Atos 14
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Iconiopʉre ejarã, na Antioquíapʉre weeꞌcaronojõta Pablo quẽꞌrã judío masã nerẽrĩ wiꞌipʉ sãjãanujã, dujicãrã niwã. Topʉ quẽꞌrãrẽ Jesú ye quetire werecãrã niwã. Na añurõ weretʉꞌsayucã, pãjãrã judío masã, ãpẽrã judío masã nitirã Jesure ẽjõpeocãrã niwã.
1 Matanfufur tisisinaf na’atube Ikonium bar meraramaim Paul, Barnabas hairi hin Kou’ay bar hirun hai tur hio’omaim Jew sabuw naatu Greek sabuw moumurih maiyow hibotabirih hina baitumatumayah himatar.
2 Judío masã Jesure ẽjõpeosĩꞌrĩtirã judío masã nitirã peꞌere uarosãjãcã weecãrã niwã. Tojo weerã na uarosãjãcã weeꞌcãrã Jesure ẽjõpeorãrẽ ñaꞌarõ wãcũcãrã niwã.
2 Baise Jew sabuw iyab baitumatum hikwakwahir, himisir Ufun Sabuw yah hiyi hikura’ara’ahih inan himisir baitumatumayah sabuw isah yah so’ar.
3 Tojo weecã ĩꞌarã, Pablo quẽꞌrã narẽ werenemorãtirã Iconiopʉre yoacã tojacãrã niwã. Na ti macãpʉ nírã, “Jesú nipeꞌtirã masãrẽ maꞌígʉ̃ añurõ weemi” nisere ʉpʉtʉ wãcũtutuaro meꞌrã werecãrã niwã. Na aꞌtere werecã ĩꞌagʉ̃, Õꞌacʉ̃ diacjʉ̃ta werema yé cjasere nígʉ̃, cʉ̃ tutuaro meꞌrã masãrẽ weeĩꞌocã weecʉ niwĩ.
3 Tur Abarayah nati’imaim manin maiyow hima, Regah ana tur men kafai birumaim hi’omih, baise tur fokarin maiyow hio hibinan. Hai tur baiturobe isan Regah fair itih ina’inan gagamih himamataren, saise sabuw hitaso’ob nati tur i Regah biyanane nan.
4 Na weeĩꞌomicã, ti macãcjãrã mejẽcãrĩ diaꞌcʉ̃ dʉcawaticãrã niwã. Ãpẽrã judío masã Jesure ẽjõpeotirã meꞌrã niseticãrã niwã. Ãpẽrã Pablo, Bernabé meꞌrã niseticãrã niwã.
4 Sabuw nati bar merar gagamin wanawanan hima’am hikusib rou’ab matar, sabuw turin Jew isah hin, turin Tur Abarayah isah hin.
5 Pablo, Bernabére ʉatirã, wiorã meꞌrã nerẽ ucũcãrã niwã. Na nerẽ, niꞌcãrõnojõ wãcũtojaca beꞌro narẽ piꞌetise oꞌo, ʉ̃tãperi meꞌrã doquerãti nírã, tojo weecãrã niwã.
5 Imaibo Ufun Sabuw naatu Jew sabuw hai ukwarih bairi awah ta’imon hibasit Tur Abarayah kabayamaim rouw bai’a’afiyih isan hio.
6 — ausente —
6 Tur Abarayah tur hinonowar ana veya hibihir hin tafaram Laikonia wanawanan bar merar gagamih rou’ab, Lystra naatu Derbe imaim hitit hima. Naatu bar merar afa
7 — ausente —
7 nati’imaim hirun hibusuruf Tur Gewasin hibinan hiremor.
8 Na Listrapʉ nírã, niꞌcʉ̃ masʉ̃ dojoriwiꞌi wĩꞌmagʉ̃pʉta sijamasĩtigʉ bajuaꞌcʉre bocaejacãrã niwã.
8 Lystra wanawananamaim i orot ta an murubin ma’am. Iti orot i tutufuwaka an kakafin auman tufuw naatu men kafai reremoramih.
