Atos 27
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Beꞌro Festo Romapʉ oꞌóta basiocã ĩꞌagʉ̃, Pablore, tojo nicã ãpẽrã buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nirãrẽ Julio surara wiogʉre coꞌtedutiwĩ. Julio surara wiogʉ Augusto wãmetiri curuacjʉ̃ niwĩ. Yʉꞌʉ Luca quẽꞌrã na meꞌrã waꞌawʉ.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ʉ̃sã niꞌcãwʉ̃ yucʉsʉ Adramitio wãmetiri macã cjãwʉ̃ Asia cjase petaripʉ waꞌapjʉ meꞌrã mʉjãsãjã waꞌawʉ. Apĩ Aristarco wãmetigʉ Macedonia diꞌta Tesalónica wãmetiri macãcjʉ̃ ʉ̃sã meꞌrã waꞌawĩ.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Cesareapʉ wijaꞌcãrã ape nʉmʉ ʉ̃sã Sidṍ wãmetiri macãpʉre etawʉ. Topʉ ʉ̃sã etacã, Julio Pablore pajañaꞌgʉ̃, aꞌtiro weewĩ. Tocjãrã cʉ̃ meꞌrãcjãrã cʉ̃ ʉasenojõrẽ oꞌoato nígʉ̃, na tiropʉ sijadutigʉ duꞌuoꞌowĩ.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ʉ̃sã ti macãpʉ níꞌcãrã wijawãꞌcã, Chipre nʉcʉ̃rõrẽ diacjʉ̃camocã peꞌe yʉꞌrʉawʉ. Tia peꞌe wĩꞌrõ tutuatiwʉ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Ʉ̃sã Cilicia, Panfilia wãmetise diꞌta tiro ti maarẽta yʉꞌrʉtẽrĩ pẽꞌa, Mira wãmetiri macãpʉ Licia diꞌtapʉre ejawʉ.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ti macãpʉ apewʉpʉ mʉjãsãjãrãtirã tiwʉpʉ sãñaꞌcãrã dijawʉ. Beꞌro surara wiogʉ apewʉ Alejandría cjãwʉ̃ Italiapʉ waꞌapjʉre bocaejawĩ. Ʉ̃sã tiwʉpʉ mʉjãsãjã, waꞌa waꞌawʉ tja.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Wĩꞌrõ ʉ̃sãrẽ ʉpʉtʉ wẽe cãꞌmotaꞌayucã, ʉ̃sã peje nʉmʉrĩ yoogowʉ. Ʉ̃sã ʉpʉtʉ piꞌetíca beꞌropʉ ejawʉ Gnido wãmetiri macã põtẽorõpʉre. Wĩꞌrõ apero peꞌe wẽose ye buꞌiri diacjʉ̃ yʉꞌrʉamasĩti, apero peꞌe majãmiawʉ̃. Salmón peta tiro peꞌe yʉꞌrʉaa, Creta nʉcʉ̃rõrẽ cũpe peꞌe bajaqueꞌawʉ.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Ʉ̃sã sumutopʉ yʉꞌrʉaa, ʉpʉtʉ daꞌrayʉꞌrʉaꞌcãrã caributirãpʉ Añurĩ Peta wãmetiropʉre ejawʉ. Ti peta Lasea wãmetiri macã pʉꞌto niwʉ̃.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ʉ̃sã ʉpʉtʉ yoogoꞌque ye buꞌiri judío masã beꞌtiri bosenʉmʉ yʉꞌrʉatojacaro niwʉ̃. Tojo weero wĩꞌrõ ʉpʉtʉ waꞌa, puꞌecʉ nʉꞌcãtjo cãꞌrõacã dʉꞌsawʉ. Ʉ̃sã yʉꞌrʉacã, ʉpʉtʉ waro wiopesa niwʉ̃.
