Atos 23

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pablo wiorãrẽ ĩꞌagʉ̃ta ĩꞌa, narẽ nicʉ niwĩ:
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Ananía paꞌia wiogʉ Pablo tiro nuꞌcũrãrẽ cʉ̃ ucũsere tʉꞌosĩꞌrĩtigʉ, ʉseropʉ paaduticʉ niwĩ.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Pablo Ananíarẽ nicʉ niwĩ:
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Cʉ̃rẽ tojo nicã, cʉ̃ tiro nuꞌcũrã peꞌe Pablore nicãrã niwã:
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Tere tʉꞌogʉ, Pablo narẽ nicʉ niwĩ:
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Topʉ nirã́ pʉa curua nicãrã niwã. Saduceo masã, fariseo masã nicãrã niwã. Narẽ ĩꞌagʉ̃, ʉpʉtʉ caricũbocure ucũcʉ niwĩ:
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Cʉ̃ tojo nicã, maata fariseo masã saduceo masã meꞌrã na basu wẽrĩꞌcãrãpʉ masãse cjasere aꞌmerĩ dʉꞌsasocãrã niwã. Tojo weerã na nerẽrĩ wiꞌipʉta niꞌcãrõ meꞌrã nisetimiꞌcãrã aꞌmerĩ dʉcawatia waꞌacãrã niwã.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Saduceo masã “Masã wẽrĩꞌcãrãpʉ masãsome. Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã, wãtĩa quẽꞌrã marĩma”, ni ẽjõpeocãrã niwã. Fariseo masã peꞌe aꞌtiro ẽjõpeocãrã niwã: “Masã wẽrĩꞌcãrãpʉ masãrãsama. Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã, wãtĩa quẽꞌrã nima”, ni ẽjõpeocãrã niwã. Aꞌte ẽjõpeose meꞌrã dʉꞌsasocãrã niwã.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Na ʉpʉtʉ caricũ, niꞌcãrẽrã Moisé dutiꞌquere buꞌeri masã fariseo curuacjãrã wãꞌcãnʉꞌcã, nicãrã niwã:
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Na ʉpʉtʉ caricũ dʉꞌsasocã ĩꞌagʉ̃, surara wiogʉ Pablore wẽjẽrĩ ni uigʉ, cʉ̃ yarã surarare nicʉ niwĩ:
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Ape nʉmʉ ñamipʉ Jesú Pablo tiropʉ bajua, cʉ̃rẽ ucũcʉ niwĩ:
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Cʉ̃ tojo níca ñami ape nʉmʉ ãpẽrã judío masã yaꞌyioropʉ Pablore wẽjẽrã nírã, nerẽ apoyucãrã niwã. Aꞌtiro nicãrã niwã:
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Tojo ucũrã cuarenta yʉꞌrʉoro nicãrã niwã.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Na tojo ni ucũ apóca beꞌro paꞌia wiorã, ãpẽrã judío masã bʉcʉrã tiropʉ waꞌa, narẽ nicãrã niwã:
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Mʉsã, mʉsã meꞌrãcjãrã wiorã meꞌrã queti oꞌóya surara wiogʉpʉre. Ñamiacã Pablore mʉsã tiropʉ miitidutiya. “Ʉ̃sã cʉ̃ ye quetire dʉꞌpocã́pʉta añurõ masĩsĩꞌrĩsaꞌa”, ni queti oꞌóya, nisoodutioꞌocãrã nimiwã.
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Pablo páácjʉ̃ na tojo wẽjẽsĩꞌrĩse quetire tʉꞌogʉ, surara na nirĩ wiꞌipʉ waꞌa, Pablo tiropʉ eja, werecʉ niwĩ.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Pablo peꞌe cʉ̃ werecã tʉꞌogʉ, niꞌcʉ̃ surara wiogʉre pijio, cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Cʉ̃ tojo nicã, cʉ̃rẽ surara wiogʉ tiropʉ miaa, cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Tojo weegʉ surara wiogʉ cʉ̃rẽ tʉ̃awãꞌcã, masã na tʉꞌotiropʉ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Maꞌmʉ peꞌe cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Na tojo nicã, ẽjõpeoticãꞌña. Cuarenta yʉꞌrʉoro masã Pablore yucuerã maꞌapʉ duꞌtinuꞌcũrãsama. “Niꞌcãrõacãrẽ ʉ̃sã Pablore wẽjẽtimirã, ne baꞌati, sĩꞌrĩti weerãti. Cʉ̃rẽ wẽjẽtojarãpʉ baꞌa, sĩꞌrĩrãti”, niama. “Wẽjẽtimirã, ʉ̃sã baꞌa, sĩꞌrĩcãma, Õꞌacʉ̃ ʉ̃sãrẽ buꞌiri daꞌregʉsami”, niama. Añurõ apopeꞌotojacãrã niama na weeatjere. Tojo weerã na niꞌcãrõacãrẽ mʉꞌʉ “Jaʉ” nise diaꞌcʉ̃rẽ yucuerã weeama, nicʉ niwĩ.
