Marcos 11
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Jesús cʉ̃ʉ̃ buerámena Jerusalénpʉ jeaadaro péero dʉsayíro. Betfagé, Betania macãrĩpʉ jeayira. Teemacãrĩ Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivo pʉto niiã. Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃ buerá pʉarã́rẽ jĩĩyigʉ:
1 Hina Jerusalem ana aiyom hibai, bar merar Bethage naatu Bethany sisibin oyaw Olive imaim Jesu ana bai’ufununayah rou’ab aunan iyafarih,
2 —Iimacã marĩ díamacʉ̃ niirí macãpʉ wáaya. Toopʉ́ jeara, máata sĩcʉ̃ burro wĩmagʉ̃ siatúnʉcõãrigʉre bʉajeáadacu. Cʉ̃ʉ̃ pesaya manigʉ̃́ niiqui ména. Cʉ̃ʉ̃rẽ jõã, néeatiya.
2 naatu eobaimanih eo, “Kwan bar merar nati namaim donkey orot boubun biyan numin imaim hi’utan ebatabat boro kwanatita’ur, kwanarufam kwanab kwanan.
3 Mʉ́ãrẽ “¿deero tiirá cʉ̃ʉ̃rẽ jõãĩ?” jĩĩrĩ, “marĩ Õpʉ̃ booáwĩ; máata wiyajã́gʉ̃daqui” jĩĩña, jĩĩyigʉ.
3 Naatu yait ta nati’imaim nibatiyi. ’Aisim iti na’atube kwasisinaf?’ Ana tur kwana’owen Regah ekokok naatu boro’omo niyafar nan maiye.”
4 Cʉ̃́ã wáa, maapʉ siatúnʉcõãrigʉre bʉajeáyira. Wii díamacʉ̃pʉ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ jõãyíra.
4 Basit bai’ufununayah orot rou’ab hairi hin bar ef awan imaim bobaituw wabin donkey etawan awan hi’utan batabat hi’itin hirun murab hirurufam,
5 Toopʉ́ nucũrã́: —¿Deero tiirá cʉ̃ʉ̃rẽ jõãĩ? jĩĩyira.
5 basit sabuw afa nati’imaim hibatabat hibatiyih, “Abistan kwasisinaf? Aisim bobaituw kwarurufam?”
6 Cʉ̃́ãpe Jesús dutiarirobirora yʉʉyira.
6 Jesu iu’uwih na’atube sabuw hai tur hi’owen naatu sabuw bai’ufununayah hihamiyih hibai hin,
7 Jesús pʉto néewayira. Burro sotoapʉ cʉ̃́ãye suti sotoá maquẽrẽ tuuwépeoyira. Jesús cʉ̃ʉ̃ sotoapʉ mʉãpeayigʉ.
7 Bobaituw hibai hin Jesu biyan hitit, hai faifuw tafah hibosaisiren bobaituw tafan hiyabar naatu Jesu yen mara’at.
8 Cʉ̃ʉ̃rẽ padeorá, paʉ cʉ̃ʉ̃ netõwáadarimapʉ cʉ̃́ãye suti sotoá maquẽrẽ sẽ́õcũyira. Ãpẽrã́ yucʉ dʉpʉri pṹũrĩcʉtire cʉ̃́ã páata néeatiariguere cṹũsʉgueyira.
8 Naatu sabuw moumurih maiyow hai faifuw tafah hibosairen ef yan hiyabaren naatu afa ai rourih hi’afuw ef yan hituyabayabar.
9 Cʉ̃ʉ̃ sʉguero wáara, cʉ̃ʉ̃ siro nʉnʉrã́ bayiró bʉsʉrómena jĩĩyira:
9 Sabuw wan hibi’iyon naatu ufununane hibi’ufunun fanah sib hiwow hio,
10 ¡Cʉ̃ʉ̃ õpʉ̃ sããrĩ, ãñurõ wáaaro! ¡Marĩ ñecʉ̃ David õpʉ̃ niiriro tiiróbiro ãñurõ wáaaro! ¡Niipetira ʉ̃mʉã́se macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ “ãñunetõjõãĩ” jĩĩ, ʉsenire ticoaro! jĩĩyira.