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Tere masĩgʉ̃, Pablo narẽ weremiwĩ:
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Cʉ̃ tojo nimicã, surara wiogʉ Pablo ucũsere tʉꞌotiwĩ. Tiwʉ wiogʉ, tiwʉ autugʉre na ucũse peꞌere ẽjõpeowĩ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ti peta peꞌe puꞌecʉ nicã ñaꞌa niporo. Tojo weerã tiwʉpʉ sãñarã pãjãrã ti nʉcʉ̃rõ Cretare yʉꞌrʉa waꞌasĩꞌrĩwã Fenice wãmetiri macãpʉ. “Topʉ apetero weerã puꞌecʉ tõꞌorãsaꞌa”, niwã. Ti peta peꞌere ʉpʉtʉ wĩꞌrõ wẽetiporo.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Tojo weerã sajatiro wĩꞌrõ wẽetuuwãꞌcãticã, tiwʉ daꞌrarã peꞌe “Yʉꞌrʉaroʉaꞌa Fenicepʉ”, ni wãcũwã. Tojo wee ʉ̃sã Creta wãmetiri nʉcʉ̃rõ sumutopʉ yʉꞌrʉawʉ.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ʉ̃sã wijáca beꞌro maata wĩꞌrõ ʉpʉtʉ wẽewãꞌcãtiwʉ ʉ̃sã pʉꞌto nʉcʉ̃rõ tiro peꞌe. Te wĩꞌrõ Nordeste wãmetiwʉ.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Tiwʉre wĩꞌrõ ʉpʉtʉ wẽecãꞌmotaꞌawʉ. Tojo wẽecã, wĩꞌrõ wẽepõtẽorõ peꞌe waꞌata basiotiwʉ. Basioticã ĩꞌa, to wẽewãꞌcãrõ peꞌeta ʉ̃sãrẽ sʉꞌori miawʉ̃.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Ʉ̃sã niꞌcã nʉcʉ̃rõ Cauda wãmetiri nʉcʉ̃rõacãpʉre eja, yʉꞌrʉawʉ wĩꞌrõ ʉpʉtʉ wẽopũrĩtiro peꞌe. Tiwʉ siropʉ niꞌcãwʉ̃ yucʉsʉ cãꞌwʉ̃acã pajipjʉ mirĩcã, na yʉꞌrʉapjʉ dʉꞌteponoꞌwʉ̃. Wĩꞌrõ ʉpʉtʉ wẽecã, tiwʉacãrẽ ʉpʉtʉ daꞌratjĩarãpʉ pajipjʉjopʉ miisãawʉ̃.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Tiwʉre wejemorõpeotoja, pũnʉꞌmo dari meꞌrã wĩꞌrõ meꞌrã batari nírã pajipjʉta warʉa, dʉꞌtewã. Beꞌro na ui, Sirte wãmetiro nucũporojopʉ marĩrẽ wẽewãꞌcãrĩ nírã, na “Suꞌti caseri wĩꞌrõ miato” ni, dʉꞌteõꞌoꞌque caserire pãacãꞌwã. Na pã́áca beꞌro wĩꞌrõ wẽorõ peꞌeta waꞌawʉ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ape nʉmʉ mejãrõta wĩꞌrõ wẽecã ĩꞌarã, aꞌtiro weewã. Tiwʉpʉ apeque sãñasere paꞌsa tutuapjʉ tojato nírã cõꞌadʉowã.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Ape nʉmʉ ʉ̃sã basuta niꞌcãrẽ tiwʉ cjase suꞌti caserire, na dʉꞌteꞌque darire, na tuatuꞌque sẽꞌrẽrĩrẽ doqueñonemowʉ̃ tja.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Peje nʉmʉrĩ mujĩpũ ʉmʉcocjʉ̃, ñocõa ne bajutiwã. Tojo weerã ʉ̃sã noꞌo diácjʉ̃ waꞌarãsari, nita basiotiwʉ. Wĩꞌrõ quẽꞌrã tojo wẽenuꞌcũcãꞌwʉ̃. Tojo wee “Ʉ̃sã ne yʉꞌrʉsome”, ni wãcũmiwʉ̃.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Peje nʉmʉrĩ ʉ̃sã baꞌatiwʉ. Tojo weecã ĩꞌa, Pablo na waꞌteropʉ níꞌcʉ wãꞌcãnʉꞌcã, narẽ niwĩ:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Niꞌcãrõacãrẽ mʉsã uiticãꞌña. Ne niꞌcʉ̃ wẽrĩsome. Aꞌtiwʉ diaꞌcʉ̃ bajudutirosaꞌa.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeogʉ niꞌi. Cʉ̃ yʉꞌʉ wiogʉ nimi. Niꞌcãcã ñami niꞌcʉ̃ cʉ̃rẽ werecoꞌtegʉ yʉꞌʉ tiropʉ bajuami.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Aꞌtiro ni wereami: “Ne uiticãꞌña. Mʉꞌʉ Augusto wiogʉ tiropʉ besenoꞌgʉ̃ waꞌagʉsaꞌa. Õꞌacʉ̃ mʉꞌʉ sẽrĩsere añurõ tʉꞌoami. Tojo weerã aꞌtiwʉpʉ nirã́ yʉꞌrʉpeꞌticãꞌrãsama. Ne niꞌcʉ̃ wẽrĩsome”, niami.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Tojo weerã mʉsã wãcũtutuaya. Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeoꞌo. Cʉ̃ níꞌque diacjʉ̃ta waꞌarosaꞌa.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Wĩꞌrõ diaꞌcʉ̃ marĩrẽ nʉcʉ̃rõpʉ wẽequepeorosaꞌa, niwĩ Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Pʉa semana ʉ̃sã Cretare wijáca beꞌro ejacãti pajiri maa Adriático wãmetiri maajopʉre. Wĩꞌrõ ʉpʉtʉ wẽocãꞌmotaꞌayucã, yoogocãti. Ñami deco nicã tiwʉcjãrã daꞌrarã, “Marĩ diꞌta tiropʉ ejarã weetʉꞌsaꞌa”, niwã.