Lucas 24
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Maꞌma semana sãjãnʉꞌcãrĩ nʉmʉ soorinʉmʉ nicã numia apaturi Jesure yaaꞌcaropʉ boꞌreacã waro waꞌacãrã niwã. Na ʉꞌmʉtise na apoꞌquere miarã weecãrã niwã.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Na topʉ ejarã, ti tuti biꞌacaga ʉ̃tãgãjore aperopʉ cũñacã ĩꞌacãrã niwã.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Tere ĩꞌarã, diacjʉ̃ sãjãacãrã niwã. Topʉ sãjãejarã, ne marĩ wiogʉ Jesú ya upʉre bocaticãrã niwã.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Tojo weerã “¿Deꞌro waꞌapari cʉ̃rẽ?” ni wãcũcãrã niwã. Na tojo wãcũrĩ cura wãcũña marĩrõ pʉarã ʉmʉa suꞌti asistese sãñaꞌcãrã na tiropʉ bajuanʉꞌcãcãrã niwã.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Na ʉpʉtʉ ʉcʉa, diꞌtapʉ paamuꞌrĩqueꞌacãrã niwã. Na tojo weecã, ʉmʉa narẽ nicãrã niwã:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Aꞌtore marĩmi. Cʉ̃ masãtojami. Mʉsãrẽ Galileapʉ nígʉ̃ cʉ̃ ucũꞌquere wãcũña.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Aꞌtiro niwĩ: “Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ masã ñaꞌarãpʉre oꞌonoꞌgʉ̃saꞌa. Na curusapʉ yʉꞌʉre wẽjẽrãsama. Iꞌtia nʉmʉ beꞌro masãgʉ̃saꞌa”, nimiwĩba, ni werecãrã niwã.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Na tojo nicãpʉta, Jesú cʉ̃ ucũꞌquere wãcũbocacãrã niwã.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Na masãpepʉ níꞌcãrã tojatarã, Jesú buꞌerã oncere nipeꞌtise na ĩꞌaꞌquere werecãrã niwã. Tojo nicã ãpẽrã Jesure ẽjõpeorã nipeꞌtirãrẽ werecãrã niwã.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Jesú besecṹúꞌcãrãrẽ queti miaꞌcãrã aꞌticʉrã numia nicãrã niwã: María Magdalena, Juana, apego María Santiago paco, tojo nicã ãpẽrã numia nicãrã niwã.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Na tojo weremicã, Jesú besecṹúꞌcãrã na weresere ẽjõpeoticãrã niwã. Na nimaꞌasere weronojõ tʉꞌocãrã niwã.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Na tojo weemicã, Pedro peꞌe masãpepʉ ĩꞌagʉ̃ waꞌagʉ, omawãꞌcãcʉ niwĩ. Ti tutipʉ ejagʉ, muꞌrĩqueꞌa, Jesure omaꞌque caserire sumutopʉ tuupeꞌepeoꞌque diaꞌcʉ̃rẽ ĩꞌacʉ niwĩ. Beꞌro tojo waꞌaꞌquere ĩꞌamarĩa, ¿deꞌro waꞌapariba? nígʉ̃, cʉ̃ ya wiꞌipʉ tojaa waꞌacʉ niwĩ.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Jesú cʉ̃ masã́ca nʉmʉrẽta pʉarã cʉ̃rẽ ẽjõpeorã na ya macã Emaús wãmetiri macãpʉ maꞌapʉ waꞌarã weecãrã niwã. Jerusalẽ́rẽ wijawãꞌcãcã, Emaúpʉ ejatjo pʉa hora waꞌaro nicaro niwʉ̃.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Na topʉ waꞌarã, nipeꞌtise Jesure waꞌaꞌquere ucũwãꞌcãcãrã niwã.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Tere ucũrĩ cura Jesú na tiropʉ eja, na meꞌrã sijawãꞌcãcʉ niwĩ.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Cʉ̃rẽ ĩꞌamirã, ĩꞌamasĩticãrã niwã. Õꞌacʉ̃ narẽ ĩꞌamasĩcã cãꞌmotaꞌacʉ niwĩ.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Jesú narẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Niꞌcʉ̃ Cleofas wãmetigʉ yʉꞌticʉ niwĩ:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Cʉ̃ tojo nicã, Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Paꞌia wiorã, tojo nicã marĩ wiorã cʉ̃rẽ romano masãrẽ curusapʉ paabiꞌpe wẽjẽdutirã oꞌowã.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Cʉ̃rẽ “Romano masã dutisere cõꞌagʉ̃, Israe curuacjãrã wiogʉ sãjãgʉ̃́sami”, ni wãcũmiwʉ̃. Apeyema cʉ̃rẽ wẽjẽ́ca beꞌro iꞌtia nʉmʉ waꞌaꞌa.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Niꞌcãrẽrã numia ʉ̃sã meꞌrãcjãrã na werese meꞌrã ʉ̃sãrẽ ʉcʉacã weeama. Niꞌcãcã boꞌreacã cʉ̃rẽ yaaꞌcaropʉ ejacãrã niama.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Na cʉ̃ upʉre bocaticãrã niama. Ʉ̃sãrẽ aꞌtiro niama. “Ʉ̃sã quẽꞌese weronojõ Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã ʉꞌmʉsecjãrãrẽ ĩꞌapʉ. ‘Jesú catimi’, niama”, ni quetiwereama ʉ̃sãrẽ.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Na tojo wéréca beꞌro ãpẽrã ʉ̃sã meꞌrãcjãrã cʉ̃rẽ yaaꞌcaropʉ ĩꞌarã ejacãrã niama. Na numia níꞌcaronojõta ĩꞌacãrã niama. Jesú peꞌema ĩꞌaticãrã niama, nicãrã niwã.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Tojo nisere tʉꞌogʉ, Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 “Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ Cristo cʉ̃ wiogʉ sãjãse dʉporo piꞌetigʉsami”, ni ojacãrã niwã, nicʉ niwĩ.