Romanos 1
Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI
1 Yau Paulus nabood rau tane. Yau besooŋa to Yesu Krisi. I tauu isiigh ghau namin le, ve ipoi ghau namin mbaŋooŋa tooni, leso navotia vaaru poia to Maaron.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Vaaru poia tane itaghon saveeŋ mbuaaŋ tau muuŋ Maaron ivotia ila yes propet tooni avozi, ve tiboode ila rau patabuyaaŋ na.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 — ausente —
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 — ausente —
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Ila uraat to Yesu Krisi, Maaron ighur ghau namin mbaŋooŋa tooni itaghon tauu poia tooni. Leso nagham nughmariŋ tau Yuda mako na tighur ila tooni, ve titaghon aliiŋa, ve tipaghazoŋaini tighe i eeza tiina.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Nugh nugh tau tighur ila to Krisi ve titaghon i aliiŋa na, yam Roma aleep ila lolozi paam. Pasaa, Maaron ipoi gham amin Yesu Krisi le wa.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Tauta nabood rau tane ilat pa yam Roma asov tau Maaron loolo igheen tsiam, ve ipoi gham gha amin tamtamon tooni patabuyaaŋa.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Saveeŋ tsiau tau ilat payam imin maata, ene vene: Ghuruuŋ ila tsiam, tamtamon tisasavia vaaru irau nugh naol isov. Tauta saawe tau matag iŋgal gham, lolog poia pa Maaron tsiau, ve napakuru ila Yesu eeza.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 — ausente —
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 — ausente —
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Pasaa, yau naghe naghit gham, o poi. Leso napalot gham pa ŋgar ve tapiri tau Avuvu Patabuyaaŋ igham payau ne, ve ayooz ariaaŋ.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Yau naghe napalot gham, ve yam paam apalot ghau. Leso itiŋa tavapaloti ghiit pa ghuruuŋ ila toit.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Yam toŋvetaz, yau naghe yam awatagh: Saawe naol, yau naghamgham ŋgar naghe le nalat naghit gham. Pasaa, naghe uraat tsiau ighur anooŋa popoia siriv ivot ila yam sosomim paam, imin nugh siriv to yes tau Yuda mako na. Eemon saawe isov tau naghe naburig, gabua siriv tiponpoon eez payau. Tauta nalat mako.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Yau naghita naghe yau leg uraat to nauul tamtamon tisov. Yes Grika, ve yes kankanooŋa tau tivot soone na paam. Ve yes tau lezi ŋgar tintiina, ve yes tau lezi ŋgar mako na paam.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Tauta lolog ipazaagh ghau naghe navotia vaaru poia pa yam Roma paam, o poi.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Yau mayag pa vaaru poia mako. Pasaa, Maaron tapiri igheen ila. Tapiri tawe ta igham mulin tamtamon tisov tau tighur ila to Krisi. Yes Yuda, ve yes tau Yuda mako na paam.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Vaaru poia ipaghazoŋai ghiit pa eez tau Maaron igham mulin ghiit itaghon saveeŋ mbuaaŋ tooni, ve igham ghiit taduduuŋ ila i maata. Ene eez to ghuruuŋ ila. Eez ite paam mako. Tamtamon tau ighe ighur ila to Krisi, ene aat Maaron ighita ighe iduduuŋ ila i maata. Ene imin Maaron aliiŋa tau tiboode na isaav:
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Tamtamon tisov tau matazi iŋgal Maaron mako, ve tighamgham ŋgar sasaghati tau iduduuŋ mako, ve titatan saveeŋ onoon, ene Maaron tau ileep sambam na, itotoi aatyavyav tooni pazi, ve ighurghur atuya izaa toozi.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 — ausente —
