Atos 16
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Pablo, Sila Derbe, Listra wãmetise macãrĩpʉre etacãrã niwã. Listrapʉ niꞌcʉ̃ Jesure ẽjõpeogʉ Timoteo wãmetigʉre bocaejacãrã niwã. Cʉ̃ paco judío masõ Jesure ẽjõpeogo nico niwõ. Pacʉ peꞌea griego masʉ̃ nicʉ niwĩ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Jesure ẽjõpeorã Listra, Iconiocjãrã Timoteore añurõ wãcũcãrã niwã. “Añugʉ̃ nimi”, ni ĩꞌacãrã niwã.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Tojo weegʉ Pablo narẽ baꞌpatiato nígʉ̃, cʉ̃rẽ miasĩꞌrĩcʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ miasĩꞌrĩgʉ̃, cʉ̃ õꞌrẽcjʉ yapa caserore yejecõꞌaduticʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weenoꞌtigʉ judío masã cʉ̃ buꞌesere ẽjõpeotibosama nígʉ̃, tojo weecʉ niwĩ. To nirã́ nipeꞌtirã judío masã Timoteo pacʉ griego masʉ̃ nisere masĩcãrã niwã. Judío masã nitirã na põꞌrãrẽ õꞌrẽcjʉ yapa caserore yejecõꞌaticãrã niwã.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Beꞌro Timoteo Pablo quẽꞌrã meꞌrã waꞌacʉ niwĩ. Nipeꞌtise na yʉꞌrʉase macãrĩpʉre Jesure ẽjõpeorãrẽ wereyʉꞌrʉamʉjãcãrã niwã. Jerusalẽ́pʉ nirã́ Jesú cʉ̃ besecṹúꞌcãrã, cʉ̃rẽ ẽjõpeorãrẽ sʉꞌori nirã́ dutioꞌoꞌquere werecãrã niwã. Nipeꞌtirãrẽ “Na dutiꞌquere weeya”, nibʉrocãrã niwã.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Na tojo werecã tʉꞌorã, Jesure ẽjõpeorã siape meꞌrã wãcũtutuanemocãrã niwã. Ne Jesure ẽjõpeoduꞌuticãrã niwã. Ãpẽrã quẽꞌrã Jesure ẽjõpeotimiꞌcãrã ʉmʉcorinʉcʉ̃ pãjãrã cʉ̃rẽ ẽjõpeonemocãrã niwã.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Pablo quẽꞌrãrẽ na Asiapʉ Jesú ye quetire buꞌerã waꞌaboꞌcãrãrẽ Espíritu Santu cãꞌmotaꞌacʉ niwĩ. Tojo weerã na apero Frigia, Galacia tiro peꞌe yʉꞌrʉacãrã niwã.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Topʉ yʉꞌrʉaa, Misia na diꞌta taꞌaꞌcaro sumutopʉ ejacãrã niwã. Topʉ eja, na Bitinia wãmetiri diꞌtapʉ waꞌasĩꞌrĩmicãrã niwã tja. Topʉ waꞌasĩꞌrĩrãrẽ apaturi Espíritu Santu narẽ cãꞌmotaꞌacʉ niwĩ.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Na to Misia yʉꞌrʉaa, waꞌa, buꞌacãrã niwã Troa wãmetiri macãpʉ.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Topʉ na etáca ñami Pablo quẽꞌese weronojõ niꞌcʉ̃ Macedoniacjʉ̃ cʉ̃ tiro sẽrĩnuꞌcũcã ĩꞌacʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Beꞌro cʉ̃ quẽꞌese weronojõ ĩꞌaꞌquere werecã, maata ʉ̃sã ye dure waꞌa waꞌawʉ. Yʉꞌʉ Luca aꞌti pũrĩrẽ ojaꞌcʉ quẽꞌrã na meꞌrã waꞌawʉ. Ʉ̃sã cʉ̃ quẽꞌese weronojõ ĩꞌaꞌquere aꞌtiro wãcũwʉ̃: “Õꞌacʉ̃ marĩrẽ Macedoniacjãrãrẽ cʉ̃ ye quetire weredutigʉ weeapĩ”, ni wãcũwʉ̃.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Ʉ̃sã Troapʉ níꞌcãrã yucʉsʉ meꞌrã pẽꞌawʉ̃ Samotracia wãmetiri nʉcʉ̃rõpʉre. Tocjãrãta ape nʉmʉ waꞌanemowʉ̃ ape macã Neápoli wãmetiri macãpʉ.