Lucas 20
Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI
1 Saawe ee, Yesu ipaghazoŋai tamtamon pa Maaron aliiŋa ila Rumei Tiina naagho, ve ivotia vaaru poia pazi. Tauvene yes daaba to watooŋrau, tomania ŋgara siriv to tutuuŋ ve pooza siriv tilup zi ve tila tivot tooni,
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 ve tighasoni tighe: “Laak, usaav ghazooŋa payei. Uraat tau yo ughamghamu na, ezam pani mindai? Ve sei kat ta ighur ghom pa uraat tane?”
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Yesu iyol aliŋazi ighe: “Ghasoniiŋ tsiam poia. Eemon yau leg ghasoniiŋ ee payam paam.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Aiyo, asaav payau. Yoan tau muuŋ irurughuuz tamtamon na, uraat tooni puughu mindai? I itaghon ŋgar to nugh sambam, ma itaghon ŋgar to tamtamon?”
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Yes tiyol aliiŋa rekia mako. Tivasavo zi tighe: “Wai, ene pale tasaav mindai? Ighe tasaav taghe: ‘Yoan itaghon ŋgar to nugh sambam,’ i pale isaav pait: ‘Ighe tauvene, puughu mindai ta yam aghur ila saveeŋ tooni mako?’
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Ve ighe tasaav taghe: ‘Yoan itaghon ŋgar to tamtamon’, ene pale eval tiina tane tisov tiburig ve tirav ghiit pa maet. Pasaa, yes tighur ila ariaaŋ tighe: Yoan, i propet to Maaron.”
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Tauvene yes tiyol ghasoniiŋ to Yesu tighe tikankaan pa Yoan uraat tooni puughu.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Tauta Yesu aana isaav pazi: “Ighe tauvene, yau paam, aat irau nayol ghasoniiŋ tsiam, ve navotia puughu tau yau ezag pa uraat tsiau tane ne mako.”
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Ra Yesu isavia saveeŋ palelaaŋ tane pa eval tiina ighe:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Ilepleep izi ta sewe le saawe to yauŋ vaen anooŋa ivot, ra imbaaŋ besooŋa tooni ee ila to yes uraata tawe. Leso igig zi, ve igham vaen anooŋa siriv tau tighuru pa uum tauŋa na. Eemon saawe tau besooŋa tana ila peria toozi, yes tiburig gha tiravu, ve tiziire niima ŋginaaŋa, gha imuul ila.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Tauvene uum tauŋa imbaaŋ besooŋa tooni ite ila. Eemon i paam, tiravu, tipamayaŋini, ve tiziire niima ŋginaaŋa, gha imuul ila.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Ra uum tauŋa imbaaŋ besooŋa tooni ite imin tol aana ila. I paam, tirav matini le ighun siŋ, ve tiziire imuul ila.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 “Murei ra, uum vaen tauŋa isaav ighe: ‘Wai, ene pale nagham mindai? Yau aat nambaaŋ taug natug tau lolog igheen tooni kat ne ila. Isaav ighe i ila, ene aat tiroron pani, ve tilooŋ aliiŋa.’
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 “Tauvene imbaaŋ tauu naatu ila. Eemon saawe tau uraata tana tighita naatu ilaghlaagh soghan gha ilam, tivasavo zi tighe: ‘Ou, aghita! Ewe tiina toit naatu tauta ilam we. Murei, i pale ighamuur gabua naol isov to taama. Tala taravu imaat! Leso gabua tau i eeza pani na, taghamu imin leen.’
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Tauvene tila gha tikisi, tigherevu ivot ila soghan pa uum vaen, ve tiravu imaat.”
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 I aat ilam ve irav zi tisov timataar, ve ighur uum vaen tooni ila zeran siriv nimazi, leso tiŋgini.”
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Yesu maata ila pazi, ve isaav ighe: “Ene pale mindai pa Maaron aliiŋa ziiri ee tau tiboode na? Isaav ighe:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Tamtamon tisov tau ighe titap ve tirav tauzi izala maet tawe, ene pale tuazi ipolpol. Ve isaav ighe maet tana itap izala tamtamon eta paavo, ene pale imbiriis le ŋanŋania.”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Ŋgara siriv to tutuuŋ, tomania yes daaba to watooŋrau tighilaal tighe Yesu isavia saveeŋ tane iŋarui zi. Tauvene tighe tikisi pataghaaŋ. Eemon tiroi pa eval tiina, tauta tipuli ileep.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Yes daaba to watooŋrau tomania zeran tutuuŋa tana matazi itataghon Yesu. Tauvene timbaaŋ zeran siriv, leso tipadeu pani. Zeran tawe tigham tauzi imin yes zeran to taghoniiŋ ŋgar duduuŋa. Yes tila leso titombaan Yesu pa savsaveeŋ. Ighe isik aliiŋa eta isosor, mako imin puughu pani to tikisi, ve tighuru ila gavana to Rom niima.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Tauvene tila tivot to Yesu, ve tigham saveeŋ ŋgoreeŋ pani tighe: “Mos puughu, yei niwatagh: Saveeŋ tsio tomania ŋgar isov tau yo upaduduuŋ tamtamon pani, ene iduduuŋ mon. Ve isaav ighe tamtamon ezazi tintiina, ma lezi ezazi mako, na yo ugham ŋgar pa gabua tauvene mako. Usasavia ŋgar raraate mon pa tamtamon tisov, ve usavsaav ghazooŋ ila matazi. Ve isaav ighe upaghazoŋai tamtamon pa eez to Maaron, na saveeŋ tsio isov, ene onoon mon.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Tauvene usaav ghazooŋ payei. Isaav ighe iit Yuda tasik takes ila pa kinik tiina to Rom, pale iduduuŋ pa tutuuŋ toit, ma mako?”