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 — ausente —
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Pasaa, yes tiwatagh: Maaron ilepleep. Eemon tiroron pani mako. Matazi veleghini imin kaut sorok. Ve lolozi poia pani ve tipakuru pa gabua popoia naol tau i ighamgham pazi na mako. Tauta gabua naol tau lezi anoŋazi mako na ikau ŋgar toozi le tivaghamgham. Ŋgar toozi ighazooŋ mako imin tileep ila ndoroom loolo.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 Tauzi tighe yes lezi ŋgar tiina. Eemon mako. Ŋgar toozi ivaghamgham imin yes borauŋa.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Pasaa, Maaron tau eeza tiina pa tapiri ve poia tooni, ve ileep irau saawe na, yes tibees pani mako. Tighur murizi pani. Ve tizi gha tigharaat lezi gabua anunuzi tau imin man, ŋgai, moot, pariiv, ve tamtamon tau tileep rig ve timaat na anunuzi, ve tibesbees pazi. Tighur gabua soroksorok tawe timin maaron pazi.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Puughu tane ta Maaron ipul zi titaghon ŋgar sasaghati naol tau lolozi ighaar pani na, ve ŋgar mayaŋa naol to uliin tau iŋgalaaŋ mako na, ivotvot ila sosozi.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 Saveeŋ onoon tau isavia Maaron tauu na, yes tipuli ileple, ve titaghon ŋgar karom. Ve gabua tau Maaron ighur zi tivot na, yes tighur zi timin maaron ve tibesbees pazi. Eemon iit aat tapait Maaron pa poia tooni irau saawe. Pasaa, i ta ighur gabua naol isov gha tivot. Onoon.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Tauvene yes tighur murizi pa Maaron, ve i ipul zi titaghon ŋgar sasaghati naol tau lolozi ighaar pani. Tauta tighamgham ŋgar mayaŋa naol tau iduduuŋ mako na. Zilivaa tipul vaiŋ ŋgara duduuŋ tau Maaron ighuru na, ve tigham borau pa zetazŋa zilivaa.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Ve yes zitamoot tauvene paam. Tipul ŋgar to vaiŋ zilivaa tau Maaron ighuru na, ve lolozi ighaar pa zetazŋa zitamoot, ve tigham borau pa mbolezi, ve tigham ŋgar mayaŋa naol. Tauvene tisosor pa eez to Maaron, ve pataŋani tau ivot pazi ve ivaghamun zi, ene iyat sosor toozi tawe.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Yes lolozi iveegh kat pa Maaron, tauta ipul zi tila pa naghozi mon. Tauvene lezi ghilalooŋ muul mako, ve tighamgham ŋgar sasaghati naol tau iduduuŋ mako.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Lolozi ivon kat pa ŋgar sasaghati maata maata tau iduduuŋ mako. Matazi gabua, tighurghur koi pa tamtamon, lolozi ighaar kat pa gabua to zetazŋa, ve tiliŋliŋ siŋ pa tamtamon. Ve tivavazorai zi, tighamgham karom, lolozi tighe le tivaghamunia tamtamon, ve tisisinai zetazŋa.
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 Yes tiŋgalŋgal saveeŋ pa zetazŋa, tighurghur koi pa Maaron, tipapakur tauzi, tivevelegh zetazŋa, tipapait tauzi ezazi, tipeipei ŋgar sasaghati paghpaaghu, ve tizorzoor tamazŋa ma tinazŋa aliŋazi.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 Yes lezi ŋgar mako. Timin yes borauŋa. Ve tireureu saveeŋ mbuaaŋ toozi, tighur lolozi pa ziiri waaro toozi mako, ve lolozi isaghatin tamtamon mako.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Eemon yes tiwatagh: Maaron isaav pataghaaŋ wa ighe yes tau tighamgham ŋgar tauvene, ene poia to timaat gha tilalez. Eemon mako. Tinoknoki soone. Ve isaav ighe zetazŋa siriv titaghon zi pa ŋgar toozi saghati tawe, ene igham zi lolozi poia ve tipait zi.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.