Atos 5
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Ãpĩ Ananías wãmecʉtigʉ, cʉ̃ʉ̃ nʉmo Safiramena sicadita dúayira.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Ananías cʉ̃ʉ̃ dúa wapatáariguere néedʉo, dʉsarére ticoyigʉ Jesús beserirare. Cʉ̃ʉ̃ nʉmoména “biiro tiiáda” jĩĩtoayigʉ.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Pedro cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Tiidita mʉʉ dúaadari sʉguero, mʉʉya dita niiwʉ̃. Tee mʉʉ dúare wapa mʉʉye niyeru niiãjĩyu. ¿Deero tiigʉ́ “jĩĩditogʉda” jĩĩ wãcũãrĩ mʉʉ? Mʉʉ basocá dícʉre jĩĩditogʉ mee tiia; Cõãmacʉ̃cãrẽ jĩĩditogʉ tiia.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Teeré tʉogʉ́ra, Ananías ñaacũmu, diajõãyigʉ. Ãpẽrã́ tee quetire tʉorá, cuipetijõãyira.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Cʉ̃ʉ̃ diari, mamarã́ tiiwiipʉ́ sããwa, suti caserimena cõma, néewayira, cʉ̃ʉ̃rẽ yaará wáara.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Itiá hora siro Safira cʉ̃ʉ̃ nʉmo niimiãrigo sããjeayigo. Teero wáaariguere masĩriyigo.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Pedro coore sãĩñáyigʉ:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Pedro coore jĩĩyigʉ:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩrã, máata coocã Pedro pʉto ñaacũmu, diajõãyigo. Coo manʉ niimiãrigʉre yaará jeaarira diaarigopʉre bʉajeáyira. Cʉ̃́ãrã coore néewa, yaará wáayira coo manʉnígʉ̃ pʉtopʉra.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Niipetira Jesuré padeorá, ãpẽrã́ niipetira tee quetire tʉorá, bayiró cuiyira.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Teebʉrecorire Jesús beserirare Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ sĩcʉ̃rã tiimasĩ́remena pee tiiẽ́ñorĩ tiiyígʉ basocá watoapʉre. Niipetira Jesuré padeorá Pórtico de Salomón tatiapʉ sĩcãrõména neãyira.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Ãpẽrã́ cʉ̃́ãmena bapacʉti, cui niiyira. Cʉ̃́ãrẽ bapacʉti, cuipacara, Jesuré padeoráre ãñurõ wãcũyira.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Ʉ̃mʉã́, numiã́ paʉ Jesuré padeomʉ́ãnʉcãyira.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Diarecʉtirare maa wesapʉ néewa, cõãré caseri sotoapʉ cṹũyira. “Pedro netõwágʉ, cʉ̃ʉ̃ wãtĩcõãtucoro cʉ̃́ã sotoa netõwári, cʉ̃́ã diaré netõã́dacu”, jĩĩ wãcũyira.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Jerusalén wesa niiré macãrĩ macãrãcã diarecʉtirare néewayira. Wãtĩã ñañarõ tiinórãcãrẽ néewayira. Niipetira netõnénoyira.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Cʉ̃́ã teero tiirí tʉorá, paiaré dutigʉ́, niipetira cʉ̃ʉ̃ menamacãrã saduceo basoca ĩñatutiyira cʉ̃́ãrẽ.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Teero tiirá, Jesús beserirare ñee, néewa, peresuwiipʉ sõnecomiyira.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Tiiñamirã ángele peresuwii sopepãmarẽ pã́õ, cʉ̃́ãrẽ néewitiatiyigʉ.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 —Cõãmacʉ̃wiipʉ basocáre wedera wáaya, jĩĩyigʉ—. “Jesuré padeoráre Cõãmacʉ̃ ãñurõ niirecʉtiri tiigʉ́daqui”, jĩĩ wedeya, jĩĩyigʉ ángele.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩãrirobirora bóemʉãatiri, Cõãmacʉ̃wiipʉ sããwa, bueyira.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Cõãmacʉ̃wii coterí basoca peresuwiipʉ jeara, cʉ̃́ãrẽ bʉaríyira. Cʉ̃́ã manirĩ́ ĩñarã, wedera wáayira.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Toopʉ́ jea, cʉ̃́ãrẽ wedeyira:
