Atos 27

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Festo Italiapʉ ticocomasĩrĩ ĩñagʉ̃, Pablore, teero biiri ãpẽrã́ peresu niirã́rẽ Julio cien surara dutigʉ́re cotedutiwi. Julio romanuã õpʉ̃ya põna macãrã surara dutigʉ́ niiwĩ.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ʉ̃sã Adramitio macãwʉ dooríwʉpʉ mʉãsãwʉ̃. Tiiwʉ́ Asia dita maquẽ petaripʉ wáaadaro tiiwʉ́. Sĩcʉ̃ Tesalónica macã macʉ̃ ʉ̃sãmena wáawi. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiwi Aristarco. Cʉ̃ʉ̃ya macã Macedonia ditapʉ niiyiro.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Apebʉ́reco Sidónpʉre jeawʉ. Julio Pablore ãñurõ tiiwí; cʉ̃ʉ̃rẽ cʉ̃ʉ̃ menamacãrã niirira pʉtopʉ ĩñagʉ̃ wáadutiwi, cʉ̃ʉ̃ boorénorẽ “ticoaro” jĩĩgʉ̃.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Too niiãrira tiiwʉména wáawʉ sũcã. Wĩno ʉ̃sã díamacʉ̃pe bayiró páapuwʉ. Teero tiirá, Chipre nʉcʉ̃rõrẽ diamacʉ̃́pe netõwáwʉ. Toopé wĩno páapubayiriwʉ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Cilicia, Panfilia dita netõwá, Mirapʉ jeawʉ Licia ditapʉre.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Toopʉ́ cien surara dutigʉ́ Italiapʉ wáaadariwʉre bʉajeárigʉ niiwĩ. Alejandría macãwʉ niiwʉ̃. Ʉ̃sãrẽ tiiwʉpʉ́ cṹũwĩ.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Wáa, peebʉrecori ãñurõgã wáawʉ. Bayiró ñañarõ netõrémena jeawʉ Gnido macã díamacʉ̃pʉre. Wĩno bayiró páapucãmotawʉ ména. Teero tiirá, Creta nʉcʉ̃rõpʉre wáa, Salmónrẽ netõwá, Creta acuniñape sodeawʉ.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Bayiró ñañarõ netõrémena sicapeta Ãñurí Peta wãmecʉtiri petapʉ jeawʉ. Tiipeta Lasea macã pʉto niiwʉ̃.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ʉ̃sã yoari pearémena péerogã dʉsawʉ́ púuriro, wĩno bayiró páapure wáaadari sʉguero. Teero tiiró, bayiró quiowʉ́, wáari. Teeré masĩgʉ̃, Pablo cʉ̃́ãrẽ wedemiwĩ:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Marĩ netõwári, quio niiãdacu, yʉʉ tʉgueñarĩ. Mʉ́ã néeware, mʉ́ãyawʉ, marĩ catirécãrẽ tiidióbocu, jĩĩmiwĩ.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩpacari, cien surara dutigʉ́ Pablo wedeariguere padeoríwi. Tiiwʉ́ waatúgʉ, tiiwʉ́ dutigʉ́pere padeowí.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Tiipetape púuriro niirĩ, ñañaniyiro. Teero tiirá, paʉ tiiwʉ́ macãrã “Fenicepʉ wáañaãda, púuriro netõã́da jĩĩrã” jĩĩmiwã. Fenice macã peta Cretapʉ niiyiro. Tiipeta muĩpũ sããwaro niirí peta niijĩrõ, wĩno bayiró páapuriyiro.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Wĩno aperopé péero páapuatiri, “jãmʉ, jeajõããdacu” jĩĩmiwã. Teero tiirá, tiiwʉpʉ́ mʉãsã, Creta wesagãpʉ wáamiwʉ̃.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ʉ̃sã péerogã wáaari siro, wãcũña manirṍ wĩno bayiró tiinʉcʉ̃rõ pʉtope páapuatiwʉ, Nordeste cʉ̃́ã jĩĩré.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Wĩno ʉ̃sãrẽ aperopé néejõãwʉ̃. Wĩno atirópe deero tii ʉ̃sã wáamasĩriwʉ. Teero tiirá, “teerora too wáajõããrõ” jĩĩ, wĩno noo páapucorope wáajõãwʉ̃.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Cauda nʉcʉ̃rõpʉ netõwáwʉ. Tiinʉcʉ̃rõ apeniñapé wáari, wĩno bayiró jeariwʉ. Toopʉ́ yucusóro cʉ̃́ã siatú wéeriwʉre bayiró paderémena wéecowʉ pairíwʉ wesapʉ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Wéemʉõcotoa, siatúpeowʉ. Ʉ̃sã wáariwʉcare watirí jĩĩrã, cʉ̃́ã pũũgʉ̃dʉpórimena siatúdiyowa. Sirte ditatupari niirṍcapʉ páapucori jĩĩrã, cui niiwã. Teero tiirá, wĩno ñeeré caserire jõãdíocowa. Cʉ̃́ã jõãã́ri siro, wĩno páapucorope wáawʉ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Apebʉ́reco oco pea, páapu, ocoturí paca niirĩ ĩñarã, apeyé cõãdʉowa.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Itiábʉreco wáaromena, cʉ̃́ã basiro tiiwʉ́ maquẽrẽ cõãdʉowa sũcã.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Pee bʉrecori muĩpũ bʉ́reco macʉ̃, ñocõã́ bauríwa. Oco pea, teerora páapujãwʉ̃. Teero tiirá, “deero tii marĩ catiricu” jĩĩ wãcũmiwʉ̃.