Lucas 7

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús basocáre bueari siro, Capernaumpʉ pʉtʉawayigʉ.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Toopʉ́ cien surara dutigʉ́ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ padecotegʉ cʉ̃ʉ̃ bayiró maĩgʉ̃́ diagʉ́pʉ niiyigʉ.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Cien surara dutigʉ́ Jesús tiirére tʉogʉ́, judíoa bʉtoá dutiráre cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ ticocoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ padecotegʉre netõnégʉ̃ atidutigʉ tiiyígʉ.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 — ausente —
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 — ausente —
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Teeré tʉogʉ́, Jesús cʉ̃́ãmena wáayigʉ. Wiipʉ́ jeagʉdʉ tiirí, cien surara dutigʉ́ ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃ menamacãrãrẽ ticocoyigʉ Jesuré biiro wededutigʉ:
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Teero tiigʉ́, yʉʉ basiro mʉʉmena wedesegʉ wáariawʉ̃. Mʉʉ ‘netõã́rõ’ jĩĩcoremenarã yʉʉre padecotegʉ netõjṍãgʉ̃daqui.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Yʉʉ ãpẽrã́ dutiré docapʉ niiã. Yʉʉpʉ surarare dutia sáa. Yʉʉ sĩcʉ̃rẽ ‘wáaya’ jĩĩrĩ, wáai. Ãpĩrẽ́ ‘atiya’ jĩĩrĩ, atii. Yʉʉre padecotegʉre ‘biiro tiiyá’ jĩĩrĩ, tiii”, jĩĩãwĩ, jĩĩyira.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Jesús teeré tʉogʉ́, teeré jĩĩcoarigʉre tʉomaníjõãyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉrã́rẽ cãmenʉcã́ ĩña, jĩĩyigʉ:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Too síro cʉ̃ʉ̃ ticocoarira wiipʉ́ pʉtʉajõãyira. Pʉtʉajeara, cʉ̃ʉ̃rẽ padecotegʉre netõã́rigʉpʉre bʉajeáyira.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Too síro Jesús Naín wãmecʉtiri macãpʉ wáayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ buerá, ãpẽrã́ paʉ basocá cʉ̃ʉ̃mena wáayira.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Tiimacã cʉ̃ʉ̃ jeaatiri, sĩcʉ̃ diaarigʉre ñoonéwayira yaará wáara. Cʉ̃ʉ̃ wapewio macʉ̃ sĩcʉ̃ niigʉ̃́ niiyigʉ. Paʉ tiimacã macãrã coore bapacʉtiyira.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Coore ĩñagʉ̃, marĩ Õpʉ̃ bóaneõ ĩñagʉ̃, coore: —Utirijãña, jĩĩyigʉ.
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Jea, cʉ̃ʉ̃rẽ ñoonéwari caserore padeñáyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiirí, ñoonéwara pʉtʉánʉcãyira. Diaarigʉre jĩĩyigʉ:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩrã, diaarigʉ wʉ̃mʉnu, wedesenʉcãyigʉ. Jesús cʉ̃ʉ̃ pacore wiyayígʉ.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Teeré ĩñarã, niipetira cuiyira. Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenirã, jĩĩyira:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Niipetiro Judea ditapʉre, too wesapʉre cʉ̃ʉ̃rẽ masõre queti sesajõãyiro.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Juan buerére nʉnʉrã́ niipetire Jesús tiirére cʉ̃ʉ̃rẽ wedeyira. Teeré tʉogʉ́, pʉarã́ cʉ̃ʉ̃ buerére nʉnʉrã́rẽ atiduti, jĩĩyigʉ:
18 — ausente —
19 —Jesús pʉtopʉ wáa, sãĩñáña: “¿Mʉʉrã́ niiĩ ‘basocáre netõnégʉ̃dʉ atigʉdaqui’ jĩĩnorigʉ; o ãpĩpére yuegarite?” jĩĩña, jĩĩyigʉ.
