Atos 9
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Saulope Jesuré padeoráre ĩñatutigʉ, cʉ̃́ãrẽ sĩãjã́gʉ̃da jĩĩgʉ̃, paiaré dutigʉ́re ĩñagʉ̃ wáayigʉ.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩyígʉ:
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Too síro teepũrĩmena Damascopʉ wáajõãyigʉ. Toopʉ́ jeagʉdʉ tiirí, wãcũña manirṍ ʉ̃mʉã́sepʉ cʉ̃ʉ̃ pʉto bóediatiyiro.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Teero wáari, ñaacũmu, sĩcʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ wedeseri tʉoyígʉ:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 —¿Noã niiĩ mʉʉ? jĩĩyigʉ Saulo.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Saulo cui, ñapõpigʉ, jĩĩyigʉ:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Saulomena wáarira wedesere tʉorá, wedesemasĩrijõãyira. Teeré tʉopacára, wedesegʉre ĩñariyira.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Saulo wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃ʉ̃ capearire ĩñapõmiyigʉ. Baunóriyigʉ. Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃ya wãmorẽ ñee, Damascopʉ tʉ̃ãwáyira.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Itiábʉreco ĩñari, yaari, sĩniríyigʉ.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Damascopʉre sĩcʉ̃ Jesuré padeogʉ́ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Ananías. Cʉ̃ʉ̃ cãnirípacari, quẽẽrṍpʉ tiiróbiro Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ wedeseyigʉ:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Cʉ̃ʉ̃ quẽẽgʉ̃ tiiróbiro ate ĩñaãwĩ: Sĩcʉ̃ Ananías wãmecʉtigʉ cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ sããati, cʉ̃ʉ̃rẽ ñaapeó tiiáwĩ, ĩñaãrõ jĩĩgʉ̃, jĩĩyigʉ.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Ananías jĩĩyigʉ:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ãno macãrãcãrẽ mʉʉrẽ padeoráre ñeegʉ̃ jeaayigʉ. Paiaré dutirá dutirigue cʉoáyigʉ, jĩĩyigʉ Ananías.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 “Jesuré padeóa” cʉ̃ʉ̃ jĩĩrémena cʉ̃ʉ̃ bayiró ñañarõ netõã́darere yʉʉ basiro cʉ̃ʉ̃rẽ masĩrĩ tiigʉ́da, jĩĩyigʉ.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩãri siro, Ananías toopʉ́ wáa, tiiwiipʉ́ sããwa, Saulore ñaapeó, jĩĩyigʉ:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Máata cʉ̃ʉ̃ capearipʉ wai nʉtʉ̃rĩ́ tiiróbiro bauré tusaarigue ñaacodiayiro. Ãñurõ ĩñayigʉ sũcã. Ĩña, wʉ̃mʉnʉcã, wãmeõtinoyigʉ.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Too síro yaa, tutuajõãyigʉ sũcã.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Máata judíoa neãré wiseripʉ “Jesús Cõãmacʉ̃ macʉ̃ niiĩ” jĩĩrére wedenʉcãyigʉ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Niipetira cʉ̃ʉ̃ wederi tʉorá, tʉomaníjõãyira.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Saulope cʉ̃ʉ̃ wederécõrõ jõõpemena nemorṍ wedemʉãnʉcãyigʉ. Wãcũtutuaremena “Jesús diamacʉ̃́rã Cõãmacʉ̃ beserigʉ niiĩ” jĩĩ ẽñopetíjãyigʉ. Ateména Damasco macãrã judíoare jĩĩwisiojãrucuyigʉ.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Yoari siro, judíoa neã, Saulore sĩãdutíadarere wedeseyira.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Cʉ̃ʉ̃pe cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãã́dare quetire tʉojã́yigʉ. Cʉ̃́ã bʉ́recori, ñamirĩ́, tiimacã witiwarepʉ cotemiyira, cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãã́dara.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Teero tiirá, ñamipʉ Saulo buerá cʉ̃ʉ̃rẽ “dutiwáya” jĩĩ, pairí piimena cʉ̃ʉ̃rẽ sãã, tiimacã sãnirõ macã sopegãpʉ duunʉnʉ́sediocoyira.