Atos 24

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sicamoquẽñe bʉrecori siro paiaré dutigʉ́ Ananías, sĩquẽrã bʉtoá dutirámena Cesareapʉ jeayira. Basocáre wedesãrirare wedesebosagʉ cʉ̃́ãmena jeayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Tértulo. Félixpʉre Pablore wedesãyira.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Pablore néejeari, Tértulo cʉ̃ʉ̃rẽ wedesãnʉcãyigʉ:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Niipetiropʉ niipetire mʉʉ ʉ̃sãrẽ tiibosárere ʉseniremena ĩñaã.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Mʉʉrẽ páasʉtiri tiidʉgáriga. Teero tiigʉ́, péero wedesecogʉda. Ʉ̃sãrẽ péero tʉocójĩña ména.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ʉ̃sã ĩñarĩ, ãni ñañoĩ. Niipetiropʉ judíoare sĩcãrõména niimirirare cãmerĩ́ batarí tiinetṍĩ. Nazaret macʉ̃ buerigue nʉnʉrã́rẽ sʉguegʉ́ niiĩ.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Cõãmacʉ̃wiire ñañodʉgámiyigʉ. Teero tiirá, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃rẽ peresu ñeewʉ̃. Ʉ̃sã judíoare queti beserobirora cʉ̃ʉ̃rẽ queti besedʉgamiwʉ̃.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Ʉ̃sã teero tiiádara tiirí, Lisias surara dutigʉ́ ʉ̃sã pʉto sããati, tutuaromena cʉ̃ʉ̃rẽ néejõãwĩ.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃rẽ wedesãrere mʉʉpʉre wedesãdutiwi. Mʉʉ basiro cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáte. Teero tiigʉ́, ate niipetire ʉ̃sã wedesãrere “niirṍrã niicu” jĩĩ masĩgʉ̃dacu mʉʉ, jĩĩyigʉ.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Judíoa “ʉ̃́jʉ̃, teerora wáawʉ” jĩĩnemocoyira.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Félix Pablore ĩñayigʉ, wedeseya jĩĩgʉ̃. Pablo wedeseyigʉ:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Niipetire yʉʉ tiiríguere, mʉʉ sãĩñárĩ, paʉ basocá mʉʉrẽ wedemasĩcua. Doce bʉrecori netõã, yʉʉ Jerusalénpʉ jeari siro. Toopʉ́ Cõãmacʉ̃rẽ padeogʉ́ jeawʉ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Ãniã yʉʉre ãpẽrãména cãmerĩ́ ñañarõ jĩĩrĩ bʉajeáriwa. Cõãmacʉ̃wiipʉ, ʉ̃sã neãré wiseripʉ, teero biiri macãpʉ yʉʉ basocáre cúari tiirí bʉajeáriwa.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Cʉ̃́ã wedesãrere “biiro tiiáwĩ” jĩĩmasĩriya.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Yʉʉ tiirére wedegʉda. Mama bueré jĩĩrõbirora yʉʉ Cõãmacʉ̃ ʉ̃sã ñecʉ̃sʉ̃mʉã padeorígʉre padeóa. Ãniã mama buerére padeorí booríya. Yʉʉ doca niipetire Moisére dutiré cṹũriguere, teero biiri profetas jóariguere padeóa.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Yʉʉ ãniã tiiróbirora Cõãmacʉ̃ tiiádarere yuea. Cʉ̃ʉ̃ basocá diarirapʉ masõgʉ̃daqui, ãñuré tiiráre, ñañaré tiiráre teerora.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Teero tiigʉ́, yʉʉ masĩrõ jeatuaro wapa cʉohégʉ niidʉgaga, Cõãmacʉ̃ ĩñacoropʉ, basocá ĩñacoropʉ teerora.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Yʉʉ peecʉ̃marĩ aperopʉ́ wáanetõãrigʉ Jerusalénpʉ jeawʉ sũcã. Judíoa bóaneõrãrẽ niyeru ticogʉ jeawʉ. Teero biiri Cõãmacʉ̃rẽ padeogʉ́ apeyenó ticogʉ jeawʉ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Yʉʉ teeré tiigʉ́ tiirí, sĩquẽrã Asia macãrã judíoa yʉʉre bʉajeáwa Cõãmacʉ̃wiipʉ. Yʉʉpe too sʉgueropʉ Moisés cosedutírirobirora cosetóawʉ. Yʉʉre bʉarí, paʉ basocá maniwã́. Acaribíre maniwʉ̃́.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Cʉ̃́ã yʉʉre bʉajeárira mʉʉpʉre atiro booa, yʉʉre wedesãdʉgaraja, yʉʉre wedesãre cʉorája.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Cʉ̃́ã atiheri, ãniã wedearo. Yʉʉ Judíoare Dutirá Peti pʉtopʉ nucũrĩ, cʉ̃́ã ñañaré bʉaríguere wedesããrõ.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Ate docare yʉʉre wedesãmasĩya. Yʉʉ cʉ̃́ã pʉtopʉ niigʉ̃, bayiró bʉsʉrómena jĩĩwʉ̃: “Basocá diarira masãrére padeóa yʉʉ. Ate yʉʉ padeoré wapa mʉ́ã mecʉ̃ã yʉʉre ãno queti beserópʉ néeatia”, jĩĩwʉ̃, jĩĩyigʉ.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Félix mama bueré maquẽrẽ ãñurõ masĩgʉ̃́ niijĩgʉ̃, cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Teero jĩĩtoa, cien surara dutigʉ́re jĩĩrigʉ niiwĩ:
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Pee bʉrecori wáaripacari, Félix, cʉ̃ʉ̃ nʉmo Drusilamena jeayigʉ sũcã. Coo judíoayo niiyigo. Pablore néeatidutiyigʉ. Jesucristore padeorére wederi, tʉoyígʉ.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Pablo wedegʉ, jĩĩyigʉ:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Naĩrõ Félix Pablore atiduti, cʉ̃ʉ̃mena wedeseyigʉ. “Cʉ̃ʉ̃ yʉʉre niyeru ticori boomíga, cʉ̃ʉ̃rẽ wionécogʉdʉ”, jĩĩ wãcũmiyigʉ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Pʉacʉ̃má siro Félix dutigʉ́ niirére witijãyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wasoró sããgʉ̃́ wãmecʉtiyigʉ Porcio Festo. Félix judíoamena ãñurõ pʉtʉádʉgagʉ, Pablore toopʉ́ra cṹũjãyigʉ.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.