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Eemon Yesu iwatagh karom toozi wa. Tauvene isaav pazi ighe:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Maet tau tasiksiki pa takes na, atotoi eta ve naghita. Laak, sei anunu ve eeza tane?”
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Yesu isaav pazi muul ighe: “Tauta ena. Ighe gabua to kinik tiina to Rom, na aghamu imuul ila pa i tauu. Ve gabua to Maaron, o apamuule ila pa Maaron.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Tauvene yes titoova to tiwati gha leso isik aliiŋa eta isosor ila eval tiina matazi. Eemon tirao mako. Tilooŋ saveeŋ tooni tane, le tirur pani ve tineneeŋ mon.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Yes Sadusi tisavsaav tighe mateegha irau tiburig mako. Tauvene Sadusi siriv tila to Yesu, ve tighasoni tighe:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 “Mos puughu, muuŋ Mose ibood tutuuŋ pait tauvene: Ighe ŋeer eta ivai, ve yesuru azaawa lezi natuzi eta mako, ve tamoot imaat, ene aat taazi ivai naar tooni. Leso livaa ipoop, ve natuzi tana iyol taama olman tau imaat na, ve iyooz pa gabua tooni.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 “Laak, saawe ee, toŋvetaz liim ve ru tilepleep. Ŋeer aidaaba ivai, eemon le naatu mako, ve imaat.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Tauvene taazi tau itaghoni na, igham naar tooni ve ivaii. Eemon taazi tawe paam, le naatu mako ve imaat.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Ra tazizi ite tau imin tol na, aana igham naar tawe ve ivaii. Tighamgham tauvene le yes liim ve ru tivai livaa eemon tana, ve tisov timaat. Ve lezi natuzŋa mako.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Murei ra, naar tana paam, aana imaat.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Laak, saawe to Mboŋ Murei, ve Maaron ighe ipaburigin yes mateegha, ene pale livaa tawe imin sei kat azaawa? Pa yes liim ve ru ta tisov tivaii.”
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Yesu iyol aliŋazi ighe: “Tamtamon to saawe tane tivaivai.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 — ausente —
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 — ausente —
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Ve burigiiŋ to yes mateegha, ene Mose paam ivotia saveeŋa alok wa. Pasaa, saawe tau Maaron ivot tooni imin yav tau ighanghan ila ai marani, i iwaat Ŋeer Tiina ighe i Maaron to Abaram, Maaron to Isak, ve Maaron to Yakop.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Maaron, i Maaron to yes mateegha mako. I Maaron to yes tau tileep matazi yaryaare. Ve i tauu ta imin puughu pa lepoogh to tamtamon tisov.”
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Zeran ŋgara siriv to tutuuŋ tilooŋ saveeŋ tooni tane, ve tisaav pani tighe: “Mos puughu, saveeŋ tsio tana iduduuŋ mon.”
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Tauvene saawe tana ve ila, tamtamon tighason Yesu pa gabua eta muul mako. Pasaa, tiroi pa saveeŋ tooni.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Ra Yesu aana ighason zi ighe: “Puughu mindai ta tighe Mesia pale ivot ila to kinik David siŋ tooni?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Pa muuŋ, David tauu ibood saveeŋ ila rau to Mbouŋ To Suŋuuŋ ighe:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 le irau natatan koiamŋa, ve tapirizi isov kat, ve uvaghaaz zi ila aghem saamba.” ’
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Aghita. David tauu iwaat Mesia ighe ‘tiina tooni.’ Eemon Mesia, i siŋ to David. Gabua tane, ŋgara mindai?”
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Eval tiina tilepleep, ve tilooŋ Yesu isaav pa mbiwa tooni ighe:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Matamim imomoos pa yes zeran ŋgara to tutuuŋ. Yes tighe tinonogh zi pa nonoghiiŋa toozi mamalaua, ve tilaghlaagh taghon maaran aate. Leso tamtamon tighit zi ve tisavia saveeŋ popoia pazi imin pakuruuŋ zi. Ve isaav ighe tiloŋ tila rumei, ma tila pa ghanghaniiŋ, ene tighe le tileep ila paŋ popoiazi tau tighur zi pa yes tau ezazi tintiina na.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Yes titotombaan yes zinaara ve tigham ruum toozi tomania saveeŋ mariŋ toozi imin lezi. Ve tiyotyoot suŋuuŋ toozi le malaua kat. Leso tamtamon tighit zi tighe yes zeran patabuyaaŋa. Tauvene atuya tau pale izaa toozi, ene tiina le tiina kat.”
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.