João 1

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ne waropʉta aꞌti turi weese dʉporo Õꞌacʉ̃ macʉ̃ cʉ̃ meꞌrã nitojacʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃ nisetisere ĩꞌoacjʉ cʉ̃ quẽꞌrã Õꞌacʉ̃ta nicʉ niwĩ.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Ne waropʉ Õꞌacʉ̃ meꞌrã ni dʉꞌpocã́titojacʉ niwĩ.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Õꞌacʉ̃ cʉ̃ macʉ̃ meꞌrã nipeꞌtisere weecʉ niwĩ. Nipeꞌtise cʉ̃ meꞌrã weenoꞌque niꞌi.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Õꞌacʉ̃ macʉ̃ catise peꞌtitise oꞌogʉ nimi. Tojo nicã aꞌti turicjãrãrẽ sĩꞌose weronojõ nimi. Cʉ̃ añusere, diacjʉ̃ cjasere ĩꞌomi.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Cʉ̃ aꞌti turicjãrã naꞌitĩꞌarõpʉ weronojõ nirãrẽ añusere cʉ̃ pacʉ ye cjasere ĩꞌogʉ̃ aꞌtigʉ weecʉ niwĩ. Naꞌitĩꞌase sĩꞌosere cãꞌmotaꞌamasĩtisaꞌa. Aꞌte weronojõ ñaꞌase cʉ̃rẽ põtẽoticaro niwʉ̃.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Õꞌacʉ̃ cʉ̃ macʉ̃ aꞌtise dʉporo ʉmʉ niꞌcʉ̃rẽ oꞌómʉꞌtãcʉ niwĩ. Cʉ̃ yʉꞌʉ weronojõ Juã wãmetiwĩ.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Juã Õꞌacʉ̃ macʉ̃ aꞌti turicjãrãrẽ sĩꞌoweegʉ aꞌtiatjere ucũmʉꞌtãgʉ̃ niwĩ. Nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ macʉ̃rẽ ẽjõpeoato nígʉ̃ tojo weewĩ.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Cʉ̃ aꞌti turicjãrãrẽ sĩꞌoweegʉ waro nitiwĩ. Tojo weronojõ oꞌogʉ, sĩꞌoweegʉ aꞌtiacjʉ ye cjasere weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ aꞌticʉ niwĩ.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Titare sĩꞌogʉ̃́ waro Jesucristo aꞌti turipʉre bajuatojacʉ niwĩ. Cʉ̃́ta nipeꞌtirãrẽ Õꞌacʉ̃ ye cjasere ĩꞌocʉ niwĩ.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Maatapʉta Õꞌacʉ̃ cʉ̃ meꞌrã aꞌti diꞌtare weecʉ niwĩ. Cʉ̃ aꞌtopʉ nicã, cʉ̃ wééca diꞌtacjãrã nimirã, cʉ̃rẽ ĩꞌamasĩticãrã niwã.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Cʉ̃ ya diꞌtapʉ aꞌticʉ niwĩ. Tocjãrã cʉ̃ ya diꞌtacjãrã peꞌe cʉ̃rẽ ñeꞌetiwã.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Niꞌcãrẽrã cʉ̃rẽ ñeꞌe ẽjõpeowã. Nipeꞌtirã cʉ̃rẽ ẽjõpeorãrẽ Õꞌacʉ̃ põꞌrã sãjãcã weewĩ.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Õꞌacʉ̃ põꞌrã nise pacʉsʉmʉa põꞌrãtise weronojõ niweꞌe. Cʉ̃ macʉ̃rẽ ẽjõpeose meꞌrã peꞌe cʉ̃ põꞌrã ninoꞌo.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Õꞌacʉ̃ macʉ̃ Õꞌacʉ̃ nisetisere ĩꞌogʉ̃, aꞌti turipʉre aꞌticʉ niwĩ. Masʉ̃ ẽjãtjĩagʉ̃, ʉ̃sã meꞌrã niwĩ. Masãrẽ maꞌiyʉꞌrʉwĩ. Nipeꞌtise cʉ̃ ucũꞌque, tojo nicã cʉ̃ weeꞌque diacjʉ̃ niwʉ̃. Cʉ̃ Õꞌacʉ̃ weronojõ tutuayʉꞌrʉgʉ, añuyʉꞌrʉgʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weesetisere ĩꞌawʉ̃. Cʉ̃ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ niꞌcʉ̃ta nimi. Tojo weegʉ cʉ̃ pacʉ weronojõ nimi.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Juã Õꞌacʉ̃ macʉ̃ ye quetire weregʉ, aꞌtiro niwĩ:
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Marĩ nipeꞌtirã cʉ̃ añuse oꞌosere ñeꞌeticã weeweꞌe. Nipeꞌtirã ñeꞌenuꞌcũcãꞌa.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Õꞌacʉ̃ dutise Moisé meꞌrã oꞌonoꞌcaro niwʉ̃. Jesucristo meꞌrã peꞌe Õꞌacʉ̃ marĩrẽ maꞌisere masĩnoꞌo. Tojo nicã diacjʉ̃ cjasere masĩnoꞌo.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Ne niꞌcʉ̃ Õꞌacʉ̃rẽ ĩꞌaticʉ niwĩ. Cʉ̃ macʉ̃ niꞌcʉ̃ta cʉ̃ meꞌrã ninuꞌcũgʉ̃ cʉ̃ pacʉre marĩrẽ masĩcã weewĩ.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Jerusalẽ́cjãrã judío masã wiorã, paꞌiare Juã tiropʉ sẽrĩtiñaꞌdutirã oꞌócãrã niwã. Tojo nicã Leví ya curuacjãrãrẽ oꞌócãrã niwã. Na cʉ̃ tiropʉ etarã, “¿Ñamʉnojõ waro nibutiamiti mʉꞌʉ?” niwã cʉ̃rẽ.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Cʉ̃ narẽ diacjʉ̃ yʉꞌtiwĩ:
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Na cʉ̃rẽ apaturi sẽrĩtiñaꞌwã:
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, cʉ̃rẽ “¿To pũrĩcãrẽ ñamʉnojõ niti mʉꞌʉ? Ʉ̃sã queoro mʉꞌʉ yʉꞌtisere miasĩꞌrĩsaꞌa ʉ̃sãrẽ oꞌóꞌcãrã tiropʉ. ¿Mʉꞌʉ basu deꞌro tʉꞌoñaꞌti mʉꞌʉ?” ni sẽrĩtiñaꞌwã.