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Yoari yaaheri ĩñagʉ̃, Pablo cʉ̃́ã decopʉ jeanʉcã, jĩĩwĩ:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Marĩrẽ teero wáapacari, wãcũtutuaya. Sĩcʉ̃ diaricu. Atiwʉ́ dícʉre tiidióadacu.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Yʉʉ Cõãmacʉ̃rẽ padeogʉ́ niiã. Cʉ̃ʉ̃ dutirére tiia. Cʉ̃ʉ̃ ñami yʉʉ pʉtopʉ ángelere ticocoarigʉ niiãwĩ.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Ángele yʉʉre wedeawĩ: “Pablo, cuirijãña. Mʉʉrẽ romanuã õpʉ̃ pʉtopʉ jearo booa. Mʉʉrẽ tiigʉ́, Cõãmacʉ̃ mʉʉ menamacãrãrẽ netõnégʉ̃daqui sĩcʉ̃ diaro manirṍ”, jĩĩãwĩ.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Teero tiirá, mʉ́ã wãcũtutuaya. Yʉʉ Cõãmacʉ̃rẽ padeóa. Cʉ̃ʉ̃ yʉʉre jĩĩãrirobirora wáaadacu.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Teero ãñurõ wáapacari, atiwʉ́ nʉcʉ̃rṍpʉ súuñacũmuãdacu, jĩĩwĩ Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Pʉa semana ʉ̃sã Cretare witiwari siro, pairímaa Adriáticopʉ wĩno bayiró páapucoremena wáawʉ. Ñami deco tiiwʉ́ macãrã paderá “marĩ dita pʉtopʉ jeara tiitú niiã” jĩĩwã.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Cʉ̃́ã ¿nocõrõ ʉ̃cʉ̃ãmiĩ? jĩĩrã, opada cãnotí, duudíoco, queoñáwã. “Treinta y seis metros ʉ̃cʉ̃ãã”, jĩĩ ĩñawã. Péero wáa, queoñáwã sũcã. “Veintisiete metros ʉ̃cʉ̃ãã”, jĩĩwã sáa.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Ʉ̃tãpapʉ́ ñaapeari jĩĩ, cuiwa. Teero tiirá, bapari cõmepĩ́rĩ teeyapupʉ siatúredarimena cõãñowã, waatúrope wéeñepasoaro jĩĩrã. “Boyero bóeri boomíga”, jĩĩwã.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Tiiwʉ́ macãrã paderá dutijṍãdʉgamiwã. “Ʉ̃sã cõmepĩ́rĩrẽ waasʉguérope cõãñoãdara tiia”, jĩĩdito, péeriwʉgãrẽ néediocora tiimíwã díapʉ.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Pablope cien surara dutigʉ́re, suraracãrẽ jĩĩwĩ:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Teero tiirá, surarape wéeñeredarire páata, tiiwʉ́gãrẽ ñaañorĩ tiiwá.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Bóeadari sʉguero, Pablo ʉ̃sãrẽ “yaaya” jĩĩgʉ̃, niipetirare jĩĩwĩ:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Teero tiirá, mʉ́ã ãñurõ niiãda jĩĩrã, yaaro booa. Mecʉ̃tígã marĩrẽ ñañarõ wáapacari, mʉ́ãrẽ merẽã wáaricu, jĩĩwĩ.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Teeré jĩĩ, pãrẽ née, niipetira ĩñacoropʉ Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire tico, pãrẽ pʉatá, yaanʉcãwĩ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Wãcũtutua, cʉ̃́ãcã yaawa.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ʉ̃sã niipetira tiiwʉpʉ́ niirã́ doscientos setenta y seis niiwʉ̃.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Cʉ̃́ã yaadʉgarere yaaari siro, trigoporire cõãñojãwã, tiiwʉ́ nʉcʉ̃hẽriwʉ pʉtʉáaro jĩĩrã.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Bóecũmurĩ, ditare ĩñarã, “¿Noopʉ́ niiĩ?” jĩĩmasĩriwa. Opacoca ditatuparigʉ niirṍrẽ ĩñawã.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Teero tiirá, cõmepĩ́rĩrẽ cõõtẽ́rĩjããrõ jĩĩrã, wéeñeãredarire widetácodiocowa. Waarípĩrĩ waatúgʉ waatúrepĩrĩrẽ jõãdíocowa. Waasʉguéro niirí caserore wéemʉõtucowa, wĩno néewaaro jĩĩrã. Teero tiirá, tiiwʉré ditatuparipʉ ticocomiwã.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Wáa, wãcũña manirṍ ditatupari buro oco watoa niirí buropʉ sʉgacopeawʉ waasʉguérope. Cãmeñariwʉ. Waatúrope ocoturí páapusãcori, watijṍãwʉ̃.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Teero wáari ĩñarã, surara jĩĩwã:
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Cien surara dutigʉ́pe “Pablore sĩãbócua” jĩĩgʉ̃, cãmotáwi. Báamasĩrãrẽ: —Ñaañuãsʉgue, ditapʉ báapãña, jĩĩwĩ—.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ãpẽrã́ táboapĩrĩmena, tiiwʉ́ maquẽ watiárepĩrĩmena pasapãwaya, jĩĩwĩ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.