Atos 2

Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tizaa pa saawe to Pentekos,
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Malau mako ve tilooŋ gabua luutu imin yaghur tiina kat ipul sambam ve izilam le irau ruum loolo tau tilepleep pani na.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Ra tighita gabua imin yav yaama ivot ve ivalagh ghi le irau yes tisov pavozi.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ve Avuvu Patabuyaaŋ ipavon zi tisov, ve ipaburigin zi gha tisavsaav ila nugh nugh aliŋazi.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Saawe tana, Yuda katini tau tileep irau nugh mariŋ na, tilam tilup zi izi Yerusalem paam. Zeran tawe matazi iŋgalŋgal Maaron, ve titaghon ŋgar tooni.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Gabua tau ivot na, eval tiina tilooŋ luutu. Tauvene tisov tilam tighe tighita. Eemon tilooŋ saveeŋ to yes tau Avuvu Patabuyaaŋ ipavon zi na, le ŋgar toozi imbool. Pasaa, yes eŋaeŋa tisov tilooŋ saveeŋ ila tauzi aliŋazi duduuŋ.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Tauta avozi ikaak, ve tiil gabua tana ŋgara tighe: “Wai, yes tau tisavsaav ne, yes tisov to Galilaia.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Mindai ta iit eŋaeŋa tasov talooŋ zi tisavsaav ila aliŋaan duduuŋ? Aghita. Saveeŋ tau tisasavia we, ene imin tamtamon to nugh toit duduuŋ tisavsaav.
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Iit tane tasov to nugh eemon mako. Iit siriv to taan sirivu to Partia, Midia, ve Elam. Ve siriv to Mesopotamia, Yudea, ve Kapadosia. Siriv to Pontus ve Asia,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 — ausente —
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Tauvene yes eval tana tisov avozi ikaak, ve tigham ŋgar naol. Ve tivaghasoni zi tighe: “Wai, gabua tane, puughu mindai?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Eemon tamtamon siriv tiŋiŋ pa yes tau tighur ila to Yesu na tighe: “Ewe aat tighun vaen tiina, tauta tivayau avozi.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Petrus iyozyooz tomania zeetŋa saŋavul ve ee. I isaav pa eval tiina tana toman aliiŋa tiina ighe: “Yam tamtamon to Yuda, ve yam siriv tau alam aleep izi Yerusalem paam, asov aghur taliŋamim payau poi. Leso napaghazoŋai gham pa gabua tau ivot ne puughu ve aghazooŋ pani.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Mindai, yam aghe tamtamon tane tighun tiina le ŋgar toozi ivaghamgham? Mako. Aghita. Ŋgarig gha mboŋoozo. Aaz izalam geeg soone. Sei ighunghun pa saawe tauvene?
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Alooŋ. Gabua tau ŋgarig ivot ne, ene itaghon Maaron aliiŋa tau muuŋ i ivotia ila propet Yoel aavo. Ighe:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Maaron isaav tauvene: “Saawe murei
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Yau pale narei Avuvug irau besooŋa tsiau tisov. Yes zitamoot ve zilivaa paam. Leso timin propet, ve tivotia aliŋag pa tamtamon.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ve yau pale nagham gabua ŋgeretazi tintiina siriv tivot ila sambam saamba,
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Aaz pale ighaaz muul mako, ve nugh ndoroom.