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Juã narẽ yʉꞌtiwĩ:
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 — ausente —
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 — ausente —
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 Juã narẽ niwĩ:
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Cʉ̃ yʉꞌʉ beꞌro werenʉꞌcãgʉ̃sami. Beꞌropʉ werenʉꞌcãꞌcʉ nimigʉ̃, yʉꞌʉ nemorõ niyʉꞌrʉnʉꞌcãmi. Yʉꞌʉ peꞌe mejõ nigʉ̃ waro niꞌi. Cʉ̃ ye sapature tuweemasĩtigʉ weronojõ cʉ̃rẽ ne niꞌcãrõwijimasĩtisaꞌa, niwĩ Juã.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Aꞌte Betania wãmetiro Jordã́ wãmetiri maa siaquijipʉ tojo waꞌawʉ. Topʉ Juã masãrẽ wãmeyewĩ.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Tojo waꞌáca beꞌro ape nʉmʉ peꞌe Juã Jesú aꞌticã ĩꞌawĩ. Cʉ̃rẽ ĩꞌagʉ̃, aꞌtiro niwĩ:
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Yʉꞌʉ mʉsãrẽ todʉporopʉre aꞌtiro ucũgʉ̃, ãꞌrĩrẽta ucũwʉ̃. Aꞌtiro niwʉ̃:
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Yʉꞌʉmarĩcã cʉ̃rẽ masĩticãti. Masĩtimigʉ̃, Israe curuacjãrã cʉ̃rẽ masĩato nígʉ̃ narẽ aco meꞌrã wãmeyegʉ aꞌtiwʉ, niwĩ Juã.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Juã ninemowĩ tja:
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Ne waro cʉ̃rẽ ne ĩꞌamasĩtiwʉ. Todʉporopʉ Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉre aco meꞌrã wãmeyedutigʉ, aꞌtiro niwĩ: “Mʉꞌʉ Espíritu Santu dijati, niꞌcʉ̃pʉre ejapejacã ĩꞌagʉ̃saꞌa. Cʉ̃ masãrẽ Espíritu Santure oꞌoacjʉ nigʉ̃sami”, niwĩ Õꞌacʉ̃.
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Aꞌte tojo waꞌacã, yʉꞌʉ cʉ̃rẽ ĩꞌamasĩwʉ̃. Tojo weegʉ mʉsãrẽ wereꞌe. Cʉ̃́ta nimi Õꞌacʉ̃ macʉ̃, ni werewĩ Juã.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Tojo waꞌáca beꞌro ape nʉmʉ Juã cʉ̃ wãmeyewʉaropʉta niwĩ tja. Ʉ̃sã pʉarã, yʉꞌʉ, tojo nicã André Juã buꞌerã niwʉ̃.
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 Titare Jesú ʉ̃sã pʉꞌto yʉꞌrʉacã ĩꞌagʉ̃, Juã aꞌtiro niwĩ:
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 Cʉ̃ tojo nisere tʉꞌorã, ʉ̃sã Juãrẽ sirutumiꞌcãrã Jesú peꞌere sirutunʉꞌcãwʉ̃.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Ʉ̃sã tojo weecã, Jesú ʉ̃sãrẽ majãmiĩꞌawĩ.
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 Cʉ̃ ʉ̃sãrẽ niwĩ:
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 André, yʉꞌʉ meꞌrã Jesure sirutugʉ, Simó Pedro acabiji niwĩ.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Cʉ̃, cʉ̃ maꞌmi Simórẽ maata aꞌmagʉ̃ waꞌawĩ. Cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 André Simórẽ Jesú tiropʉ pijiejawĩ. Cʉ̃rẽ ĩꞌagʉ̃, Jesú aꞌtiro niwĩ:
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Beꞌro cja nʉmʉ Jesú Galileapʉ waꞌasĩꞌrĩwĩ. Cʉ̃ topʉ waꞌase dʉporo Felipe wãmetigʉre bocaeja, niwĩ:
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Felipe Betsaida wãmetiri macãcjʉ̃ niwĩ. Pedro quẽꞌrã, André cʉ̃ acabiji meꞌrã ti macãcjãrãta niwã.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Felipe Jesú “Teꞌa” nicã tʉꞌogʉ, Natanaerẽ pijigʉ waꞌawĩ. Cʉ̃ tiropʉ ejagʉ, cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Natanae cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Jesú Natanae aꞌticã ĩꞌagʉ̃, cʉ̃rẽ niwĩ:
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Jesú tojo nicã tʉꞌogʉ, Natanae cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwĩ:
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Natanae cʉ̃rẽ niwĩ:
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Jesú ninemowĩ:
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.