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Beꞌro nipeꞌtise Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ cʉ̃ ye cjase ucũsere werecʉ niwĩ. Moisé cʉ̃ ojaꞌque meꞌrã werenʉꞌcãcʉ niwĩ. Téé Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã na ojaꞌque meꞌrã yapatidaꞌreocʉ niwĩ.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Beꞌro na waꞌaro Emaúpʉ ejacã, Jesú ti macãpʉ yʉꞌrʉagʉtigʉ weronojõ weecʉ niwĩ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌarã, cʉ̃rẽ na meꞌrã tojaduticãrã niwã. Aꞌtiro nicãrã niwã:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Beꞌro na meꞌrã baꞌadujigʉ pãgãrẽ mii, Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌocʉ niwĩ. Tuꞌajanʉꞌcõ, dʉcawaa, narẽ oꞌocʉ niwĩ.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌarã, na “Jesúta nimi”, ni ĩꞌamasĩcãrã niwã. Na tojo ĩꞌamasĩcãta, cʉ̃ bajudutia waꞌacʉ niwĩ.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Cʉ̃ bajudutica beꞌro na aꞌmerĩ nicãrã niwã:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Tojo nírãta, maata Jerusalẽ́pʉ majãmitojaa waꞌacãrã niwã. Topʉ tojatarã, Jesú cʉ̃ buꞌerã oncere, ãpẽrã na meꞌrãcjãrã meꞌrã nerẽꞌcãrãrẽ bocaejacãrã niwã.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Topʉ nerẽꞌcãrã narẽ aꞌtiro nicãrã niwã:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Beꞌro na pʉarã Emaús waꞌari maꞌapʉ waꞌaꞌquere, tojo nicã Jesú cʉ̃ pã́ dʉcawaacã, deꞌro wee na ĩꞌamasĩꞌquere werecãrã niwã.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Na maꞌapʉ ĩꞌaꞌquere wereri cura Jesú na decopʉ bajuacʉ niwĩ. Narẽ añudutigʉ, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Cʉ̃rẽ ĩꞌamarĩa, ʉpʉtʉ uicãrã niwã. Na “Wẽrĩꞌcʉ wãtĩ nisami”, nicãrã nimiwã.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Cʉ̃ narẽ nicʉ niwĩ:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ĩꞌaña yʉꞌʉ omocãrĩ, yʉꞌʉ dʉꞌpocãrĩrẽ. Yʉꞌʉta niꞌi. Yʉꞌʉre ñeꞌeñaꞌrã aꞌtia. Wẽrĩꞌcʉ wãtĩ mʉsã yʉꞌʉre niꞌcãrõacã ĩꞌarõ weronojõ upʉtitimi, nicʉ niwĩ.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Tojo níca beꞌro cʉ̃ omocãrĩrẽ, cʉ̃ dʉꞌpocãrĩrẽ, na paabiꞌpeꞌque cãmirẽ ĩꞌocʉ niwĩ.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Na eꞌcati ĩꞌamarĩatjĩarã, ẽjõpeoticãrã niwã yujupʉ. Tojo weegʉ narẽ nicʉ niwĩ:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, waꞌi sʉsõꞌcʉre cʉ̃rẽ oꞌocãrã niwã.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Tere ñeꞌe, na ĩꞌorõpʉ baꞌacʉ niwĩ.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Beꞌro narẽ nicʉ niwĩ:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Beꞌro tere narẽ Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩ cjasere tʉꞌomasĩcã weecʉ niwĩ.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Narẽ Jesú aꞌtiro nicʉ niwĩ:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Cʉ̃ ye queti masãrẽ wẽrĩbosasere nipeꞌtirocjãrãrẽ werenoꞌrõsaꞌa. Jerusalẽ́pʉ meꞌrã weredʉꞌpocã́tinoꞌrõsaꞌa. Aꞌtiro nirãsama: ‘Mʉsã ñaꞌarõ weeꞌquere bʉjaweti dʉcayucã, Õꞌacʉ̃ acobojogʉsami’ ”, ni ojanoꞌwʉ̃.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 »Mʉsãta tojo waꞌaꞌquere ĩꞌatjĩarã, “Jesure diacjʉ̃ta waꞌawʉ”, nímasĩꞌi.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Yʉꞌʉ pacʉ mʉsãrẽ “Espíritu Santure oꞌógʉti”, niwĩ. Cʉ̃ níꞌcaronojõta yʉꞌʉ mʉsãrẽ oꞌógʉti. Espíritu Santu mʉsãpʉre dijatagʉ, ʉꞌmʉse cjase tutuasere oꞌogʉsami. Tojo weerã Jerusalẽ́pʉ cʉ̃ dijaticã, yucueniña yujupʉ, nicʉ niwĩ.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Beꞌro Jesú Jerusalẽ́ sumuto Betaniapʉ narẽ miacʉ niwĩ. Topʉ eja, cʉ̃ omocãrĩ sĩomorõ, narẽ “Yʉꞌʉ pacʉ mʉsãrẽ añurõ weeato”, nicʉ niwĩ.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Tojo nígʉ̃ta, yoacurero mʉjãa, ʉꞌmʉsepʉ miimʉjãa waꞌanoꞌcʉ niwĩ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Te beꞌro cʉ̃rẽ eꞌcatipeorãtirã, ejaqueꞌacãrã niwã. Beꞌro pũrõ eꞌcatise meꞌrã Jerusalẽ́pʉre tojaacãrã niwã.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Na Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌorã, Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ waꞌanuꞌcũcãꞌcãrã niwã.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.