10 “Ata agir David ana aiwob enan isan taniyasisir.”
11 Jesús Jerusalénpʉ jeagʉ, Cõãmacʉ̃wiipʉ sããwayigʉ. Toopʉ́ niipetire tiiwií maquẽrẽ ĩñapetijãyigʉ. Naĩrõpʉ tiiyíro. Teero tiigʉ́, Betaniapʉ cʉ̃ʉ̃ buerá docemena wáajõãyigʉ.
11 Jesu na Jerusalem run naatu in Tafaror Baremaim tit bat remor sawar etei itah, baise nati i veya re’er imih ana bai’ufununayah nah 12 bairi hitit hin Bethany.
12 Apebʉ́reco bóeri Betaniapʉ niiãrira cãmepʉtʉ́ari, Jesús jʉabóayigʉ.
12 Mar to Bethany ine himatabir maiye au Jerusalem hinan Jesu aamorob.
13 Higueragʉ ãñurõ pṹũrĩcʉtirigʉre yoaropʉ ĩñayigʉ. “Dʉcacʉticura” jĩĩgʉ̃, ĩñagʉ̃ wáamiyigʉ. Pṹũrĩ dícʉ bʉayígʉ. Butirítono niiriyiro.
13 Ef yokaika nuw ai fafou raurin sabibin itin, naatu na iyubin ro’on ta tama’am na’at bain anin isan. Baise na ai biyan titit raurinawat batabat itin, yabin nati i men ai ana baiw ana veya.
14 Jesús tiigʉré jĩĩyigʉ:
14 Naatu Jesu ai isan eo, “O boro men yait ta ro’o nab na’aan!” Iti na’at eo’o ana bai’ufununayah i hinowar.
15 Too síro Jerusalénpʉ jeayira. Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ sããjeagʉ, dúari basocare, teeré sãĩnérãrẽ cõãwionecoyigʉ. Niyeru wasorí basocaye mesarire tuunécõãcũjãyigʉ. Bua dúari basocaye duirépĩrĩcãrẽ teerora tiiyígʉ.
15 Hin Jerusalem hitit naatu Jesu in Tafaror Bar run sabuw imaim hima hitotobon rouw nunih hitit, kabay bosemorayah hai gem bow eabatabiren hisuwa naatu ura ma’ama afe’en hima mamu hitotobon bow isrowen ufun hitit.
16 Niipetirare apeyenómena Cõãmacʉ̃wiipʉ sããcãmewitidʉgarare cãmotáyigʉ.
16 Naatu Jesu men ibasit sabuw boro sawar hita’abar Tafaror Bar ana efanamaim hitatit hitan.
17 Basocáre bueyigʉ:
17 Naatu Jesu ma sabuw bi’obaiyih eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum God iti na’atube eo,
18 Paiaré dutirá, ãpẽrã́ Moisés jóarigue buerá Jesús jĩĩãriguere tʉoyíra. Teero tiirá, cʉ̃́ã “¿deero tii marĩ ãnirẽ́ sĩãã́dari?” jĩĩ ãmaãnʉcãyira. Basocá Jesús buerére tʉomaníjõãyira. Teero wáari ĩñarã, paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá cʉ̃ʉ̃rẽ cuiyira.
18 Firis gagamih naatu Ofafar bai’obaiyenayah iti tur hinonowar yah so’ar Jesu bai asabunin isan ana ef hinuwet, baise hibir anayabin sabuw moumurih maiyow ana bai’obaiyen isan hibifofofor.
19 Náĩcũmuatiri, Jesús tiimacã niiãrigʉ witi, pʉtʉajõãyigʉ sũcã.
19 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah bairi Jerusalem hihamiy hitit hin.
20 Apebʉ́reco bóeri wáara, higueragʉre nʉcõrĩpʉra sĩniã́rigʉre ĩñayira.
20 Mar auman Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan, ai fafou wairoronika fenem batabat hi’itin.
21 Pedro Jesús higueragʉre jĩĩãriguere wãcũgʉ̃, jĩĩyigʉ:
21 Naatu Peter nuhin taseb Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan ai fafou kwi’itin, irarafiban fenem ebatabat!”
22 —Cõãmacʉ̃rẽ padeoyá, jĩĩyigʉ Jesús cʉ̃́ãrẽ—.
