Atos 22
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 —Yáa wedera, yʉʉ pacʉsʉ̃mʉã, yʉʉre tʉoyá ména. Yʉʉ mʉ́ãrẽ yée maquẽrẽ wedegʉda, mʉ́ã yʉʉre “wapa cʉoríi” jĩĩãrõ jĩĩgʉ̃, jĩĩwĩ.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Cʉ̃ʉ̃ hebreoayemena wederi tʉorá, nemorṍ ditamaníjõãwã. Pablo cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Yʉʉ judíoayʉ niiã. Tarso Cilicia ditapʉ niirí macãpʉ bauáwʉ. Atimacãpʉ́ masãwʉ̃. Gamaliel yʉʉre buewi. Cʉ̃ʉ̃ Moisés marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ dutiré niipetirere buepetijãwĩ yʉʉre. Mʉ́ã atitóre Cõãmacʉ̃ dutirére tiirécʉtirobirora yʉʉcã ãñurõ tiirucújãã.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Yʉʉ tiibʉrecopʉ mama buerére padeoráre ñañarõ tiirucúwʉ. Sĩquẽrãrẽ sĩãdutíwʉ. Ʉ̃mʉã́, numiã́rẽ ñee, cʉ̃́ãrẽ peresuwiipʉ sõnecodutirucuwʉ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Paiaré dutigʉ́, niipetira Judíoare Dutirá Peti “teerora tiiwí” jĩĩ masĩcua. Cʉ̃́ãrã yʉʉre dutirépũrĩrẽ jóabosarira niiwã. Teepũrĩrẽ née, marĩya wedera Damascopʉ niirã́rẽ ticogʉdʉ tiimíwʉ̃. “Mama buerére padeoráre ñee, siatú, néewagʉda Jerusalénpʉ, cʉ̃́ãrẽ ñañarõ tiidutígʉdʉ”, jĩĩmiwʉ̃.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ’Maa wáagʉ, Damascopʉ jeagʉdʉ tiirí, coeritó niirĩ, wãcũña manirṍ ʉ̃mʉã́sepʉ bóediati yʉʉ pʉto bayiró capemórõ bóewʉ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Teero wáari, yʉʉ ditapʉ ñaacũmujõãwʉ̃. Sĩcʉ̃ yʉʉre wedeseri tʉowʉ́: “Saulo, ¿deero tiigʉ́ yʉʉre ñañarõ tiinʉnʉ́sei?” jĩĩwĩ.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 “¿Noã niiĩ mʉʉ?” jĩĩwʉ̃. “Yʉʉ Jesús Nazaret macã macʉ̃ mʉʉ ñañarõ tiinʉnʉ́segʉra niiã”, jĩĩwĩ.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Yʉʉmena wáariracã tee bóediatiriguere ĩña, “cuijõããwʉ̃” jĩĩwã. Cʉ̃ʉ̃ yʉʉmena wedeseriguere “tʉoríatʉ” jĩĩwã.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Yʉʉ cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáwʉ̃: “Õpʉ̃, ¿deero tiirí boogári?” jĩĩwʉ̃. Cʉ̃ʉ̃ yʉʉre yʉʉwi: “Wʉ̃mʉnʉcãña. Damascopʉ wáaya. Toopʉ́ mʉʉrẽ sĩcʉ̃ wedegʉdaqui niipetire mʉʉ tiiádare Cõãmacʉ̃ quẽnorére”, jĩĩwĩ.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Yʉʉmena wáarira yʉʉre tʉ̃ãwáta, Damascopʉ wáara. Yʉʉre asibatére capeari bauhéri tiiwʉ́.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Tiimacãpʉre Ananías wãmecʉtigʉ niiwĩ. Cõãmacʉ̃rẽ quioníremena padeogʉ́, Moisére dutiré cṹũriguere tiigʉ́ niiwĩ. Niipetira judíoa tiimacã niirã́ cʉ̃ʉ̃rẽ “ãñuniĩ” jĩĩ ĩñawã.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Yʉʉre ĩñagʉ̃ jea, yʉʉ wesapʉ nucũ, yʉʉre jĩĩwĩ: “Yáa wedegʉ Saulo, ĩñamʉõcoya sũcã”, jĩĩwĩ. Wãcũña manirṍ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñamʉõcowʉ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Yʉʉre jĩĩnemowĩ: “Tíatopʉ Cõãmacʉ̃ marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã padeorígʉ mʉʉrẽ besetoayigʉ, cʉ̃ʉ̃ boorére mʉʉrẽ masĩãrõ jĩĩgʉ̃. Cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ ãñugʉ̃́rẽ ĩña, cʉ̃ʉ̃ wedeserere tʉoáro jĩĩgʉ̃, beseyigʉ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Mʉʉ cʉ̃ʉ̃yere wedegʉ wáagʉdacu. Niipetirare niipetiropʉ mʉʉ ĩñaãriguere, mʉʉ tʉoáriguere wedewarucugʉ wáagʉdacu.