Lucas 15
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Paʉ romanuã õpʉ̃rẽ niyeru wapasébosari basoca, ãpẽrã́ ñañaré tiirá Jesús wederére tʉoádara jeayira.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Fariseo basoca, Moisés jóarigue buerá cʉ̃ʉ̃rẽ wedepatiyira:
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Jesús cʉ̃́ãrẽ queorémena wedeyigʉ:
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 —Cien oveja cʉogʉ́ sĩcʉ̃ ditiri ĩñagʉ̃, ¿deero tiigári cʉ̃ʉ̃? Noventa y nuevere cã́pũpʉ cṹũ, ditiarigʉre ãmaãgʉ̃ wáaqui, tée bʉagʉ́pʉ.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Bʉa, ʉsenigʉ̃, cʉ̃ʉ̃ wãmʉãpʉ néepeoqui.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Wiipʉ́ coegʉ́, cʉ̃ʉ̃ menamacãrãrẽ, cʉ̃ʉ̃ya wii pʉto macãrãrẽ sʉocó, jĩĩqui: “Yʉʉmena ʉseniña. Yáagʉ oveja ditiarigʉre bʉaáwʉ̃”, jĩĩqui.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Yʉʉre tʉoyá: Ate tiiróbiro sĩcʉ̃ ñañaré tiigʉ́ cʉ̃ʉ̃ ñañaré tiirére wãcũpati, wasorí, Cõãmacʉ̃ pʉtopʉ ʉsenire niinetõjõããdacu. Noventa y nueve wãcũpati, wasotóarirare ĩñarã, ʉseniãdacua. Cʉ̃́ãmena ʉsenirõ nemorṍ ʉseniãdacua, sĩcʉ̃ ñañaré tiigʉ́ wãcũpati, wasorí, jĩĩyigʉ.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 Apeyé wedenemoyigʉ:
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Bʉatóa, coo menamacãrãrẽ, cooya wii pʉto macãrãrẽ sʉocó, jĩĩco: “Yʉʉmena ʉseniña. Niyeruqui ditiariquire bʉaáwʉ̃”, jĩĩco.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Yʉʉre tʉoyá: Teerora ʉseniya ángelea Cõãmacʉ̃yara sĩcʉ̃ ñañaré tiigʉ́ cʉ̃ʉ̃ ñañaré tiirére wãcũpati, wasorí, jĩĩyigʉ.
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Apeyé wedenemoyigʉ sũcã:
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Cʉ̃ʉ̃ baipé cʉ̃ʉ̃ pacʉre jĩĩyigʉ: “Pacʉ, yée mʉʉ diagʉ cṹũãdarere máata ticoweojãña”. Pacʉpé teeré tʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃ cʉorére cʉ̃́ã pʉarã́rẽ batoyigʉ.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 ’Yoeri sirogã, cʉ̃ʉ̃ baipé niipetire cʉ̃ʉ̃yere née, yoaropʉ apeditapʉ́ wáajõãyigʉ. Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃ néewariguere cʉ̃ʉ̃ booró ñañarõ tiibatéjãyigʉ.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 Cʉ̃ʉ̃ teero tiiári siro, tiiditapʉre jʉabóare bayiró wáayiro. Cʉ̃ʉ̃ ñañarõ netõnʉcã́yigʉ.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Teero tiigʉ́, sĩcʉ̃ tiidita macʉ̃rẽ paderé sãĩgʉ̃́ wáayigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ cã́pũpʉ yesea ecadutígʉ ticocoyigʉ.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Cʉ̃ʉ̃ yapidʉgagʉ, yesea yaaré yaadʉgamiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ ecaríyira.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃rẽ wãcũré jeayiro: “Yʉʉ pacʉya wiipʉre padecotera paʉ niipacara, pee yaaré cʉocúa. Yʉʉpe ãnopʉ́re jʉabóa, diagʉ tiigá.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 Yʉʉ pacʉ pʉtopʉ pʉtʉawagʉda. Cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩgʉ̃da: ‘Pacʉ, Cõãmacʉ̃rẽ netõnʉcã́tʉ; mʉʉcãrẽ teerora netõnʉcã́tʉ.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 Cõãmacʉ̃rẽ, teero biiri mʉʉrẽ netõnʉcã́re wapa yʉʉre mʉʉ macʉ̃ tiiróbiro ĩñarijãña. Sĩcʉ̃ padegʉ́re tiiróbiro yʉʉre ĩñaña’, jĩĩgʉ̃da”, jĩĩ wãcũyigʉ.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 Teeré wãcũ, cʉ̃ʉ̃ pacʉ pʉtopʉ coecópʉtʉayigʉ.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 Cʉ̃ʉ̃ pacʉre jĩĩyigʉ: “Pacʉ, Cõãmacʉ̃rẽ netõnʉcã́tʉ; mʉʉcãrẽ teerora netõnʉcã́tʉ. Cõãmacʉ̃rẽ, teero biiri mʉʉrẽ netõnʉcã́re wapa yʉʉre mʉʉ macʉ̃ tiiróbiro ĩñarijãña”, jĩĩyigʉ.
