Mateus 12
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Titare sauru nicã ʉ̃sã judío masã soowʉari nʉmʉ Jesú trigo wesepʉ yʉꞌrʉawĩ. Ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã ʉjaboarã, trigo na oteꞌquere tʉ̃ꞌrẽ, te perire baꞌawʉ.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Fariseo masã ʉ̃sã tojo weecã ĩꞌarã, Jesure niwã:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú niwĩ:
3 — ausente —
4 Na aꞌtiro weecãrã niwã. Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ sãjãa, pã́ “Õꞌacʉ̃ ye niꞌi” níꞌque narẽ baꞌadutitiꞌquere baꞌacãrã niwã. Paꞌia diaꞌcʉ̃rẽ baꞌata basiocaro nimiwʉ̃.
4 — ausente —
5 Apero Moisé dutiꞌcaropʉ quẽꞌrãrẽ buꞌepã. Marĩ soowʉari nʉmʉ nicã paꞌia Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ daꞌrasama. Cʉ̃ ye cjasere daꞌrarã, sootisama. Na tojo sootirã, ñaꞌarõ weerã mejẽta weema.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Mʉsãrẽ weregʉti. Aꞌtore yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ wiꞌi yʉꞌrʉoro niyʉꞌrʉnʉꞌcãgʉ̃ niꞌi.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Mʉsã Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ níꞌquere tʉꞌomasĩweꞌe. Aꞌtiro ojanoꞌcaro niwʉ̃: “Yʉꞌʉ masãrẽ aꞌmerĩ pajañaꞌcã ʉaꞌa. Waꞌicʉrã ʉ̃jʉ̃amorõpeoꞌcaro nemorõ te peꞌere ʉasãyʉꞌrʉnʉꞌcãꞌa”, ni ojanoꞌwʉ̃. Mʉsã tere tʉꞌomasĩrã pũrĩcã, masã mejẽcã weetirãrẽ “Ñaꞌarõ weema”, nitibosaꞌa.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ soowʉari nʉmʉrẽ dutise nemorõ dutimasĩꞌi, niwĩ Jesú.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Jesú trigo wesepʉ níca beꞌro judío masã nerẽrĩ wiꞌipʉ sãjãawĩ.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Ti wiꞌi poꞌpeapʉ niꞌcʉ̃ omocã bʉꞌawiaꞌcʉ nicʉ niwĩ. Fariseo masã ¿deꞌro wee Jesure weresãrãsari? nírã, cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwã:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, narẽ yʉꞌtiwĩ:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Niꞌcʉ̃ masʉ̃ oveja nemorõ wapatiyʉꞌrʉnʉꞌcãmi. Tojo weero marĩ soowʉari nʉmʉrẽ añuse weecã añu niꞌi, niwĩ.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Cʉ̃ tojo níca beꞌro omocã bʉꞌawiaꞌcʉre niwĩ:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌarã, fariseo masã uawijaa waꞌawã. Tojo uawijaarã, “¿Deꞌro wee Jesure wẽjẽrãsari?” ni apocãrã niwã.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Jesú cʉ̃rẽ wẽjẽsĩꞌrĩsere masĩgʉ̃, omocã bʉꞌawiaꞌcʉre yʉꞌrʉoꞌcaropʉ níꞌcʉ wijaawãꞌcãwĩ. Cʉ̃rẽ masã pãjãrã sirutuwã. Nipeꞌtirã dutitirãrẽ yʉꞌrʉowĩ.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Yʉꞌrʉo, narẽ ne cʉ̃ ye cjasere weredutitiwĩ.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Jesú na pãjãrãrẽ yʉꞌrʉocã, Isaía Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ ojaꞌque queoro waꞌawʉ. Aꞌtiro ojacʉ niwĩ:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Ãꞌrĩ yʉꞌʉre daꞌracoꞌtegʉ, yʉꞌʉ beseꞌcʉ nimi.