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Teero tiigʉ́, yoari yuerijãña mʉʉ. Wʉ̃mʉnʉcãña. Marĩ Õpʉ̃rẽ padeojĩ́gʉ̃, mʉʉ ñañaré tiirére acabóre sãĩñá. Sãĩtóa, wãmeõtidutiya”, jĩĩwĩ.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ’Too síro Jerusalénpʉ pʉtʉajeagʉ, Cõãmacʉ̃wiipʉ cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩgʉ̃́ jeawʉ. Yʉʉ cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩgʉ̃́ tiirí, cãnirípacʉ, quẽẽrṍpʉ tiiróbiro Jesuré ĩñawʉ̃.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Jesús yʉʉre jĩĩwĩ: “Boyero atimacã́ Jerusalénrẽ witiwaya. Ãno macãrã yée quetire mʉʉ wederi, booríadacua”, jĩĩwĩ.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Yʉʉ cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwʉ̃: “Õpʉ̃, cʉ̃́ã ãñurõ masĩcua: Niipetire judíoa cʉ̃́ã neãré wiseripʉ mʉʉrẽ padeoráre tãnadutí, peresuwiipʉ sõnecorucuwʉ.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Esteban mʉʉye queti wederigʉre cʉ̃́ã sĩãrítore, yʉʉcã toopʉ́ra ĩñanucũwʉ̃. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãrã́ye suti sotoá maquẽrẽ cotebosawʉ. ‘Ãñurõ tiirá sĩãã́ya’, jĩĩ wãcũmiwʉ̃”, jĩĩ wedemiwʉ̃ Jesuré.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Cʉ̃ʉ̃ yʉʉre jĩĩwĩ: “Wáaya. Yʉʉ aperopʉ́ yoaropʉ ticocogʉdacu mʉʉrẽ judíoa niihẽrã pʉtopʉ”, jĩĩwĩ.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Nocõrõrã ãñurõ tʉotúwa. Teeré tʉorá, bayiró acaribíwa sũcã.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Acaribíra, cʉ̃́ã cúarere ẽñorã́, cʉ̃́ãye suti sotoá sãñarére tuuwé, wẽ́ẽtuwa. Dita maané, déebatecowa.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Cʉ̃́ã teero tiirí ĩñagʉ̃, surara dutigʉ́ Pablore sõnecojãdutiyigʉ cʉ̃́ãya wii popeapʉ. Sõnecotoanʉcõ, Pablore “¿deero tiirá basocá mʉʉrẽ acaribíi?” jĩĩ wederi tiidʉgágʉ, cʉ̃ʉ̃rẽ tãnagʉ̃́dʉ siatúdutiyigʉ.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Siatúari siro, Pablope cʉ̃ʉ̃ pʉto nucũgʉ̃́ cien surara dutigʉ́re jĩĩyigʉ:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, cien surara dutigʉ́ cʉ̃ʉ̃rẽ dutigʉ́pʉre wedegʉ wáayigʉ.
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Teeré tʉogʉ́, surara dutigʉ́ sãĩñágʉ̃ wáayigʉ:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Surara dutigʉ́pe: —Yʉʉ pairó niyeru wapatíwʉ, romanuãyʉ niirére sããgʉ̃dʉ, jĩĩyigʉ.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Teeré tʉorá, cʉ̃ʉ̃rẽ tãnaã́dara tiimíãrira máata aperopé jeaconʉcãyira. Surara dutigʉ́cã cui niiyigʉ. “Romanuãyʉre ‘tãnañá’ jĩĩgʉ̃, siatúdutimiãyu” jĩĩ wãcũgʉ̃, cuijõãyigʉ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Teero tiigʉ́, judíoa cʉ̃ʉ̃rẽ wedesãre diamacʉ̃́ maquẽrẽ masĩdʉgagʉ, apebʉ́recope paiaré dutiráre, teero biiri niipetira Judíoare Dutirá Petire néõyigʉ. Pablore jõãdutí, néediati, cʉ̃́ã ĩñacoropʉ nucũdutiyigʉ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.