9 — ausente —
9 Paul eo orot nati’imaim ma nonowar, basit Paul orot ana baitumatum itin karam boro nayawas, imih Paul mutufor nuw orot itin
10 — ausente —
10 naatu fanan aumetawat eaf eo, “Kumisir mutufor a yan kubat!” Orot ma’am fasi’iwa’an misir an yan bat busuruf remor.
11 Pablo tojo weecã ĩꞌarã, tocjãrã Licaonia ye meꞌrã ʉpʉtʉ caricũcãrã niwã:
11 Sabuw rou’ay gagamin na’in hima’am abisa Paul sinaf hi’i’itin basit Laikonia turamaim fanah sib hio, “Anababatun god orotobe himatar isat hina hitit!”
12 Bernabére Zeus pisucãrã niwã. Ti wãme na ẽjõpeorãnojõ wiogʉ wãme nicaro niwʉ̃. Pablo peꞌere cʉ̃ ʉpʉtʉ ucũgʉ̃ niyucã, Hermes pisucãrã niwã. Hermes na ẽjõpeorãrẽ werecoꞌtegʉ nicʉ niwĩ.
12 Naatu Barnabas wabin Zeus hiwab naatu Paul wabin Hermes hiwab anayabin Paul tur bi’ukwarin.
13 Ti macã sumutopʉ Zeure ñubuepeori wiꞌi nicaro niwʉ̃. Ti wiꞌicjʉ̃ paꞌi Pablo quẽꞌrãrẽ ẽjõpeogʉ, wecʉa ʉmʉarẽ oꞌori meꞌrã maꞌmasuꞌaꞌcãrãrẽ ti macã ne sãjãrõpʉ wejewãꞌcãcʉ niwĩ. Paꞌi, ãpẽrã tocjãrã Pablo quẽꞌrãrẽ ẽjõpeorã wecʉare wẽjẽ ñubuepeosĩꞌrĩmicãrã niwã.
13 Zeus ana firis, i ana Tafaror Bar gagamin i bar merar ufunane batabat, firis naatu sabuw bairi hikokok i Tur Abarayah hai sibor hitayai. Imih firis cow naatu beran bow na bar merar ana fur awanamaim tit.
14 Na tojo weesĩꞌrĩcã tʉꞌorã, Pablo, Bernabé na basu na ye suꞌtire tʉ̃ꞌrẽstecãrã niwã. Mʉsã tojo weesĩꞌrĩse ñaꞌa niꞌi nírã, tojo weecãrã niwã. Beꞌro caricũ, na pãjãrã decopʉ waꞌacãrã niwã. Narẽ aꞌtiro nicãrã niwã:
14 Baise Barnabas, Paul hairi sabuw abisa hibiwa’an hi’itih hairi hai faifuw hiseb naatu hinunuw sabuw hai founamaim hirun hio,
15 —¿Mʉsã ʉ̃sãrẽ deꞌro weerãtirã tojo weeti? Ʉ̃sã quẽꞌrã mʉsã weronojõta ʉmʉa niꞌi. Õꞌacʉ̃a mejẽta niꞌi. Mʉsãrẽ añuse quetire wererã aꞌtiapʉ. Mʉsã aꞌtiro weesetisere tocãꞌrõta weeduꞌuya. Mʉsã ẽjõpeose ne wapamarĩꞌi. Õꞌacʉ̃ catigʉ peꞌere ẽjõpeoya. Cʉ̃ weecʉ niwĩ nipeꞌtise ʉꞌmʉse, aꞌti diꞌta, maarĩ, nipeꞌtirã waꞌicʉrã, mirĩcʉ̃a, waꞌi, tepʉ nirãrẽ.
