌrʉasama. Na tojo niseticã, aꞌte narẽ dojorẽcãꞌsaꞌa. Na tʉꞌoꞌquere acobojo, dʉca marĩrã weronojõ nisama.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Ãpẽrã diꞌtapʉ añurõpʉ bʉrʉqueꞌaꞌque peri weronojõ nima. Yé quetire tʉꞌo, añurõ ẽjõpeo, yʉꞌʉ dutironojõ weesetirã, añurõ dʉcatirã weronojõ nima. Cien peri dʉcatiꞌcaro weronojõ añusere weesama. Ãpẽrã sesenta peri, ãpẽrã treinta peri dʉcatiꞌcaro weronojõ añusere weesama, niwĩ Jesú.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Jesú apeye queose meꞌrã ʉ̃sãrẽ werenemowĩ:
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Beꞌro nipeꞌtirã cã́rĩ́ca beꞌro te oteꞌcʉre ĩꞌatuꞌtigʉ cʉ̃ oteꞌcaropʉ waꞌasami. Waꞌa, trigo cape waꞌteropʉ ñaꞌase capere otesami.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Trigo pĩꞌrĩmʉjã, te pupiri cura ñaꞌase cʉ̃ oteꞌque peꞌe quẽꞌrã pĩꞌrĩbajuasaꞌa.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Tere ĩꞌarã, cʉ̃rẽ daꞌracoꞌterã na wiogʉpʉre wererã waꞌasama: “Wiogʉ, marĩ oteꞌque añuse cape diaꞌcʉ̃ nimiwʉ̃to”, nisama. “¿Deꞌro wee aꞌte ñaꞌase cape aꞌtipari?” nisama.
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 Na wiogʉ narẽ yʉꞌtisami: “Niꞌcʉ̃ marĩrẽ ĩꞌatuꞌtigʉ tojo weeapĩ”, nisami. Beꞌro daꞌracoꞌterã na wiogʉre sẽrĩtiñaꞌsama tja: “¿Mʉꞌʉ ʉ̃sã ñaꞌasere cureweerã waꞌacã ʉasari?” nisama.
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Cʉ̃ peꞌe narẽ nisami: “Weeticãꞌña. Mʉsã cureweerã, apeye trigore duꞌacõꞌabosaꞌa.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Totá trigo meꞌrã bʉcʉacãꞌto. Trigo bʉcʉatuꞌajaca beꞌropʉ daꞌrari masãrẽ oꞌógʉti. Na ñaꞌase pĩꞌrĩꞌquere cureweemʉꞌtãrãsama. Curewee, tere opa dotori dʉꞌte, ʉ̃jʉ̃arãsama. Tuꞌajanʉꞌcõ, trigore na nʉrõwʉaropʉ nʉrõrãsama”, nisami, niwĩ Jesú.
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Jesú apeye queose meꞌrã werenemowĩ tja:
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Mostaza cape cãꞌcaperoacã waro niꞌi. Tócacaperoacã nimirõ, bʉcʉaropʉa pajibutiacjʉ yucʉgʉ pĩꞌrĩsaꞌa. Pajicjʉ waro waꞌacã ĩꞌarã, mirĩcʉ̃a aꞌti, tigʉ dʉpʉripʉ na diepeoatje suꞌtire weesama, niwĩ. Õꞌacʉ̃ wiogʉ nise cãꞌcaperoacã weronojõ nʉꞌcãsaꞌa. Beꞌro pajicjʉ bʉcʉaꞌcaro weronojõ nipeꞌtiropʉ cʉ̃ ye queti seꞌsa waꞌarosaꞌa. Tojo nicã pãjãrã cʉ̃ yarã sãjãrã́sama nígʉ̃, tojo niwĩ.
