Atos 4

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pedro, Juan basocáre wedera tiirí, paiá, ãpĩ Cõãmacʉ̃wii coterí basocare dutigʉ́, ãpẽrã́ saduceo basoca jeayira.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Pedro, Juanména jĩĩyigʉ:
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Cúa, Pedro, Juanrẽ́ ñeewayira. Muĩpũ sããritopʉ niirĩ ĩñarã, cʉ̃́ãrẽ ñeewa, peresu sõnecoyira.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Cõãmacʉ̃wiipʉ cʉ̃́ã bueariguere tʉoárira paʉ Jesuré padeonʉcã́yira. Jesuré padeorámena niirã, ʉ̃mʉã́ dícʉre bapaqueori, cinco mil niiyira.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Apebʉ́recope judíoare dutirá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá, teero biiri Moisés jóarigue buerá tiimacã Jerusalénpʉ neãyira.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Cʉ̃́ãmena ãpẽrã́ neãyira: Anás (cʉ̃ʉ̃ paiaré dutigʉ́ niiyigʉ), Caifás, Juan, Alejandro, ãpẽrã́ paiaré dutiráya wedera.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Neãtoa, Pedro, Juanrẽ́ cʉ̃́ã pʉtopʉ néeatidutiyira. Cʉ̃́ã pʉto jeari: —¿Noã dutirémena teeré tiiárĩ mʉ́ã? jĩĩ sãĩñáyira.
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Pedro, Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃mena niirĩ, cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 mʉ́ã mecʉ̃ã ʉ̃sãrẽ sãĩñáã, ʉ̃sã ãñurõ tiiárigue maquẽrẽ masĩdʉgara. Mʉ́ã “¿ñeenómena cʉ̃ʉ̃rẽ wáamasĩhẽgʉ̃ niimiãrigʉre netõnéãrĩ?” jĩĩ sãĩñárã tiicú.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Mʉ́ã sãĩñáãriguere yʉʉgʉda, mʉ́ã niipetira, teero biiri niipetira Israelya põna macãrã masĩãrõ jĩĩgʉ̃. Jesucristo Nazaret macã macʉ̃ mʉ́ã curusapʉ páabiatudutirigʉ tutuaremena ãni mʉ́ã ĩñacoropʉ niigʉ̃́rẽ netõnéãwʉ̃. Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ diarigʉpʉre masõrigʉ niiwĩ.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Jesús ʉ̃tãqui mʉ́ã cõãriqui tiiróbiro niiĩ. Profeta tiiqui maquẽrẽ jóarigʉ niiwĩ: “Wii weerira ʉ̃tãquire booríyira. Cʉ̃́ã boorípacari, tiiquira ʉpʉtí macãqui pʉtʉáwʉ tiiwiipʉ́re”, jĩĩ jóarigʉ niiwĩ.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Ãpẽrãpʉ́ja netõnémasĩricua. Cʉ̃ʉ̃ sĩcʉ̃rã petihérimepʉ wáaborirare netõnémasĩĩ, jĩĩyigʉ Pedro.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Dutirá cʉ̃́ã cuiro manirṍ wederi ĩñarã, tʉomaníjõãyira. Cʉ̃́ã basiro cãmerĩ́ wedeseyira:
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Pedro, Juan netõnéãrigʉ cʉ̃́ãmena nucũrĩ ĩñarã, deero jĩĩnemomasĩriyira.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Cʉ̃́ãrẽ witiwadutiyira ména. Cʉ̃́ã sesaro cãmerĩ́ wedeseyira:
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 —¿Deero tiiádari marĩ ĩ́niãrẽ? Niipetira ãno Jerusalén macãrã cʉ̃́ã tiiẽ́ñoãriguere ĩñapetijããrira niiãwã. Teero tiirá, marĩ “tiiríawã” jĩĩmasĩricu.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Basocá aperó macãrãpʉ teeré tʉonemórĩ tiiríjããda. “Mʉ́ã Jesuyére wedenemorĩ, mʉ́ã ñañarõ tiinóãdacu” jĩĩco cʉ̃́ãrẽ, jĩĩyira.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Wedesetoa, cʉ̃́ãrẽ sããatidutiyira sũcã. Cʉ̃́ã, cʉ̃́ã pʉtopʉ jeari, jĩĩyira:
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Pedro, Juan yʉʉyira:
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Ʉ̃sã ĩñariguere, ʉ̃sã tʉoríguere wederipacara, niimasĩriga, jĩĩyira.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Dutirápe bayiró tutuaremena dutinemoyira, cʉ̃́ãrẽ cuiaro jĩĩrã. Basocá cʉ̃ʉ̃rẽ wáaariguere ĩñarã, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyira. Teero tiirá, cʉ̃́ãrẽ ñañarõ tiimasĩ́ri, wionécojãyira.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Cʉ̃́ã netõnéãrigʉ cuarenta cʉ̃marĩ nemorṍ cʉoyígʉ.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Cʉ̃́ãrẽ wionécoari siro, Jesuré padeorá niirṍpʉ wáayira. Paiaré dutirá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá jĩĩãriguere wedeyira.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Cʉ̃́ã wederi tʉorá, sĩcãrõména Cõãmacʉ̃rẽ jĩĩyira:
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Tíatopʉ Espíritu Santo wãcũré ticorémena mʉʉ ʉ̃sã ñecʉ̃ Daviré wededutirigʉ niiwʉ̃. David mʉʉ wededutiriguere biiro jóarigʉ niiwĩ:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Atibʉ́reco macãrã õpãrã́ neããya, Cõãmacʉ̃rẽ netõnʉcã́ cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ tiidʉgára.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 ’Cʉ̃ʉ̃ jóarirobirora wáawʉ. Atimacãpʉ́re Herodes, Poncio Pilato, ãpẽrã́ judíoa niihẽrã, judíoamena neãwã. “Cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ tiiáda” jĩĩrira niiwã mʉʉ macʉ̃ Jesús mʉʉ beserigʉre ñañarõ tiiádara.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Tíatopʉ mʉʉ “teerora wáaadacu” jĩĩrirobirora tiiríra niiwã.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Ʉ̃sã Õpʉ̃, cʉ̃́ã ʉ̃sãrẽ bayiró tutuaremena dutiawã, cuiaro jĩĩrã. Cʉ̃́ã jĩĩãriguere wãcũña. Ʉ̃sã mʉʉrẽ padecotera niiã. Ʉ̃sãrẽ mʉʉye quetire cuire manirémena wederi tiiyá.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Mʉʉ tutuaremena diarecʉtirare netõnéña. Mʉʉ sĩcʉ̃rã Jesús mʉʉ macʉ̃ cʉ̃ʉ̃ tutuaremena tiiẽ́ñodutiya, jĩĩyira.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Cʉ̃́ã tee jĩĩãri siro, cʉ̃́ã niirṍ cãmeñayiro. Espíritu Santo cʉ̃́ãpʉre niiyigʉ. Teero tiirá, Cõãmacʉ̃ye quetire cuiro manirṍ wedeyira.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 — ausente —
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 — ausente —
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 — ausente —
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Teebʉrecorire sĩcʉ̃ José wãmecʉtigʉ niiyigʉ. Chipre nʉcʉ̃rõ macʉ̃, Leviyá põna macʉ̃ niiyigʉ. Jesús beserirape cʉ̃ʉ̃rẽ Bernabé jĩĩyira. Bernabé griegoayemena “ãñurõ wãcũtutuari tiigʉ́” jĩĩrõ tiicú.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Sicadita cʉ̃ʉ̃ye oteré ditare dúayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ dúa wapatáariguere Jesús beserirare ticopetijãyigʉ.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.