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Tóma majã maꞌapʉ majãa, romano masã na wééca macã Filipopʉre etawʉ. Ti macãta ti diꞌta Macedonia waꞌteropʉre dutiri macã niwʉ̃. Topʉre ʉ̃sã pejeti nʉmʉrĩ tojáníwʉ̃.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Sauru nicã Õꞌacʉ̃rẽ ñubuepeorãrẽ aꞌmarã waꞌawʉ. Tojo weerã macãpʉ níꞌcãrã dia sumuto na ñubuewʉaropʉ waꞌawʉ. Narẽ bocaeja, na tiro ejanujã, to numia nerẽꞌcãrãrẽ Jesú ye quetire werewʉ.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Niꞌcõ topʉ ʉ̃sã weresere tʉꞌoꞌco Lidia wãmetigo niwõ. Co Tiatira wãmetiri macãcjõ, suꞌti wapabʉjʉse sõꞌa ñibocuresere duago niwõ. Judío masõ nitimigõ, Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeogo niwõ. Pablo cʉ̃ weresere ẽjõpeoato nígʉ̃ Õꞌacʉ̃ core tʉꞌomasĩse oꞌocʉ niwĩ.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Beꞌro core, co ya wiꞌicjãrã nipeꞌtirãrẽ wãmeyewʉ. Co ʉ̃sãrẽ niwõ:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Niꞌcã nʉmʉ ʉ̃sã Õꞌacʉ̃rẽ ñubuepeowʉaropʉ waꞌarã, ejapejacãti niꞌcõ numio wãtĩ sãjãnoꞌcore. Co ãpẽrãrẽ daꞌracoꞌtego niwõ. Wãtĩ weetamunoꞌgõ “Beꞌro tojo waꞌarosaꞌa”, ni masĩsere cʉowõ. Co masĩsere ãpẽrãrẽ werese meꞌrã core cʉorã pajiro niyeru wapataꞌawã.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Ʉ̃sãrẽ ĩꞌasirutu, caricũwõ:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Co peje nʉmʉrĩ tojo nicusiawõ. Beꞌro Pablo caributi, majãmiĩꞌa, wãtĩ copʉre nigʉ̃rẽ niwĩ:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 — ausente —
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 — ausente —
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Na buꞌese marĩ romano masãrẽ dutise mejẽta niꞌi. Tojo weerã marĩ na weedutisere weeticãꞌrõʉaꞌa, niwã wiorãpʉre.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Na topʉ nerẽꞌcãrã tojo nicã tʉꞌorã, Pablo quẽꞌrã meꞌrã ua waꞌawã. Tojo weerã wiorã Pablo, Silare na ye suꞌtire tuweeduti, na yarã surarare tãrãdutiwã.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Narẽ ʉpʉtʉ tãrãtoja, buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ sõrõwã. Beꞌro ti wiꞌi coꞌtegʉre duꞌtiwijari nírã, añurõ biꞌacãꞌdutiwã.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, buꞌiri daꞌreri wiꞌi coꞌtegʉ nitʉoroca tucũpʉ sõrõcʉ niwĩ narẽ. Pʉa yucʉ tĩa waꞌteropʉ na dʉꞌpocãrĩrẽ sĩosõrõcũuoduti, narẽ dʉꞌtecũuocʉ niwĩ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Beꞌro ñami deco Pablo, Sila Õꞌacʉ̃rẽ ñubue, basapeocãrã niwã. Na tojo weecã, ti wiꞌipʉ nirã́ buꞌiri daꞌrenoꞌcãrã narẽ tʉꞌocãrã niwã.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Wãcũña marĩrõ diꞌta ʉpʉtʉ narãsãcaro niwʉ̃. Na nirĩ wiꞌi quẽꞌrã aꞌmeñaꞌcaro niwʉ̃. Tojo weero maata ti wiꞌi biꞌamiꞌque soperi, nipeꞌtirã buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nirãrẽ dʉꞌtecũumiꞌque cõme dari pãrĩstea waꞌacaro niwʉ̃.