15 “Kwa aisim iti kwasisinaf? aki i orot maiyow orot babin kwa na’atube. Aki iti’imaim anan aiyabin i Tur Gewasin ana binan, sawar iti hai yabin en kwanihamiyen, naatu God ma’ama wanatowan yait iti mar tafaram riy naatu sawar wanawanahimaim tema’am bimataren isan kwanamatabir.
16 Õꞌacʉ̃ todʉporopʉre judío masã nitirã na ãpẽrãnojõrẽ ẽjõpeocã, tojo tʉꞌoñaꞌcãꞌcʉ niwĩ. Ne cãꞌmotaꞌaticʉ niwĩ.
16 Marasika tafaram ta ta sabuw hai kok abisa hisisinaf i men rufutih,
17 Na cʉ̃rẽ ẽjõpeotimicã, cʉ̃ nisetisere nipeꞌtirã masãrẽ ĩꞌocʉ niwĩ. Nipeꞌtirãrẽ añurõ wéégʉ, acoro pejase, otese quẽꞌrãrẽ dʉcaticã weecʉ niwĩ. Baꞌase, tojo nicã eꞌcatise oꞌocʉ niwĩ, ni werecãrã niwã.
17 baise mar etei sawar gewasih esisinaf imaim ekukubuna i turobe. Anayabin gagub marane iwa’an ere bay ana veya’amaim ematar bay ebit naatu dogor wanawanan yasisir awan ekakaratan.”
18 Na weremicã, ʉpʉtʉ wecʉare wẽjẽ, Pablo quẽꞌrãrẽ ñubuepeosĩꞌrĩmicãrã niwã. Cãꞌrõacã waro dʉꞌsacaro niwʉ̃ na wẽjẽ ñubuepeoatjo. Pablo quẽꞌrã “Ʉpʉtʉ weeticãꞌña” ni pũrĩcã, weeticãrã niwã.
18 Paul, Barnabas hairi iti turamaim hisinaftobon sabuw rou’ay gagamin na’in hai siwar siboromih hibow hinan hio’otanih towa rufufurih.
19 Beꞌro judío masã Antioquíacjãrã, ãpẽrã Iconiocjãrã Listrapʉre etacãrã niwã. Topʉ Pablo quẽꞌrãrẽ ñaꞌarõ weesĩꞌrĩrã sirutuejacãrã niwã. Tocjãrã masãrẽ na weronojõ wãcũsetiro ʉacãrã niwã. Na tojo weecã, tocjãrã peꞌe quẽꞌrã uarosãjã waꞌacãrã niwã. Tojo weerã Pablore ʉ̃tãperi meꞌrã doque, ti macã sumutopʉ cʉ̃rẽ cõꞌarã waꞌarã wejewãꞌcãcãrã niwã. Cʉ̃rẽ “Wẽrĩa waꞌami”, ni wãcũcãrã nimiwã.
19 Imaibo Jew sabuw hai ukwarih afa Antioch naatu Ikoniumane hinan sabuw hiora’ahih himisir Paul higam hiu, naatu kabayamaim hirab hitain hitit hin bar merar ufunane hihamiy, hinotanot i morob hirouw.
20 Pablore cõꞌaꞌcaropʉ Jesure ẽjõpeorã cʉ̃ cũñarõ tiropʉ ĩꞌaejanʉꞌcãcãrã niwã. Cʉ̃ na topʉ ejacãta, masã waꞌacʉ niwĩ tja. Beꞌro apaturi macãpʉ na meꞌrã piꞌa waꞌacʉ niwĩ. Ape nʉmʉ Bernabé meꞌrã Derbepʉ waꞌa waꞌacãrã niwã.
20 Baise bai’ufununayah hiru’ay hi’ar bebera’uh hibatabat inu’in misir matabir in bar merar tit, mar to i Barnabas hairi hin Derbe hitit.
