Lucas 16
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Yesu isavia saveeŋ palelaaŋ tonene pa taghoniiŋa toni ighaze: “Sawa eez, mbaliiŋ tau eez inepneep. Ye le uraata eez to iŋginŋgin mbeb toni. Eemoghon ndiran pida tila ve tiŋgal saveeŋ pa uraata toni tonowen tighaze ye isusuruuv yaam toman mbeb pida to tiina toni soroksorok.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Tovenen mbaliiŋ tau tonenen ipoii inim, ve isaav pani ighaze: ‘Yom ugham uraat vena? Pasa, nakaria loŋaaŋ saveeŋ tiom wa! Yom ula rikia, ve umbood uraat tiom to ughamghami ne ila rau, ve ughami inim naghita. Pasa, yom pale usob pa uraat tonene. Irau uŋgin mbeb tiou muul maau.’
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 “Uraata toni ilooŋ saveeŋ tonene, ve ikaal ŋgar ighaze: ‘Wai, tiina tiou ighaze ipasob ghou pa uraat to ŋginiiŋ mbeb toni. Pale nagham vena? Tapirig irau to nagham uraat pataŋani inimale mbutuuŋ taan ne maau. Ve mayag paam pa nasuŋ tamtoghon pa leg mbeb.’
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 Tovenen inepneep le ŋgar eez ivot pani, ve isaav ighaze: ‘Ya! Ghara matag iŋgal ŋgar eez! Ighaze nagham tovene, nene pale tamtoghon lolodi poia payou, ve sawa to tiina tiou ipasob ghou pa uraat, tamtoghon pida pale tigham ghou nala ruum todi, ve naneep ila nimadi.’
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 “Ghoro ye ipoi yes to ledi bun ineep ila to tiina toni, ve eŋaeŋa tila toni. Ye to ila ivot toni muuŋ, uraata tonenen ighasoni ighaze: ‘Ai, usaav: Bun tiom piiz ineep ila to tiina tiou?’
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 “Ŋgeu tonowen ipamuul aliŋa ighaze: ‘Ŋgoreeŋ to ineep ila patudi tintina irau tamoot liim (100).’
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 “Ghoro ŋgeu ite ana ila toni, ve uraata tonenen ighasoni ighaze: ‘Yo, usaav: Bun tiom piiz?’
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 Ghoro Yesu isaav muul ighaze: “Onoon, ŋgar to uraata tonenen ighami, nene deŋia maau. Eemoghon sawa to tiina toni ilooŋ varu, ye ipait uraata tonenen iza. Pasa, ye igham ŋgar pa pataŋani to ighaze ivot pani, ve ikaal ataam pa tau, leso muri ineep pooi.
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 “You nasaav payam: Akaal ataam pa taumim, leso muri aneep pooi. Yaam to taan to inim pughu pa ŋgar samsamia naol, yam areii pa tamtoghon. Leso lolodi poia payam. Ve muri, sawa to yaam to taan isob, nene pale tigham gham ala aneep pooi ila ruum tiam izi ndug sambam itaghoni taghoni gha ila.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 “Ighaze tamtoghon eta iŋgin poian mbeb ŋgiira to tighuri ila nima, nene pale iŋgin poian mbeb tiina paam. Ve ighaze tamtoghon eta igham ŋgar to deŋia maau pa mbeb ŋgiira, nene pale igham ŋgar raraate moghon pa mbeb tiina paam. Lu 19:17+
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Yaam to taan, mbeb tau maau. Ve inim pughu pa ŋgar samsamia naol. Tovenen ighaze yam aŋgin poian yaam itaghon Maaron ŋgar toni maau, nene pale ighur mbeb tau to sambam ilat nimamim vena? Maau.
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Onoon kat, ighaze tighur mbeb ilat nimamim ve aŋgin poiani maau, nene pale sei igham mbeb inim lemim kat?
