Lucas 18

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro weeya nígʉ̃, queose meꞌrã werecʉ niwĩ. Narẽ duꞌucũurõ marĩrõ, bʉjawetiro marĩrõ ñubuenuꞌcũdutigʉ aꞌte queosere oꞌocʉ niwĩ.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Ti macãpʉreta tja niꞌcõ numio wapewio nisamo. Co beseri masʉ̃ tiropʉ besedutigo waꞌamʉjãmisamo. Core ĩꞌatuꞌtigʉre buꞌiri daꞌredutigo tojo weesamo.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Yoacã pejetiri beseri masʉ̃ core weetamusĩꞌrĩtisami. Beꞌro aꞌtiro wãcũsami: “Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeoweꞌe, ẽjõpeogʉ. Ne ãpẽrã quẽꞌrãrẽ ‘Na nima,’ ni ẽjõpeoweꞌe.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 Tojo nimicã, aꞌtigo wapewio yʉꞌʉre naꞌirõ caribomo nígʉ̃, core weetamugʉ̃ti. Yʉꞌʉ co caribocã ʉanemotisaꞌa majã. Yʉꞌʉ core põtẽotibosaꞌa majã”, nisami, nicʉ niwĩ Jesú.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Beꞌro tja marĩ wiogʉ Jesú werenemocʉ niwĩ:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Tojo nicãma, ¿Õꞌacʉ̃ to pũrĩcãrẽ cʉ̃ beseꞌcãrãrẽ ñamirĩ, ʉmʉcori cʉ̃rẽ sẽrĩnuꞌcũrãrẽ weetamutisari? ¿Na sẽrĩꞌquere yoogosari?
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Mʉsãrẽ weregʉti. Ne yoogoro marĩrõ na sẽrĩsere yʉꞌtisami. Cʉ̃ tojo yʉꞌtimicã, yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ aꞌti turipʉ apaturi aꞌtiri curare ¿masã ẽjõpeose cʉorãsari yujupʉ? nicʉ niwĩ.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Jesú “Aꞌtiro niꞌi” nirãnojõrẽ masĩdutigʉ apeye queose meꞌrã werenemocʉ niwĩ. Na “Ãpẽrã yʉꞌrʉoro ʉ̃sã añurã niꞌi”, nisama. Tojo “Añurã niꞌi” nírã, ãpẽrãrẽ tojo ĩꞌacõꞌasama. Nanojõrẽ masĩdutigʉ aꞌte queosere oꞌocʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 —Pʉarã ʉmʉa Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ ñubuerã sãjãacãrã niwã. Niꞌcʉ̃ fariseo masʉ̃ nicʉ niwĩ. Apĩ peꞌe romano masã wiogʉre niyeru wapaseebosari masʉ̃ nicʉ niwĩ.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Fariseo masʉ̃ nuꞌcũ ĩꞌamorõ, Õꞌacʉ̃rẽ ñubuegʉ, aꞌtiro nicʉ niwĩ: “Õꞌacʉ̃, yʉꞌʉ ãpẽrã weronojõ ñaꞌagʉ̃ niweꞌe. Tojo weegʉ mʉꞌʉrẽ eꞌcatise oꞌoꞌo. Na yajari masã, ñaꞌarĩ masã nʉmotimirã ãpẽrã numia meꞌrã aꞌmetãrãbajaqueꞌatirã weronojõ niweꞌe. Ne cãꞌrõ sĩꞌi romano masã wiogʉre niyeru wapaseebosari masʉ̃ weronojõ niweꞌe.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Yʉꞌʉ niꞌcã semanarẽ pʉa nʉmʉ baꞌatimigʉ̃, beꞌti ñubuenuꞌcũꞌu. Yʉꞌʉ cien apeyenojõ wapataꞌagʉ, diez yʉꞌʉ wapataꞌasere mʉꞌʉrẽ oꞌoꞌo”, nicʉ niwĩ.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Wapaseeri masʉ̃ peꞌe ne sãjãarõpʉ tojanʉꞌcã, ñubuecʉ niwĩ. Ne cãꞌrõ ʉꞌmʉarõpʉ ĩꞌamorõmaꞌaticʉ niwĩ. Cʉ̃ weronojõ oꞌogʉ, yʉꞌʉ buꞌiritisaꞌa nígʉ̃, cʉ̃ cutirore paacʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ: “Õꞌacʉ̃, yʉꞌʉ ñaꞌagʉ̃ nisaꞌa. Yʉꞌʉre pajañaꞌña”, nicʉ niwĩ.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Te queosere wéréca beꞌro Jesú aꞌtiro nicʉ niwĩ:
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Apeye quẽꞌrãrẽ masã wĩꞌmarãrẽ Jesú tiropʉ ñapeodutirã miacãrã niwã. Tojo weecã ĩꞌarã, narẽ miarãrẽ Jesú buꞌerã tuꞌticãrã niwã.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Na tojo nicã ĩꞌagʉ̃, Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ pijiocʉ niwĩ:
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Mʉsãrẽ diacjʉ̃ta nigʉ̃ti. Ãꞌrã weronojõ yʉꞌʉre ẽjõpeotigʉnojõ ne cãꞌrõ yʉꞌʉ pacʉ nirõpʉ waꞌasome, nicʉ niwĩ.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Beꞌro niꞌcʉ̃ judío masã wiogʉ Jesure sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Mʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ dutise cũuꞌquere masĩsaꞌa. “Apĩ nʉmorẽ aꞌmetãrãticãꞌña. Masãrẽ wẽjẽcõꞌaticãꞌña. Yajaticãꞌña. Ãpẽrã ye cjasere nisooticãꞌña. Mʉꞌʉ pacʉ, mʉꞌʉ pacore ẽjõpeoya”, niꞌi, nicʉ niwĩ.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesure nicʉ niwĩ:
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú nicʉ niwĩ:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, peje cʉogʉ nitjĩagʉ̃ cʉ̃ cʉosere maꞌiyʉꞌrʉgʉ, bʉjawetiyʉꞌrʉacʉ niwĩ.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Jesú nicʉ niwĩ:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Waꞌicʉ cameyo wãmetigʉ awiga yuta da pĩꞌosõrõrĩ pepʉ sãjãa yʉꞌrʉtẽrĩcã, diasa niꞌi. Yʉꞌʉ pacʉ wiogʉ nirõpʉ peje cʉorã waꞌacã peꞌema, totá nemorõ diasaꞌa, nicʉ niwĩ.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Cʉ̃ tojo nisere tʉꞌorã, masã aꞌtiro nicãrã niwã:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Pedro nicʉ niwĩ:
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú yʉꞌticʉ niwĩ:
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 Aꞌti nucũcãpʉre cʉ̃ cʉoꞌque nemorõ bocanemogʉ̃sami. Beꞌropʉ quẽꞌrãrẽ Õꞌacʉ̃ meꞌrã ninuꞌcũgʉ̃sami, nicʉ niwĩ.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Jesú cʉ̃ buꞌerã docere na seꞌsarore pijio, narẽ nicʉ niwĩ:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Na yʉꞌʉre ape diꞌtacjãrã wiorãrẽ oꞌo, yabi bujicãꞌa, ñaꞌarõ ucũ, ʉꞌseco eꞌopeorãsama.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Yʉꞌʉre tãrã, beꞌro wẽjẽrãsama. Na tojo weemicã, iꞌtia nʉmʉ beꞌro masãgʉ̃saꞌa, nicʉ niwĩ.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Cʉ̃ buꞌerã aꞌtiro nisere ne tʉꞌomasĩticãrã niwã. Õꞌacʉ̃ narẽ tere tʉꞌomasĩcã weeticʉ niwĩ. Tojo weerã cʉ̃ tojo nisere tʉꞌomasĩticãrã niwã.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Jesú Jericó pʉꞌto nirĩ cura niꞌcʉ̃ caperi bajunoꞌtigʉ maꞌa sumutopʉ niyeru sẽrĩdujicʉ niwĩ.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Cʉ̃ pãjãrã masã waꞌacã tʉꞌoñaꞌgʉ̃, to nirãrẽ “¿Deꞌro waꞌati?” ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ.
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 Na yʉꞌticãrã niwã:
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, caricũmajãcʉ niwĩ:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Tojo nicã tʉꞌorã, cʉ̃ pʉꞌto yʉꞌrʉarã “Caricũticãꞌña”, ni tuꞌticãrã nimiwã. Na tojo nicãta, cʉ̃ peꞌe nemopeocãꞌcʉ niwĩ:
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú tojanʉꞌcã, ãpẽrãrẽ cʉ̃ tiropʉ miitiduticʉ niwĩ. Cʉ̃ pʉꞌto ejacã, cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ.
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 —¿Deꞌro yʉꞌʉ weecã ʉasari? nicʉ niwĩ.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Cʉ̃ tojo nirĩ curata cʉ̃ caperire ĩꞌacʉ niwĩ. Beꞌro Jesure sirutu, Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌocʉ niwĩ. Nipeꞌtirã cʉ̃rẽ tojo waꞌacã ĩꞌaꞌcãrã quẽꞌrã Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌocãrã niwã.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.