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Cʉ̃́ã teeré tʉorá, Cõãmacʉ̃wii coterí basocare dutigʉ́, paiaré dutirá dee tii masĩriyira.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Cʉ̃́ã wãcũrã tiirí, sĩcʉ̃ jea, wedeyigʉ:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Cʉ̃ʉ̃ wederi tʉorá, Cõãmacʉ̃wii coterí basoca cʉ̃́ãrẽ dutigʉ́mena cʉ̃́ãrẽ ñeerã wáayira. “Basocá cʉ̃́ãrẽ maĩrã́ marĩrẽ ʉ̃tãperimena déebocua” jĩĩrã, cʉ̃́ãrẽ néewara, ñañarõ tiiríyira.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Cʉ̃́ãrẽ judíoare dutirá decopʉ néejeari, paiaré dutigʉ́ cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —Ʉ̃sã mʉ́ãrẽ “cʉ̃ʉ̃ye maquẽrẽ buenemorijãña” jĩĩmiãwʉ̃. Ʉ̃sã mʉ́ãrẽ buedutiripacari, niipetiro ãno Jerusalénpʉre mʉ́ã bueré sesajõãtoaa. Mʉ́ã buerémena ʉ̃sãpere “cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãrĩ́ tiiwá” jĩĩrĩ tiidʉgára tiia, jĩĩyigʉ paiaré dutigʉ́.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Pedro, ãpẽrã́ Jesús beseriramena cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Cõãmacʉ̃ marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã Õpʉ̃ Jesuré diarigʉpʉre masõrigʉ niiwĩ. Jesús niiĩ mʉ́ã curusapʉ páabiatu diari tiirígʉ.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Cʉ̃ʉ̃rẽna masõtoa, ʉ̃mʉã́sepʉ néemʉã, cʉ̃ʉ̃ya wãmo diamacʉ̃́niñape dʉpoyigʉ. Marĩrẽ netõnérigʉ, marĩ Õpʉ̃ niiãrõ jĩĩgʉ̃, teero tiirígʉ niiwĩ. Marĩ judíoa ñañaré tiirére wãcũpati, wasorí, marĩrẽ acabógʉdaqui.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Ʉ̃sã Jesús tiiríguere ĩñarira niijĩrã, teeré wedea. Espíritu Santocã ĩñarigʉ niiwĩ. Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ dutiré tiiráre Espíritu Santore ticoqui, jĩĩyigʉ Pedro.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Cʉ̃ʉ̃ tee jĩĩrĩ tʉorá, bayiró peti cúayira. Cʉ̃́ãrẽ sĩãdʉgámiyira.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Cʉ̃́ã cúari ĩña, Gamaliel judíoare dutirá menamacʉ̃ wʉ̃mʉnʉcã: —Ãniãrẽ sʉowitíwaya ména, jĩĩyigʉ.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Cʉ̃́ã sʉowitíwari siro, toopʉ́ niirã́rẽ jĩĩyigʉ:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Tíatopʉre sĩcʉ̃ Teudas wãmecʉtigʉ “yʉʉ dutigʉ́ niiã” jĩĩ wãcũmiyigʉ. Cuatrocientos basocá cʉ̃ʉ̃ buerére nʉnʉyíra. Too síro cʉ̃ʉ̃rẽ ãpẽrã́ sĩãjã́yira. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãã́ri siro, cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉmiãrira cʉ̃́ã booró wáabatejõãyira. Nocõrõrã cʉ̃ʉ̃ buemiãrigue petijṍãyiro.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Too síro basocáre cʉ̃́ã bapaqueore bʉrecori niirĩ, ãpĩ Judas Galilea macʉ̃ niiyigʉ. Paʉ basocá cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉrĩ́ tiimíyigʉ. Too síro cʉ̃ʉ̃cãrẽ sĩãjã́yira. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãã́ri siro, cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉmiãriracã cʉ̃́ã booró wáabatejõãyira.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Teero tiigʉ́, mʉ́ãrẽ wedea. Cʉ̃́ãrẽ teero ĩñajãña. Basocá dutirémena cʉ̃́ã bueri, petijṍããdacu.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Cõãmacʉ̃ dutirémena cʉ̃́ã bueri docare, mʉ́ã sĩcãrĩbíricu. Mʉ́ã cʉ̃́ãrẽ cãmotára, Cõãmacʉ̃rẽ netõnʉcã́rã tiibócu, jĩĩyigʉ Gamaliel.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Cʉ̃ʉ̃rẽ “jáʉ” jĩĩyira.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Cʉ̃́ã judíoare dutirá pʉtopʉ niiãrira witiyira ʉseniremena. Cãmerĩ́ wedeseyira:
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Bʉ́recoricõrõ Cõãmacʉ̃wiipʉ, wiseripʉ́ “Jesús Cõãmacʉ̃ beserigʉ niiĩ” jĩĩ wederucujãyira.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.