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Cʉ̃ ne dʉꞌsaso, macã decopʉ caricũsijasome.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Noꞌo wãcũtutuatigʉnojõ quẽꞌrãrẽ cõꞌasome.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Tojo weerã nipeꞌtirocjãrã cʉ̃ dutiatjere coꞌterãsama, tojo ni ojanoꞌwʉ̃.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Beꞌro Jesú tiropʉ caperi bajutigʉ, ucũtigʉ wãtĩ sãjãnoꞌcʉre miiejawã. Na cʉ̃rẽ miiejacã ĩꞌagʉ̃, Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌrʉowĩ. Tojo wééca beꞌro ĩꞌa, ucũwĩ.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Wãtĩ sãjãnoꞌcʉ yʉꞌrʉcã ĩꞌarã, nipeꞌtirã masã ĩꞌamarĩawã. Na aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌwã:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Fariseo masã na tojo nicã tʉꞌorã, aꞌtiro niwã:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Jesú na tojo nisere masĩgʉ̃, narẽ niwĩ:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Mejãrõta wãtĩa wiogʉ cʉ̃ yarã wãtĩarẽ cõꞌawĩrõgʉ̃, cʉ̃ basuta dʉcawatigʉ weesami. Tojo weegʉ cʉ̃ deꞌro wee tutuanemobosabe.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Mʉsã yʉꞌʉre “Cʉ̃ wãtĩ Beelzebú tutuaro meꞌrã wãtĩarẽ cõꞌawĩrõmi”, niꞌi. Tojo nicãma, mʉsã buꞌesere siruturã wãtĩarẽ cõꞌawĩrõrã, ¿noa tutuaro meꞌrã cõꞌawĩrõsari? Narẽ mʉsã “Õꞌacʉ̃ tutuaro meꞌrã wãtĩarẽ cõꞌawĩrõma”, niꞌi. Tojo weero masĩnoꞌo. Mʉsã yʉꞌʉre nise diacjʉ̃ niweꞌe.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Yʉꞌʉ wãtĩarẽ Espíritu Santu tutuaro meꞌrã peꞌe cõꞌawĩrõꞌo. Te meꞌrã “Õꞌacʉ̃ wiogʉ nise mʉsã tiropʉre nitojaꞌa”, ninoꞌo.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 »Queose meꞌrã mʉsãrẽ werenemogʉ̃ti tja. Niꞌcʉ̃ tutuamʉ ya wiꞌipʉre dʉꞌtecũutimigʉ̃, yajamasĩnoꞌña marĩꞌi. Dʉꞌtéca beꞌropʉ yajamasĩsami, niwĩ. Yʉꞌʉ wãtĩ yʉꞌrʉoro tutuayʉꞌrʉnʉꞌcãꞌa nígʉ̃, tojo niwĩ Jesú.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Jesú ninemowĩ:
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 »Tojo weegʉ mʉsãrẽ diacjʉ̃ weregʉti. Õꞌacʉ̃ masã ñaꞌarõ weesere, ñaꞌarõ ucũsere acobojogʉsami. Espíritu Santure ñaꞌarõ ucũcã pũrĩcãrẽ, acobojosome.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉre ñaꞌarõ ucũcã, Õꞌacʉ̃ acobojogʉsami. Espíritu Santu peꞌere ñaꞌarõ ucũcã, Õꞌacʉ̃ acobojosome. Niꞌcãrõacã, beꞌropʉ quẽꞌrãrẽ mejãrõta acobojosome, niwĩ Jesú.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Jesú ninemowĩ:
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Mʉsã aña weronojõ pũrĩrã niꞌi. Ñaꞌarã nitjĩarã, ¿deꞌro wee añusere ucũmasĩbosaʉ? Marĩrẽ ñaꞌase púúturo, ñaꞌaseta marĩ ucũse wijaꞌa. Añuse nicã, añuseta wijaꞌa.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Tojo weegʉ masʉ̃ añugʉ̃ añuse wãcũse cʉoyugʉ, añurõta ucũsami. Apĩ ñaꞌagʉ̃ peꞌe cʉ̃ wãcũse ñaꞌase niyucã, ñaꞌarõ ucũsami.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Mʉsãrẽ weregʉti. Õꞌacʉ̃ masãrẽ beseatji nʉmʉ nicã, mʉsã wãcũtimirã noꞌo ʉaro ucũmaꞌaꞌquenʉcʉ̃ besegʉsami.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Mʉsã añurõ ucṹca beꞌro nicã, Õꞌacʉ̃ mʉsãrẽ “Añurõ ucũpã, buꞌiri mooꞌo”, nigʉ̃sami. Mʉsã ñaꞌarõ ucṹca beꞌroma “Buꞌiri cʉoꞌo”, nigʉ̃sami, niwĩ Jesú fariseo masãrẽ.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Beꞌro fariseo masã, ãpẽrã Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã Jesure aꞌtiro niwã:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú niwĩ:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Joná waꞌiwʉ̃ pajigʉjo paaga poꞌpeapʉ iꞌtia ʉmʉco, iꞌtia ñami cʉ̃pʉre sãñacʉ niwĩ. Cʉ̃ weronojõta yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ quẽꞌrã yʉꞌʉre yááca beꞌro iꞌtia ʉmʉco, iꞌtia ñami diꞌta poꞌpeapʉ cũñagʉ̃saꞌa.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Joná Nínive wãmetiri macãcjãrãrẽ Õꞌacʉ̃ ye quetire werecã, na ñaꞌarõ weeꞌquere bʉjaweti, duꞌucãrã niwã. Yʉꞌʉ peꞌere Joná yʉꞌrʉoro nimicã, mʉsã ẽjõpeoweꞌe. Mʉsã na weeꞌcaronojõ ñaꞌarõ weeꞌquere bʉjawetiweꞌe. Tojo weerã Õꞌacʉ̃ masãrẽ beseatji nʉmʉ nicã, Nínivepʉ níꞌcãrã aꞌtocateropʉcjãrãrẽ “Mʉsã Jesure ẽjõpeotirã, ñaꞌarõ weewʉ”, nirãsama.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Apeye quẽꞌrãrẽ weregʉti. Dʉporocjõ mujĩpũ mʉjãtiro diacjʉ̃ peꞌe nirĩ diꞌtapʉ wiogo Israe curuacjãrã wiogʉ Salomó masĩsere tʉꞌogo aꞌtico niwõ. Yʉꞌʉ Salomó yʉꞌrʉoro masĩyʉꞌrʉnʉꞌcãmicã, mʉsã peꞌe yʉꞌʉre tʉꞌosĩꞌrĩweꞌe. Tojo weego Õꞌacʉ̃ masãrẽ beseatji nʉmʉ nicã, ti diꞌta wiogo níꞌco aꞌtocateropʉcjãrãrẽ “Mʉsã Jesure ẽjõpeotirã, ñaꞌarõ weewʉ”, nigõsamo, niwĩ.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Jesú fariseo masãrẽ ninemowĩ:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “Yʉꞌʉ wijaaꞌcʉpʉre dajasãjãagʉ̃ti tja”, nisami. Cʉ̃pʉre dajasãjãagʉ̃, wiꞌi oꞌaca wiꞌi, añurõ apóca wiꞌi weronojõ bocaejasami.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Beꞌro ãpẽrã wãtĩa sietere cʉ̃ yʉꞌrʉoro ñaꞌarãrẽ pijisami. Piji, beꞌro todʉporopʉ cʉ̃ wijaaꞌcʉpʉre na nipeꞌtirã sãjãasama. Tojo weegʉ masʉ̃ cʉ̃ todʉporopʉ níꞌcaro nemorõ ñaꞌarõ tojasami. Ãꞌrã quẽꞌrã yʉꞌʉre ẽjõpeotirã tojota ñaꞌabutiaro waꞌarãsama, niwĩ Jesú.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesú masãrẽ tojo ucũrĩ cura cʉ̃ paco, cʉ̃ acabijirã cʉ̃ nirĩ wiꞌipʉ ejawã. Na sopepʉ tojanʉꞌcã, cʉ̃ meꞌrã ucũsĩꞌrĩwã.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Tojo weecã, to nigʉ̃́ niꞌcʉ̃ werewĩ Jesure:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Beꞌro ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerãrẽ ñupuꞌa, niwĩ:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Noꞌo Õꞌacʉ̃ ʉaro weerãnojõ náta yʉꞌʉ acabiji, yʉꞌʉ acabijo, yʉꞌʉ paco weronojõ nima, niwĩ.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.