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Beꞌro apeye queose meꞌrã werenemowĩ tja:
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Jesú masãrẽ buꞌégʉ, queose meꞌrã wereticã weetiwĩ.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Cʉ̃ tojo weecã, Õꞌacʉ̃ ye quetire weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ ojaꞌque queoro waꞌawʉ. Jesú masãrẽ wereatjere aꞌtiro ojanoꞌwʉ̃:
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Beꞌro Jesú masãrẽ weꞌeriti, wiꞌipʉ sãjãawĩ. Ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã cʉ̃rẽ sirutusãjãwʉ̃. Topʉ cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwʉ̃:
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Ʉ̃sã tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú yʉꞌtiwĩ:
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Ti wese peꞌe aꞌti turi nisĩꞌrĩrõ weeꞌe. Añuse cape yʉꞌʉre ẽjõpeorã Õꞌacʉ̃ põꞌrã nima, nisĩꞌrĩrõ weeꞌe. Ñaꞌase cape pĩꞌrĩꞌque peꞌe wãtĩ yarã nima, nisĩꞌrĩrõ weeꞌe.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Ti wese oteꞌcʉre ĩꞌatuꞌtigʉ ñaꞌasere oteꞌcʉ wãtĩ nimi. Trigo bʉcʉatuꞌajaca beꞌro na tʉ̃ꞌrẽse aꞌti ʉmʉco peꞌtiatje niꞌi, nisĩꞌrĩrõ weeꞌe. Trigore tʉ̃ꞌrẽrĩ masã Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã ʉꞌmʉsecjãrã weronojõ nima.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 Ñaꞌasere curewee ʉ̃jʉ̃acõꞌasama. Na tojo weeꞌcaro weronojõ aꞌti turi peꞌticãpʉre ñaꞌarãrẽ cõꞌarãsama.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ yʉꞌʉre werecoꞌterãrẽ nipeꞌtiropʉ oꞌógʉsaꞌa. “Nipeꞌtirã ñaꞌarõ weerãrẽ, tojo nicã ãpẽrãrẽ ñaꞌarõ weecã weerãrẽ neoña”, nigʉ̃saꞌa.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 Narẽ pecameꞌepʉ cõꞌarãsama. Topʉ na pũrĩnoꞌrã, upicari cũꞌrĩdio, utirãsama.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Tojo waꞌari curare Õꞌacʉ̃ ʉaro weerã́ peꞌe aꞌtiro weerãsama. Cʉ̃ tiropʉ waꞌarã, mujĩpũ ʉmʉcocjʉ̃ weronojõ asisterãsama. Topʉ ninuꞌcũcãꞌrãsama. Oꞌmeperi cʉorãnojõ aꞌtere añurõ tʉꞌoya, niwĩ.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 Jesú aꞌtiro werenemowĩ:
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 Apeye quẽꞌrãrẽ Jesú werenemowĩ:
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Cʉ̃ wapabʉjʉri pe, niꞌcã pere bocaejagʉ, aꞌtiro weesami. Bocaeja, cʉ̃ cʉosere duapeꞌocãꞌsami. Cʉ̃ duaꞌque wapa meꞌrã ti pe wapabʉjʉri pere duumiicãꞌsami. Õꞌacʉ̃ mʉsã wiogʉ nicã, ti pe wapabʉjʉri pere bocase weronojõ niꞌi.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 »Beꞌropʉ Õꞌacʉ̃ masãrẽ beseatjere weregʉti. Waꞌi wẽjẽrĩ masã niꞌcãgʉ̃ wejecʉjo dia pajiri maapʉ doqueñosama. Tigʉpʉre nirãnʉcʉ̃ waꞌi suꞌriwãꞌsama.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Tigʉ muꞌmuyʉꞌrʉcã ĩꞌarã, waꞌi wẽjẽrĩ masã dia sumutopʉ wejemajãsama. Topʉ waꞌire besedujisama. Añurãrẽ piꞌipʉ besesãasama. Ñaꞌarãrẽ doqueñocãꞌsama.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Aꞌti ʉmʉco peꞌticã, tojota waꞌarosaꞌa. Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã ʉꞌmʉsecjãrã aꞌtirãsama. Añurã, ñaꞌarãrẽ dʉcawaanʉꞌcõrãsama.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Ñaꞌarãrẽ pecameꞌepʉ cõꞌarãsama. Topʉ na pũrĩnoꞌrã, upicari cũꞌrĩdio, utirãsama, niwĩ Jesú.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Beꞌro Jesú ʉ̃sãrẽ niwĩ:
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Ʉ̃sã tojo nicã, cʉ̃ niwĩ:
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 — ausente —
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 — ausente —
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Ãꞌrĩ niꞌcʉ̃ capiteru macʉ̃ nimi. Cʉ̃ aꞌti macãcjõ María macʉ̃ nimi. Cʉ̃ acabijirã Santiago, José, Simó, Juda nima.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Cʉ̃ acabijirã numia quẽꞌrã aꞌtopʉta nima. Tojo weegʉ ¿noꞌopʉ masĩmipari cʉ̃ aꞌtere? niwã.
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Cʉ̃ tocjʉ̃ nise buꞌiri cʉ̃ weresere ẽjõpeosĩꞌrĩtiwã. Jesú peꞌe narẽ niwĩ:
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Tojo weegʉ ti macãpʉre na ẽjõpeoticã ĩꞌagʉ̃, peje waro narẽ weeĩꞌotiwĩ.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.