19 — ausente —
20 Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ jea, jĩĩyira:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Cʉ̃́ã jearira, Jesús paʉ diaráre, ñañarõ netõrã́rẽ netõnéyigʉ. Wãtĩã sããnorirare cõãwionecoyigʉ. Paʉ ĩñahẽrãrẽ ĩñarĩ tiiyígʉ.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Teero tiitóa, cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Yʉʉre padeodúhegʉno ʉseniqui”, jĩĩyigʉ.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Juan ticocoarira wáaari siro, Jesús Juanyé maquẽrẽ basocáre wedenʉcãyigʉ:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 ¿Ñeenórẽ ĩñarã jeari? ¿Ãñuré suti sãñagʉ̃́rẽ ĩñarã jearite? Suti ãñuré sãña niirã́jã õpãrãyé wiseripʉ niicua.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 ¿Ñeenópere ĩñarã jeari? ¿Profetapere ĩñarã jearite? Diamacʉ̃́rã Juanpeja profetas nemorṍ ʉpʉtí maquẽrẽ wedewi.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Cʉ̃ʉ̃ye maquẽrẽ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ ateré jóanoã:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Yʉʉre tʉoyá: Niipetira basocá watoapʉre Juan nemorṍ niigʉ̃́ maniĩ. Tee biipacari, Cõãmacʉ̃ dutirére ãñurõ wãcũnʉnʉsegʉnope bʉ́ri niigʉ̃́ niipacʉ, Juan nemorṍ ʉpʉtí macʉ̃ niiĩ, jĩĩyigʉ.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrére tʉorá, niipetira basocá, niyeru wapasébosari basocacã Juan wãmeõtinorira “Cõãmacʉ̃ diamacʉ̃́ maquẽrẽ tiigʉ́ niiĩ” jĩĩyira.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Fariseo basoca, Moisés jóarigue buerá Juan wãmeõtinoririrape Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ãrẽ ãñurõ tiidʉgárere booríyira.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 —¿Ñeenó queorémena wedegʉdari yʉʉ atitó macãrãrẽ? ¿Ñeenó tiiróbiro niiĩ?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Wĩmarã macã decopʉ apeduira tiiróbiro niiĩya. Cʉ̃́ã menamacãrãmena biiro cãmerĩ́tuticua: “Ʉ̃sã bosebʉreco tiirí, basaapuriawʉ̃. Ʉ̃sã booritua, utiri, utiapuriawʉ̃”, jĩĩcua.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Juan basocáre wãmeõtiri basocʉ apetóre pã yaariyigʉ; vinocãrẽ sĩnirídojãyigʉ. Mʉ́ãpe cʉ̃ʉ̃ teero biirecʉtiri ĩñarã, “wãtĩ cʉoi” jĩĩã.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃pe yaa, sĩniã. Mʉ́ã yʉʉ teero tiirí ĩñarã, “yaawãnigʉ̃, sĩniwãnígʉ̃ niiĩ; niyeru wapasébosari basoca menamacʉ̃, ñañaré tiirá menamacʉ̃ niiĩ” jĩĩã.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Basocá Cõãmacʉ̃ masĩrére cʉorá cʉ̃́ã tiirécʉtiremena tee masĩrére ẽñomasĩ́ya, jĩĩyigʉ.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Sĩcʉ̃ fariseo basocʉ Jesuré: —Yʉʉ pʉtopʉ yaagʉ wáaya, jĩĩyigʉ.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Tiimacãpʉre sĩcõ numiṍ ñañagṍ niiyigo. “Jesús fariseo basocʉya wiipʉ yaagʉdaqui” jĩĩrére tʉoyígo. Teero tiigó, sitiaãñúrigare née, toopʉ́ wáayigo.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Cʉ̃ʉ̃ sucubírope cʉ̃ʉ̃ye dʉpori pʉto jeanʉcã, utiyigo. Coo yaco oco cʉ̃ʉ̃ye dʉporipʉ ñaapeanʉcãyiro. Teero tiigó, cooya póañapõmena teeré coseyígo. Cʉ̃ʉ̃ye dʉporire ũpũyigo. Sitiaãñúrere dʉporipʉ píopeoyigo.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Coo teero tiirí ĩñagʉ̃, fariseo basocʉ Jesuré yaadutiarigʉ wãcũyigʉ: “Cʉ̃ʉ̃rẽ padeñágõ ñañagṍ niiyo. Ãni profeta niigʉ̃jã, teeré masĩtoaboajĩyi”, jĩĩ wãcũyigʉ.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Jesús fariseo basocʉre jĩĩyigʉ:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Jesús cʉ̃ʉ̃ wãcũrémena ate queoré wedeyigʉ:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Cʉ̃́ã dee tii wapatímasĩhẽrĩ ĩñagʉ̃, cʉ̃́ã wapamórere teero acabójãyigʉ. Mʉʉ yʉʉre wedeya: ¿Niipé niyeru wasogʉ́re maĩ netõnʉcã́gari? jĩĩyigʉ.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simón yʉʉyigʉ:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Jesús numiṍrẽ ĩña, Simónrẽ jĩĩyigʉ:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Mʉʉ yʉʉre ãñudutigʉ, yʉʉ wasopúrore ũpũriawʉ̃. Atigopé yʉʉ sããjearipʉ, maĩrémena yée dʉporire ũpũduriyo ména.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Mʉʉ yáa dupupʉre ʉse píopeoriawʉ̃. Atigopé yée dʉporipʉre sitiaãñúre píopeoyo.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Teero tiigʉ́, yʉʉre tʉoyá: Coo pee ñañaré tiirére acabónotoayo. Coo biiro tiirémena bayiró maĩrére ẽñoyo. Ãpĩ péerogã ñañaré tiirére acabónogʉ̃, péerogã maĩrére ẽñoĩ, jĩĩyigʉ.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Too síro coore jĩĩyigʉ:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Cʉ̃ʉ̃mena yaaduira cãmerĩ́ sãĩñánʉcãyira:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Cʉ̃ʉ̃pe numiṍrẽ jĩĩyigʉ:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.