20 Veya matan boro nagugum
21 Saawe tana ighe ivot, tamtamon tisov tau titaŋ rarai Maaron pa uleeŋ, ene pale igham mulin zi, ve tileep poi.” ’
21 Orot yait
22 “Tauvene yam zitamoot to Israel, aghur taliŋamim poi pa saveeŋ tsiau tane. Yam awatagh: Yesu to Nasaret igham uraat ariaŋazi ve gabua ŋgeretazi tintiina ila sosomim to itotoi tauu payam. Uraat naol tau Maaron igham zi tivot ila Yesu niima, ene eez tau Maaron ipaghazoŋaini ighe i imbaaŋo ta ilam.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Ŋgar tau ivot pa Yesu na, Maaron igham ŋgar pani alok wa. I ighur Yesu ila nimamim itaghon tauu ŋgar tooni. Tauta akisi ve aghuru ila yes Roma tau tikankaan pa tutuuŋ tooni na nimazi, ve anazi tiravu izala ai pambarooŋ gha imaat.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Eemon Maaron igham mulini pa yavyavuuŋ to mateegh, ve ipaburigini. Pasaa, mateegh irau to ikisi ne mako.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Muuŋ, kinik David isavia saveeŋ siriv tau iduduuŋ kat pa Yesu. Ighe:
25 David nati orot isan eo,
26 Tauta lolog poia kat,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Pasaa, yo irau ughur murim payau ve upul ghau namaat gha nazila mateegha niazi ne mako.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Yo utotoi ghau pa eez to lepoogh poia.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “Aiyo, yam toŋvetaz, yau nasaav ghazooŋa payam: Timbuun David, i imaat gha titavia alok wa. Indeeŋ saawe tawe ve ilam aazne, naal tooni ighengheen tomani ghiit izi nugh tane.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Eemon David, i propet to Maaron. Ve i iwatagh ighe Maaron imbu saveeŋ tomania, ve ipariaaŋa le iyaryaaŋ kat ighe i pale ighur paaghu tooni eta imin kinik. Leso aana igham pooz imin i tauu.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Maaron ipaghazoŋai David pa gabua siriv tau murei pale ivot. Tauta i isavia burigiiŋ to Mesia, ve ighe Maaron irau ighur muuri pani ve ipuli imaat gha izila mateegha nugh toozi ne mako. Ve irau paata imbuuz ila naal loolo ne mako.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 “Yesu tau aazne nasasavia ne, Maaron ipaburigini pa mateegh wa. Ve yei nisov tane nighita pa matamai. Tauta nipariaaŋ saveeŋ tooni.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Ve Taama Maaron ighamu izala pa sambam, ve ighuru ileep ila niima tapir, ve igham Avuvu Patabuyaaŋ pani. Tauta aazne, Yesu aana isakia Avuvu tawe ilam irau ghei itaghon saveeŋ mbuaaŋ to Maaron. Avuvu tane, tauta imin puughu pa gabua tau aazne aghita ve alooŋa.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Timbuun David, i izala sambam imin Yesu mako. Eemon i isavia gabua tau murei ivot pa Yesu na ighe:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 le irau natatan koiamŋa ve tapirizi isov kat, ve uvaghaaz zi ila aghem saamba.” ’
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Ra Petrus aavo iyaryaaŋ pazi ighe: “Tauvene yam Israela asov irau awatagh kat tauvene: Yesu tau yam aravu izala ai pambarooŋ gha imaat, tauta Maaron ighuru imin Tiina ve Mesia.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Eval tiina tilooŋ saveeŋ tane le iŋgal zi. Tauvene tighason Petrus tomania mbaŋooŋa siriv tighe: “Wai, toghmaiŋa, ighe tauvene, pale nigham mindai?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Petrus iyol aliŋazi ighe: “Yam asov irau apul ŋgar tsiam sasaghati ileple, ve atoor ŋgar tsiam ila pa Maaron, ve agham yaa ila Yesu Krisi eeza. Leso Maaron ireu sosor tsiam ilale, ve irei Avuvu Patabuyaaŋ payam.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Saveeŋ mbuaaŋ tane ilat pa yam Israela tomania natmimŋa, ve tamtamon tisov to nugh nugh tau tileep malau na paam. Pasaa, saveeŋ tane iŋarui tamtamon tisov tau Tiina toit Maaron ipoi zi to timin le.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Petrus isavia saveeŋ tane mon mako. I isaav ariaaŋ pazi pa saveeŋ siriv siriv paam. Pa ighe igham zi titoor ŋgar toozi ila pa Maaron. Tauvene isaav pazi ighe: “Ataŋ rarai Maaron, leso igham mulin gham! Mako pale alalemim tomania zeran sasaghati tau tileep pa saawe tane.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Saawe tana, tamtamon irau ndiŋndiŋ ndiŋndiŋ tol (3,000) ma vene tighur ila Petrus aliiŋa, ve tigham yaa. Tauvene yes paam tiloŋ tila lupuuŋ to Krisi.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Yes tau tighur ila to Krisi na, monmon tighurghur taliŋazi pa saveeŋ tau yes mbaŋooŋa tipaduduuŋ zi pani na, ve tighamgham ŋgar pani poi. Ve tivavaule zi, ve tiluplup zi pa suŋuuŋ tomania ghanghaniiŋ.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Maaron igham gabua ŋgeretazi naol tivotvot ila yes mbaŋooŋa nimazi. Tauvene tamtamon tisov tau tighita Maaron tapiri na, roiŋ tiina igham zi.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Yes tau tighur ila to Yesu na, tisov lolozi eemon, ve tivavaule zi. Eta iŋguruut gabua tooni mako. Tighita gabua toozi isov tighe ene gabua to eval tisov.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Tauvene tigholgholia taan ma gabua toozi siriv, ve tighamgham maeta pa yes tau mbolaaŋ igham zi na. Tauta tisov lezi gabua le irau zi.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 — ausente —
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 — ausente —
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.