Mateus 20

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús wedenemowĩ:
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 Cʉ̃́ãrẽ bʉagʉ́, “sicabʉreco padegʉ wapatárocõrõ mʉ́ãrẽ wapatígʉda” jĩĩyigʉ. Cʉ̃́ãmena quẽnotóa, cʉ̃ʉ̃ya wesepʉ padedutigʉ ticocoyigʉ.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 Nueve niirĩ, macã decopʉ wáayigʉ. Toopʉ́ ãpẽrã́ paderipacara niirã́rẽ ĩñayigʉ.
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ: “Mʉ́ãcã ʉse wesepʉ padera wáaya. Ãñurõ mʉ́ãrẽ wapatígʉda”, jĩĩyigʉ. Cʉ̃́ãcã padera wáayira.
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 Coeritó niirĩ, ñamica tres niirĩ, teerora tiiyígʉ.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Cinco niirĩ, macãpʉ wáa, ãpẽrã́ paderipacara niirã́rẽ bʉajeáyigʉ sũcã. Cʉ̃́ãrẽ, “¿deero tiirá mʉ́ã paderipacara niinañiõjõãĩ?” jĩĩyigʉ.
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 “Ãpẽrã́ ʉ̃sãrẽ ‘padera atiya’ jĩĩriawã”, jĩĩyira. “Mʉ́ãcã ʉse wesepʉ padera wáaya”, jĩĩyigʉ.
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 ’Náĩcũmuatiri, wese cʉogʉ́ paderáre dutigʉ́re jĩĩyigʉ: “Paderáre sʉocó, wapatíya. Too síropʉ jeaarirare wapatísʉgueya. Sʉguero jeaarirare wapatíyaponocoya”, jĩĩyigʉ.
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 Cinco niirĩpʉ padenʉcãrira jeayira. Sicabʉreco padera wapatárocõrõ ñeeyira.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 Bóeripʉ jearirape ati, “ãniã nemorṍ marĩ wapatáadacu” jĩĩ wãcũmiyira. Cʉ̃́ãcã sicabʉreco wapatárocõrõ ñeeyira.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Cʉ̃́ã tiiwese cʉogʉ́re tuticoteyira:
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 “Ĩ́niã ʉ̃sã siropʉ padera jeaarira sica horara padeawã. Cʉ̃́ãcãrẽ ʉ̃sã wapatárocõrõrã wapatía. Ʉ̃sãpeja yoari asiró doca padenañiõjõããwʉ̃”, jĩĩmiyira.
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 Cʉ̃ʉ̃pe sĩcʉ̃ teero jĩĩrã́ menamacʉ̃rẽ jĩĩyigʉ: “Yʉʉ menamacʉ̃, mʉʉrẽ ñañarõ tiigʉ́ tiiría. Mʉʉ padeadari sʉguero, ‘sicabʉreco wapatárocõrõ mʉʉrẽ wapatígʉda’ jĩĩ quẽnoã́wʉ̃ mʉʉmena.
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 Mʉʉ wapatárere née, wáagʉa. Yʉʉ ãni too síropʉ padegʉ́ jeaarigʉre mʉʉrẽ wapatárocõrõrã wapatídʉgaga.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 Yée niyeru niiã ate. Yʉʉ booró yée niyerumena tiimasĩ́ã. ¿Yʉʉ ãñurõ tiirí, mʉʉ ĩñatutigʉ tiiite?” jĩĩyigʉ.
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 ’Teero tiirá, too síropʉ niiãrira sʉgueadacua; sʉguearira síropʉ niiãdacua, jĩĩwĩ Jesús.
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Too síro Jesús Jerusalénpʉ mʉãwagʉ, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá docere merẽã sʉocó, wedewawi. Biiro jĩĩwĩ:
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 —Mʉ́ã ĩñaã. Marĩ Jerusalénpʉ wáara tiia. Toopʉ́ yʉʉ niipetira sõwʉ̃ niipacari, paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerápʉre ticoadacua. Cʉ̃́ã sĩãdutíadacua yʉʉre.
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 Cʉ̃́ãrã judíoa niihẽrãpʉre ticonetõneãdacua. Yʉʉre buijã́, tãna, curusapʉ páabiatu sĩãã́dacua. Itiábʉreco siro masãgʉ̃dacu, jĩĩwĩ.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Zebedeo nʉmo coo põna Santiago, Juanména Jesús pʉtopʉ jeawo. Cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩgṍdo, ñicãcoberimena jeacũmuwõ.
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Cʉ̃ʉ̃ coore: —¿Ñeenó boogári? jĩĩwĩ.
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Jesús yʉʉwi:
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 —Mʉ́ãcã yʉʉ tiiróbiro ñañarõ netõã́dacu. Teeré wedemasĩpacʉ, “sĩcʉ̃ diamacʉ̃́pe, ãpĩ acuniñape dʉpogʉda” jĩĩmasĩriga. Tee yʉʉ dutiré niiria. Yʉʉ Pacʉ toopʉ́ duiadarare besetoawi, jĩĩwĩ.
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Ʉ̃sã pʉamóquẽñerã tee sãĩrére tʉorá, Santiago, Juanména cúawʉ.
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Jesús ʉ̃sãrẽ sʉocó, jĩĩwĩ:
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 Mʉ́ãpeja cʉ̃́ã tiiróbiro tiiríjãña. Merẽã tiirécʉtiya. Mʉ́ã ʉpʉtí macãrã niidʉgara, ãpẽrãrẽ́ tiiápuri basoca niiña.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 Sĩcʉ̃ ãpẽrã́ nemorṍ niidʉgagʉno niipetirare padecotegʉ tiiróbiro niirõ booa.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃cã teerora tiiwʉ́: Ãpẽrã́ yʉʉre tiiápuaro jĩĩgʉ̃ mee atiwʉ. Yʉʉpe basocáre tiiápugʉ atigʉ tiiwʉ́. Teero biiri paʉ basocá ñañaré tiiré wapa diabosa netõnégʉ̃ atigʉ tiiwʉ́, jĩĩwĩ.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Ʉ̃sã Jericó niiãrira witiwari, paʉ basocá Jesuré nʉnʉátiwa.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Ʉ̃sã wáarima wesapʉ pʉarã́ ĩñahẽrã duiwa. “Jesús too netõwái” jĩĩrére tʉorá, bayiró bʉsʉrómena jĩĩwã:
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Basocápe cʉ̃́ãrẽ: —Nocõrõrã ditamaníjõãña, jĩĩ tutimiwã.
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Jesupéja pʉtʉánʉcã, cʉ̃́ãrẽ sʉocó: —¿Mʉ́ãrẽ deero tiirí boogári? jĩĩwĩ.
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 —Õpʉ̃, ʉ̃sãrẽ ĩñarĩ tiiyá, jĩĩwã.
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Jesús cʉ̃́ãrẽ bóaneõ ĩñagʉ̃, capearire ñaapeówi. Ñaapeórira, ĩñajõãwã sáa. Ĩña, cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉátiwa.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.