21 Na topʉ eta, Jesú ye quetire werecãrã niwã. Tere na werecã, tocjãrã masã pãjãrã Jesure ẽjõpeonemocãrã niwã. Beꞌro na majamitojaa waꞌacãrã niwã Listra, Iconio, Antioquía todʉporo na aꞌtiꞌque macãrĩpʉta tja.
21 Paul, Barnabas hairi Tur Gewasin Derbe wanawanan hibinan naatu bai’ufununayah moumurih na’in hibow. Imaibo himatabir maiye hin Lystra, Ikonium naatu Antioch hitit Syria wanawanan.
22 Te macãrĩpʉre tocjãrã Jesure ẽjõpeorãrẽ wãcũtutuase oꞌocãrã niwã. Tojo nicã “Jesure ne wãcũduꞌuticãꞌña. Peje piꞌetise waꞌarosaꞌa Jesure ẽjõpeorãrẽ marĩ ʉꞌmʉsepʉ waꞌati dʉporo”, ni wereyʉꞌrʉwãꞌcã waꞌacãrã niwã.
22 Nati’imaim bai’ufununayah hibaisih naatu koufair hitih hi’uwih hio. “A baitumatum kwabaib imaim kwaniturobe kwanama, yababan moumurih maiyow boro tanabow, imaibo tanan God ana aiwobomaim tanarun.”
23 Jesure ẽjõpeorã na nerẽse wiꞌserinʉcʉ̃ niꞌcãrẽrã narẽ sʉꞌori nisetiajãrẽ besebʉrocãrã niwã. Na beꞌti ñubueca beꞌro “Marĩ ẽjõpeogʉ Jesú weetamuato mʉsãrẽ”, ni sẽrĩbosa, cũuwãꞌcãcãrã niwã.
23 Ekaleisia hai kou’ay tata wanawanahimaim Paul Barnabas hairi orot ukwarih hirubinih, hibow naatu hiyohar isah hiyoyoban sawar, imaibo Regah i hai baitumatum ana’an umanamaim hiya.
24 — ausente —
24 Tafaram Pisidia wanawanan hi’afuw hirabon rounane hire’er ufunamaim hina Pamfilia hitit.
25 — ausente —
25 Naatu Perga imaim hibibinan ufunamaim hire hina Atalia hitit.
26 Topʉ na ne waro wijawãꞌcãtica macã Antioquíapʉ dajarã, yucʉsʉ meꞌrã wijawãꞌcãcãrã niwã. Ti macãpʉta te macãrĩpʉ na waꞌase dʉporo Jesure ẽjõpeorã “Mʉsãrẽ Õꞌacʉ̃ añurõ coꞌteato”, ni sẽrĩbosa, oꞌócãrã niwã. Espíritu Santu narẽ buꞌedutiꞌcaronojõta tere buꞌepeꞌotojanʉꞌcõ, dajacãrã niwã.
26 Wa imaim hibai himatabir maiye hin Antioch hitit, efan nati’imaim God ana tafafar naatu ana manaw ana kabeber hibai bowabow hibusuruf hibowabow yomanin himatabir hina nati’imaim hi’asa’ub.
27 Ti macãpʉ na dajarã, Jesure ẽjõpeorãrẽ neocũu, narẽ werepeꞌocãꞌcãrã niwã Õꞌacʉ̃ na meꞌrã weetamusijaꞌquere. Tojo nicã “Judío masã nitirã quẽꞌrã Jesure ẽjõpeorã weeama aꞌtiro nicãrẽ”, ni quetiwerecãrã niwã narẽ.
27 Imih hina Antioch hititit ana maramaim ekaleisia sabuw etei hi’af ayuwih hai tur hiowen mi’itube God i wanawanahimaim sinaf baitumatum ana etawan botawiy Ufun Sabuw auman isah.
28 Na yoacã Jesure ẽjõpeorã meꞌrã Antioquíapʉre tojacãrã niwã.
28 Naatu bai’ufununayah bairi nati Antioch imaim bairi manin maiyow hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.