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Tojo weerã na ¿noꞌocãꞌrõ ʉ̃ꞌcʉ̃amiti? nírã, niꞌcã da yuta da meꞌrã dijoo, queoñaꞌwã. Na tojo weecã, treinta y seis metros ʉ̃ꞌcʉ̃awʉ̃. To beꞌroacã tja apaturi queoñaꞌwã. Veintisiete metrota nicaro niwʉ̃ majã.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Ñami niyucã, na ʉ̃tãpagapʉ doquewãrĩ nírã, aꞌtiro weewã. Baꞌparitise cõme pjĩrĩ pacare te yapuripʉ yuta dari meꞌrã dʉꞌteõꞌoꞌquere doqueñowã. Auturo peꞌe tiwʉre wejeñeꞌepoꞌato nírã tojo weewã. Tojo weetojaca beꞌro na “Maata boꞌreacã ʉamisaꞌa”, ni wãcũqueꞌtiwã.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Ñamita tiwʉre daꞌracoꞌteri masã duꞌtisĩꞌrĩmiwã. Tojo wee na “Cõme pjĩrĩrẽ ʉꞌmʉtãrõ peꞌe doqueñorãtirã weeꞌe” nisoo, yucʉsʉacãrẽ miidijoo, tiwʉ meꞌrã duꞌtisĩꞌrĩmiwã.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Pablo na tojo weesĩꞌrĩcã ĩꞌagʉ̃, surara wiogʉre, ãpẽrã surarare werewĩ:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, surara peꞌe tiwʉ yucʉsʉacãrẽ dʉꞌteꞌque darire dʉtesurequeñocãꞌwã.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Boꞌrequeꞌati dʉporo Pablo tiwʉpʉ nirãrẽ baꞌadutiwĩ:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Tojo weegʉ yʉꞌʉ mʉsã baanʉjã tutuato nígʉ̃, mʉsãrẽ baꞌadutigʉti. Ne cãꞌrõacã mʉsãrẽ mejẽcã waꞌasome, niwĩ.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Tojo nitoja, Pablo pã́rẽ mii, nipeꞌtirã ĩꞌorõpʉ Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌowĩ. Beꞌro cʉ̃ basu tigare deco meꞌrã peꞌé, baꞌawĩ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Na cʉ̃ tojo baꞌacã ĩꞌarã, na bʉjawetimiꞌquere duꞌu, na quẽꞌrã eꞌcatise meꞌrã baꞌawã.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ʉ̃sã tiwʉpʉ sãñarã nipeꞌtirã doscientos setenta y seis niwʉ̃.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Na baꞌasĩꞌrĩrõ põtẽorõ na baꞌáca beꞌro tiwʉpʉ sãñase trigo ajurire ti maapʉ doqueñopeꞌocãꞌwã. Yucʉsʉ caꞌrasãanemopjʉ tojato nírã tere cõꞌawã.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Boꞌrequeꞌaca beꞌro tiwʉ daꞌrari masã nʉcʉ̃rõrẽ ĩꞌabocawã. ¿Noꞌopʉ niti? ni ĩꞌamasĩtiwã. Na tojo ĩꞌamasĩtimirã, opatucũ nucũporo nirõrẽ ĩꞌa, “Sõꞌo bʉanʉjãrã, apetero weero basiocãma, to majãarã”, niwã.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Tojo weerã todʉporo “Cõme pjĩrĩ wejeñeꞌepoꞌato” ni, na dʉꞌte doqueñoꞌque pjĩrĩrẽ dʉtesure dijowã. Apeye wajapjĩrĩ pacare, autuse pjĩrĩ dʉꞌteꞌque darire pãacaꞌranʉꞌcõwã. Na tojo weetojaca beꞌro ʉꞌmʉtãrõpʉ nirĩ suꞌti caserore wĩꞌrõ ti caseropʉ ñeꞌe miato nírã wejemorõ yoowã. Tojo weero tiwʉ nucũporo sumuto peꞌe nʉjãwʉ̃.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Nʉjã, ʉ̃ꞌcʉ̃atiro nucũporo opa buꞌa nirõpʉ sʉꞌapeja waꞌawʉ. Wajamʉꞌtãrõ peꞌe nucũporopʉ opasĩo doquebiꞌpequeꞌawʉ. Ne sĩobʉrota basiotiwʉ. Tiwʉ auturo peꞌe pãꞌcõrĩ pacase paaquẽocã, bata waꞌawʉ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Tojo waꞌacã ĩꞌa, surara tiwʉpʉ buꞌiri cʉorã na ñeꞌeꞌcãrãrẽ ne niꞌcʉ̃ doqueñojã baaduꞌtiticãꞌto nírã wẽjẽcãꞌsĩꞌrĩmiwã.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Surara wiogʉ peꞌe Pablore yʉꞌrʉosĩꞌrĩgʉ̃, narẽ cãꞌmotaꞌawĩ. Beꞌro baamasĩrãrẽ sumutopʉ baanʉjãmʉꞌtãdutiwĩ.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ãpẽrãrẽ taboa pjĩrĩ meꞌrã paꞌsanʉjãdutiwĩ. Te meꞌrã waꞌatirã, tiwʉ cjase bataꞌque pjĩrĩ meꞌrã paꞌsanʉjãdutiwĩ. Tojo weetjĩrã, ʉ̃sã nipeꞌtirã yʉꞌrʉpeꞌticãꞌwʉ̃.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.