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Cʉ̃ʉ̃ Jerusalénpʉ jeagʉ, ãpẽrã́ Jesuré padeorámena niidʉgamiyigʉ. Niipetira “cʉ̃ʉ̃ Jesuré padeogʉ́ mee niiĩ” jĩĩ, cuiyira.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Cʉ̃́ã cuipacari, Bernabé cʉ̃ʉ̃rẽ tiiápugʉ, Jesús beserira pʉtopʉ néewayigʉ. Toopʉ́ jea, Saulo maapʉ Jesuré ĩñariguere, cʉ̃ʉ̃ cʉ̃ʉ̃mena wedeseriguere, cʉ̃ʉ̃ Damascopʉ Jesuyé quetire wãcũtutuaremena wederiguere wedeyigʉ.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Bernabé wederipʉ, Saulo cʉ̃́ãmena niinʉcãyigʉ. Jerusalénpʉcãrẽ wãcũtutuaremena Jesuyé quetire wedeyigʉ.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Ãpẽrã́ judíoa griegoaye wedeseramena cãmerĩ́ sãĩñá, wedeseyigʉ. Cʉ̃́ãpe cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãdʉgápacara, deero tii sĩãmasĩ́riyira.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Cʉ̃́ã teero tiidʉgári ĩñarã, ãpẽrã́ Jesuré padeorá cʉ̃ʉ̃rẽ néebuayira Cesareapʉ. Toopʉ́mena cʉ̃ʉ̃rẽ Tarsopʉ ticocoyira sáa.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Teebʉrecorimena Jesuré padeorá yeerisãyira. Jõõpemena niipetira Judea, Galilea, Samaria macãrã nemorṍ wãcũtutua, padeonemóyira. Jesús dutirére quioníremena tiirucújãyira. Espíritu Santo tiiápuremena paʉ ãpẽrã́ Jesuré padeohéra niiãrira padeonʉcã́yira.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro niipetire macãrĩpʉre ĩñanetõgʉ̃, Jesuré padeorá Lida macãpʉ niirã́rẽ ĩñagʉ̃ jeayigʉ.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Toopʉ́ sĩcʉ̃ bʉajeáyigʉ. Ocho cʉ̃marĩ netõyíro cʉ̃ʉ̃ wáamasĩhẽgʉ̃ pesaró. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Eneas.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pedro cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Niipetira Lida, Sarón macãrĩ macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarã, cʉ̃́ãcã Jesuré padeonʉcã́yira.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Jope wãmecʉtiri macãpʉ sĩcõ numiṍ Jesuré padeogó niiyigo. Coo wãmecʉtiyigo Tabita. Griegoayemena coo wãme Dorcas niiyiro. Coo ãñurõ tiirucújãyigo. Bóaneõrãrẽ ãñurõ tiiápuyigo.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Teebʉrecorire diarecʉti, diajõãyigo. Coo diaari siro, cʉ̃́ã tiirucúrobirora cooya õpʉ̃ʉ̃rẽ coseyíra. Cosetóanʉcõ, sicatatia ʉ̃mʉã́rõ macã tatiapʉ péoyira.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Jope Lida pʉtogã niicu. Teero tiirá, Jope macãrã Jesuré padeorá “Pedro Lidapʉ niiãyigʉ” jĩĩrĩ tʉorá, ʉ̃mʉã́ pʉarã́rẽ “Pedro boyero atiaro” jĩĩ duticoyira.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Cʉ̃́ã Lidapʉ jeari, máata Pedro cʉ̃́ãmena wáayigʉ. Toopʉ́ jeari, coo diaarigo pesarí tatiapʉ cʉ̃ʉ̃rẽ néemʉãwayira. Tiitatiapʉ wapewia numiã Pedro wesa neãnʉcãyira. Cʉ̃́ã utirara, docasãñare, apeyé suti sotoá sãñaré coo catigo cʉ̃́ãrẽ jeebosáriguere ẽñoyíra.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pedro niipetirare witiwadutiyigʉ. Cʉ̃́ã witiwaari siro, ñicãcoberimena jeacũmu, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩyígʉ. Sãĩtóa, cãmenʉcã́, diaarigore jĩĩyigʉ:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Cooya wãmopʉ ñee, coore wéemʉõnʉcõyigʉ. Wapewia numiãrẽ, ãpẽrã́ Jesuré padeorámena sããatiduti, catigópʉ wiyayígʉ.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Niipetiro Jopepʉ tʉosesájõãyira. Teero tiirá, paʉ Jesuré padeonʉcã́yira.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro Jopepʉre peebʉrecori Simón wáicʉra caseri quẽnogʉ̃́ya wiipʉ pʉtʉáyigʉ.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.