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Cʉ̃ tojo níca beꞌro surara wiogʉ peꞌe cʉ̃rẽ weꞌeritigʉ, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Pablo páácjʉ̃ waꞌáca beꞌro surara wiogʉ cʉ̃ docacjãrã pʉarãrẽ pijiocʉ niwĩ.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Pablo cʉ̃ pesajã cabayua quẽꞌrãrẽ apoyudutiya. Ne apeyenojõ mejẽcã waꞌaro marĩrõ Féli, Judea wiogʉ tiropʉ miaña, nicʉ niwĩ surara wiogʉ cʉ̃ docacjãrãrẽ.
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Beꞌro narẽ cʉ̃ tojo níca beꞌro papera niꞌcã pũrĩ ojaoꞌocʉ niwĩ Félire. Aꞌtiro ni ojanoꞌcaro niwʉ̃ ti pũrĩpʉre:
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Yʉꞌʉ Claudio Lisia, mʉꞌʉ Féli Judea diꞌta wiogʉre añudutiꞌi.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Judío masã ãꞌrĩ Pablore ñeꞌe, wẽjẽsĩꞌrĩmicãrã niama. Beꞌro ‘Cʉ̃ romano masʉ̃ nimi’ nicã tʉꞌogʉ, yʉꞌʉ, yarã surara meꞌrã wĩorẽgʉ̃ ejawʉ na wẽjẽboꞌcʉre.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 ‘¿Ñeꞌenojõ buꞌiri cʉ̃rẽ weresãpari?’ ni masĩsĩꞌrĩgʉ̃, judío masã wiorã tiropʉ cʉ̃rẽ miawʉ̃.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Na cʉ̃rẽ na ẽjõpeosetise ye buꞌiri weresãcãrã niwã. Ne cʉ̃rẽ te ye buꞌiri wẽjẽrõʉaꞌa, buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ quẽꞌrã sõrõrõʉaꞌa nisenojõrẽ buꞌiri bocatisaꞌa.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Ãpẽrã judío masã cʉ̃rẽ wẽjẽrãti nise quetire tʉꞌogʉ, cʉ̃rẽ wẽjẽbosama ni wãcũgʉ̃, yʉꞌʉ mʉꞌʉ tiropʉre ãꞌrĩrẽ oꞌóꞌo. ‘Cʉ̃rẽ aꞌtopʉ weresãꞌcãrã mʉꞌʉ tiropʉta waꞌa, mʉꞌʉrẽ weresãrã waꞌato’, niwʉ̃ narẽ. Tocãꞌrõta niꞌi”, ni ojaoꞌocʉ niwĩ surara wiogʉ Félipʉre.
30 Naatu
31 Surara cʉ̃ dutiꞌcaronojõta ti ñami Pablore miacãrã niwã Antípatri wãmetiri macãpʉ.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Topʉ cãrĩ, ape nʉmʉ peꞌe surara dʉꞌpocã meꞌrã waꞌaꞌcãrã totá majãmitojati aꞌtiticãrã niwã Jerusalẽ́pʉ na ya wiꞌipʉta tja. Cabayua meꞌrã waꞌaꞌcãrã diaꞌcʉ̃ Pablo meꞌrã yʉꞌrʉacãrã niwã Cesareapʉre.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Na Cesareapʉ eta, surara wiogʉ ojaoꞌoca pũrĩrẽ wiacãrã niwã Félire. Cʉ̃ tiropʉta Pablo quẽꞌrãrẽ cũucãrã niwã.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Féli ti pũrĩrẽ buꞌetojanʉꞌcõ, Pablore “¿Noꞌocjʉ̃pʉ niti mʉꞌʉ?” ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ. Cʉ̃ “Cilicia diꞌtacjʉ̃ niꞌi” nicã tʉꞌogʉ,
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Féli “Mʉꞌʉrẽ weresãꞌcãrã yʉꞌʉ tiropʉ etacã, mʉꞌʉ ye ucũsere tʉꞌogʉti”, nicʉ niwĩ.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.