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 Pacʉpé cʉ̃ʉ̃rẽ padecoterare dutiyigʉ: “Boyero suti ãñuré petire néeati, cʉ̃ʉ̃rẽ sã́ãña. Sicabeto wãmo sã́ãri beto sã́ãña; sapatu sã́ãña.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Wecʉ wĩmagʉ̃ diicʉtigʉre néeati, sĩãñá. Cʉ̃ʉ̃rẽ yaa, yʉʉ macʉ̃rẽ bosebʉreco tiipéoada.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Ãni yʉʉ macʉ̃ marĩ ‘diajõãjĩyi’ jĩĩmiãrigʉ catii. Cʉ̃ʉ̃ ditiarigʉre marĩ ĩñaã sũcã”, jĩĩyigʉ. Teero tiirá, bosebʉreco tiinʉcã́yira.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 ’Wesepʉ́ cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ niisʉguegʉpe niiyigʉ. Pʉtʉaati, wii pʉtopʉ jeagʉ, basaré bʉsʉri tʉoyígʉ.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 Sĩcʉ̃ cʉ̃ʉ̃ pacʉre padecotegʉre sʉocó, sãĩñáyigʉ: “¿Wiipʉ́re deero tiirá tiiárĩ?” jĩĩyigʉ.
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 “Mʉʉ bai pʉtʉajeaawĩ. Cʉ̃ʉ̃ diaremanigʉ̃ niirĩ ĩña, mʉʉ pacʉ wecʉ wĩmagʉ̃ diicʉtigʉre sĩãdutíawĩ”, jĩĩyigʉ.
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 Cʉ̃ʉ̃pe cúagʉ, sããwadʉgariyigʉ. Teero tiigʉ́, cʉ̃ʉ̃ pacʉ “sããatiya” jĩĩgʉ̃, witiwamiyigʉ.
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 Cʉ̃ʉ̃pe cʉ̃ʉ̃ pacʉre jĩĩyigʉ: “Yʉʉ peecʉ̃marĩ mʉʉrẽ sĩcãrĩ netõnʉcã́rõ manirṍ padetusamiã. Sĩcʉ̃ marĩ ecagʉ́re ticoridojãã, yʉʉ menamacãrãmena ‘bosebʉreco tiiyá’ jĩĩgʉ̃.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Ĩ́ni mʉʉ macʉ̃ numiã́ ñañarã́mena mʉʉyere tiibatéyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ pʉtʉajeari, cʉ̃ʉ̃pere wecʉ wĩmagʉ̃ sĩãbosádutiayu”, jĩĩyigʉ.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 ’Cʉ̃ʉ̃ pacʉ cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ: “Macʉ̃, bʉ́recoricõrõ mʉʉ yʉʉmena niiã. Niipetire yʉʉ cʉoré mʉʉye dícʉ niiã.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Marĩ bosebʉreco tii ʉsenirõ booa. Mʉʉ bai marĩ ‘diajõãjĩyi’ jĩĩmiãrigʉ catii. Cʉ̃ʉ̃ ditiarigʉre marĩ ĩñaã sũcã”, jĩĩyigʉ, jĩĩ wedeyigʉ Jesús.
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.