22 Jesu iya’afut eo, “A baitumatum God isan nama’am na’at.
23 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Apetó tiigʉ́, sĩcʉ̃no atigʉ́ ʉ̃tãgʉ̃rẽ́ “wáa, díapʉ ñaacoñuãña” jĩĩboqui. Cʉ̃ʉ̃ “teerora wáaadacu” jĩĩ padeorí, cʉ̃ʉ̃ jĩĩãrirobirora wáaadacu. “Ṍba, wáaricura” jĩĩrijãrõ booa.
23 Anababatun a tur ao’owen o yait oyaw iti isan inao, Ku’uy ra’ah kwen riy yan kure kubat, naatu dogoromaim men erekasiy, auman ina’omih. Baise initumatum abistan God isan kubifefeyan boro nasinaf namatar.
24 Teero tiirá, ãñurõ tʉoyá: Mʉ́ã apeyenó Cõãmacʉ̃rẽ sãĩrã́, “diamacʉ̃́rã ticogʉdaqui” jĩĩ padeorá, cʉoádacu.
24 Isan imih iti isan a tur ao’owen God isan inayoyoyoban sawar ta baitimih, initumatum abisa isan kubifefeyan boro nit.
25 Mʉ́ã Cõãmacʉ̃rẽ sãĩrã́, ãpẽrã́ mʉ́ãrẽ ñañarõ tiiríguere acabóya. Mʉ́ã teero tiirí ĩñagʉ̃, marĩ Pacʉ ʉ̃mʉã́sepʉ niigʉ̃́cã mʉ́ã ñañaré tiirére acabógʉdaqui.
25 Naatu inabat inayoyoban ana veya, sabuw afa hai kakafih isa nama’am na’at inanotawiyen, saise Tamat maramaim ema’am boro obo a kakafih nanotawiyen.
26 Mʉ́ãrẽ ñañarõ tiiráre mʉ́ã acabóheri, cʉ̃ʉ̃cã mʉ́ã ñañaré tiirére acabóriqui, jĩĩyigʉ.
26 O sabuw hai kakafih men inanotanotawiyen na’at, Tamat maramaim ema’am obo a kakafih boro men nanotawiyen a yoyoban nanowar.”
27 Opatutí Jerusalénpʉ jeayira. Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ wáanetõrĩ, paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá Jesús pʉtopʉ jeayira.
27 Jesu ana bai’ufununayah bairi himatabir maiye hina Jerusalem hitit. Jesu Tafaror Bar awanamaim bat reremor basit Firis ukwarin naatu Ofafar bai’obaiyenayah, regaregah ai’in hina Jesu biyan hitit,
28 Jesuré sãĩñáyira:
28 hibatiy, “O fair menane ibai iti sawar kusisinaf? Naatu fair yait it iti sawar sinaf isan?”
29 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
29 Jesu iyafutih eo, “Ayu au baibat ta’imon ana bibatiyi kwaniyafutu boro ayu’ubo anao kwananowar. Ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf,
30 ¿Noã Juanrẽ́ wãmeõtidutigʉ ticocoyiri? ¿Cõãmacʉ̃ o basocápe ticocoyiri? Yʉʉya, jĩĩmiyigʉ.
30 kwao anowar, John ana fair menane bai bapataito isan, Godane bai ai orot biyanane bai?”
31 Cʉ̃́ãpe cãmerĩ́ wedeseyira:
31 Hibusuruf taiyuwih hibabatiyih hio, “Boro mi’itube tanao, Godane tanao i boro nao bo aisim John men kwabitumitum?
32 Marĩ “basocá cʉ̃ʉ̃rẽ ticocorira niiwã” jĩĩmasĩriga, jĩĩyira. Basocáre cuiyira. Niipetira “Juan profeta niiwĩ” jĩĩ padeoyíra.
32 Naatu it tanao orotone.” Baise sabuw isah hibir yabin sabuw etei hibitumatum John i dinab orot ta.
33 Teero tiirá, cʉ̃́ã Jesuré: —Masĩriga, jĩĩyira.
33 Imih Jesu isan hio, “Aki men aso’ob.” Basit Jesu iyafutih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.