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Tojo waꞌáca beꞌro ti wiꞌi coꞌtegʉ wãꞌcãcʉ niwĩ. Wãꞌcã, te soperi susupeꞌticã ĩꞌacʉ niwĩ. “Nipeꞌtirã duꞌtiwijaapeꞌtia waꞌapã”, ni wãcũcʉ nimiwĩ. Tojo weegʉ uigʉ, cʉ̃ basu diꞌpjĩ mii wẽjẽcãꞌcʉ nimiwĩ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Tojo weesĩꞌrĩcã, Pablo cʉ̃rẽ ʉpʉtʉ caricũquejocʉ niwĩ:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Pablo tojo nicã tʉꞌogʉ, ãpẽrã surarare “Sĩꞌase miitia”, nicʉ niwĩ. Na oꞌóca beꞌro sĩꞌoo, omasãjãacʉ niwĩ Pablo, Sila na nirĩ tucũpʉ. Uigʉ, ʉpʉtʉ narãsãgʉ̃ta, na pʉꞌto ejaqueꞌacʉ niwĩ.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Beꞌro wãꞌcãnʉꞌcã, narẽ pijiwĩrõ, sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Na peꞌe aꞌtiro yʉꞌticãrã niwã:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 To beꞌro cʉ̃rẽ, cʉ̃ ya wiꞌicjãrãrẽ Jesú ye quetire buꞌecãrã niwã.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Surara buꞌiri daꞌreri wiꞌi coꞌtegʉ Pablo quẽꞌrãrẽ ñami decota na tãrãꞌque cãmirẽ coecʉ niwĩ. Cʉ̃ coéca beꞌro Pablo quẽꞌrã cʉ̃rẽ, cʉ̃ ya wiꞌicjãrãrẽ wãmeyecãrã niwã.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Beꞌro ti wiꞌi coꞌtegʉ cʉ̃ ya wiꞌipʉ pijiwãꞌcã, narẽ sʉꞌori baꞌacʉ niwĩ. Na Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeoca beꞌro cʉ̃, cʉ̃ acawererã ʉpʉtʉ eꞌcaticãrã niwã.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Ape nʉmʉ boꞌreacã ti macãcjãrã romano masã wiorã surarare ti wiꞌi coꞌtegʉpʉre wereduticãrã niwã. Aꞌtiro níoꞌocãrã niwã:
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Surara topʉ eja, wiorã na weredutiꞌquere ti wiꞌi coꞌtegʉpʉre werecãrã niwã. Tere tʉꞌotoja, cʉ̃ peꞌe quẽꞌrã wereturiacʉ niwĩ Pablo, Silare tja.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Cʉ̃ te quetire werecã tʉꞌogʉ, Pablo surarare nicʉ niwĩ:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Surara cʉ̃ tojo níꞌquere tʉꞌorã, wiorãpʉre wererã waꞌacãrã niwã. Pablo quẽꞌrã “Romano masã niꞌi” niama nise quetire werecã tʉꞌorã, wiorã ʉcʉa waꞌacãrã niwã.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Na ti wiꞌipʉ waꞌa, Pablo quẽꞌrãrẽ acobojose sẽrĩcãrã niwã. Sẽrĩtoja, narẽ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ níꞌcãrãrẽ miiwijaa, “Ne aꞌti macãrẽ niticãꞌña, wijayá”, nicãrã niwã.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Na tojo nicã tʉꞌorã, Pablo, Sila buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ níꞌcãrã wijaawãꞌcã, Lidia ya wiꞌipʉ waꞌacãrã niwã tja. Topʉ Jesure ẽjõpeorãrẽ wãcũtutuanemocã weecãrã niwã. Beꞌro ti macãpʉ níꞌcãrã waꞌa waꞌacãrã niwã.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.