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 Mbesooŋa eta irau imbees kat pa daba ru maau. Pale ighur lolo pa eez, ve lolo ineep toni kat. Ve ite, nene pale ighur lolo pani kat maau, ve mata izi pani. Tovenen yam irau ambees kat pa Maaron toman mbaliiŋ to taan ne maau.” Mt 6:24
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Ndiran tutuuŋa lolodi pa yaam kat. Yes tilooŋ saveeŋ isob tonenen, ve tipiyaav saveeŋ velegiiŋ naol pa Yesu.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Tovenen Yesu isaav padi ighaze: “Yam aghamgham ŋgar naol ila tamtoghon matadi, leso tighita gham tighaze yam ndiran deŋiamim. Eemoghon Maaron iwatag lolomim wa. Ve alooŋ! Mbeb to tamtoghon tighita tighaze mbeb tiina, nene Maaron ighita ighaze mbeb samia kat.” Mbo 7:9; Mt 23:28; Lu 18:9+
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 Yesu isaav muul ighaze: “Tutuuŋ to Mose ve saveeŋ to yes propeta ipatooŋ tamtoghon pa ataam to Maaron le inim imuul sawa to Yoan ŋgeu rughuzaaŋa. Ve sawa tonenen ve inim, tamtoghon tivovotia varu poia pa pooz to Maaron, ve ival tiina tizuaria di pa tilooŋ tila pooz toni lolo. Mt 11:12+; Ro 10:4
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 “Sambam ve taan, nene iraurau pa Maaron ipasob di. Eemoghon tutuuŋ toni waaro ŋgiira rita irau ilale ne maau. Maau le maau kat. Mbo 119:89; Is 40:8; Mt 5:18; Lu 21:33; 1Pe 1:25
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 “Ighaze tamoot eta izurun azuwa ila ve ivai liva paghu, nene imalaaŋ pa tutuuŋ to vaiuuŋ. Ve ighaze tamoot eta ivai liva eta to azuwa izuruni, ye paam imalaaŋ pa tutuuŋ to vaiuuŋ.” Mt 5:32, 19:9; Ro 7:2+; 1Kor 7:10+
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 Yesu isaav muul ighaze: “Sawa eez, mbaliiŋ tau eez inepneep. Nepooŋ toni poia kat. Moghon moghon, ye indudi pa nonogiiŋa popoiadi moghon to bodeeŋadi inimale aindan ve atiadi tintina kat. Ve sawa isob, ighanghan aniiŋ popoia moghon, ve inepneep toman tini iza.
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 Mbolaaŋa eez inepneep igharau mbaliiŋ tau tonowen. Iza Lasarus. Ye narape, ve tini isob mbotmboot ighami. Tovenen tisuri ila, ve tighuri izi igharau mbaliiŋ tau tonenen ataam toni avo.
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Lasarus pitoola kat. Tovenen ighaze le ighan aniiŋ ŋgiira ŋgiira to itaptap izizi pa mbaliiŋ tau toŋ toni. Sawa to inepneep tonowe, ŋgavuun tinimnim ve tindandamoz mbotmboot to ineep ila tini.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 “Ye inepneep toman pataŋani tovene le imaat. Ghoro aŋela tighami ve tighuri ineep ila ndug poia igharau Abaram dige. Muri ghoro, mbaliiŋ tau ana imaat, ve titavia.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 “Ye izila ndug samia, ve iyamaan yabyabuuŋ tiina kat. Mata izala le ighita Abaram yesuru Lasarus tinepneep mala kat.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Tovenen imboob ila pa Abaram ighaze: ‘Oo tamaŋ Abaram, lolom ghora, isamin ghou ve umbaaŋ Lasarus inim. Leso izeev nima u ila ya, ve ipaluum yamag rita. Pasa, you naneep ila yab tonene lolo, ve yabyabuuŋ tiina kat igham ghou.’ Mk 9:48
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 “Eemoghon Abaram ipamuul aliŋa ighaze: ‘Oo natug, matam iŋgal nepooŋ tiom to muuŋ ughami izi taan. Sawa tonenen, yom uneep poia kat, ve Lasarus ineep sami. Tauto aazne, ate izi ve igham nepooŋ poia izi ndug tonene, ve yom uyamaan yabyabuuŋ tiina tonanan. Lu 6:24
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Ve mbeb ite. Ughita. Ndug kazimuŋa tiina tonene ineep sosood. Leso tamtoghon eta to sualen ighaze ilat tiam, nene pale iraua maau. Ve yam tovene paam. Tiam eta irau ilib inim sualen maau.’
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 “Mbaliiŋ tau ilooŋ saveeŋ tonene, ve itaŋ roran Abaram muul ighaze: ‘O tamaŋ, ighaze venen, ghoro umbaaŋ Lasarus imuul ila tamaŋ ruum toni,
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 ve isaav ariaŋa pa nditazig liim to tinepneep we, leso titoor ŋgar todi. Pa vene, yes paam titaghon ghou tinim ndug to yabyabuuŋ tonene.’
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 “Abaram ipamuul aliŋa ighaze: ‘Saveeŋ to Mose ve yes propeta, nene tiwatagi wa. Yes irau tilooŋa ve titaghoni.’ 2Tim 3:16+
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 “Mbaliiŋ tau isaav pani muul ighaze: ‘Tamaŋ Abaram, ŋgar tiom tonanan poia. Eemoghon irau ighur maau. Ve ighaze mateeŋa eta imundig ve ila ivot todi, ve ipaes padi, nene pale tighur ila saveeŋ toni, ve titoor ŋgar todi.’
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 “Abaram ipamuul aliŋa ighaze: ‘Maau. Ighaze tilooŋ Mose toman yes propeta aliŋadi maau, nene pale tamtoghon to imundig pa mateeŋ ne paam, irau igham di tighur ila maau.’” Yo 11:44+, 12:10+
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.