João 15
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Yesu isaav muul ighaze: “You taug to vaen tau.
1 “Ayu i ai an anababatun, naatu Tamai i masaw Matuwan.
2 Yes to tineep tuŋia inim tiou, nene tinimale ai vaen boga. Boga tisob to anoŋadi tivot pooi maau, nene Tamaŋ ipook di tizi. Ve boga tisob to anoŋadi tivot pooi, nene ye irab motmotin matadi ve ighagharaat di, leso tiŋgalaaŋ ve anoŋadi katindi tivot. Ro 11:17+
2 Ayu famufamu ro’oro’on men ebiw gewas boro na’afuw nisaroun, naatu ro’oro’on ebiw gewas boro famufamu natobubunei saise ro’o’ro’on moumurihika niw naya.
3 Yam tonene, saveeŋ to nasavia payam, tauto igharaat gham ve aŋgalaaŋ wa. Yo 13:10, 17:17; Ep 5:26
3 Kwa i marasika kwaigewasin sawar, anayabin ayu turamaim ao kwanowar sawar.
4 Yam irau aneep tuŋia inim tiou, ve you naneep tuŋia ilat tiam. Agham ŋgar pa vaen boga. Ighaze ineep saguan pa vaen luvuŋa, pale boga tonowen ighur anoŋa? Maau. Ai boga irau ineep tuŋia ila ai luvuŋa, ghoro anoŋa. Ve yam tovene paam. Ighaze aneep tuŋia inim tiou maau, nene irau ghurla tiam ighur anoŋa poia eta maau. Kol 1:22+, 2:7
4 Wanawana’umaim kwanitubonen kwanama, naatu ayu kwa wanawanamaim anitubonen anama. Famen akisin men karam taiyuwin niw ro’on nayai, baise i boro ai naiwan nituw. Ef ta’imon kwa ayu wanawanau kwanitubonen boro ro’oro’o moumurihika kwanaya.
5 “You taug to ai vaen, ve yam animale vaen boga. Tamtoghon to ighaze ineep tuŋia inim tiou, ve you naneep tuŋia ila toni, nene pale ghurla toni ighur anoŋa popoia katindi. Ve ighaze aneep saguan payou, nene irau agham mbeb poia eta ivot maau. Ga 5:22+; Pil 2:13; Kol 1:10
5 “Ayu i ai, naatu kwa i ai famefamen, o yait ayu wanawana’umaim inabituwabon naatu ayu o wanawananamaim anabituwabon, i boro ro’oro’o moumurihika naya; anayabin, o akis men karam boro inasinaf namatar.
6 Tamtoghon to ighaze ineep tuŋia inim tiou maau, nene ye inim ai booga gorgori to timbuti ve tipiyaava ila. Ai boga tovene, pale muri tindou di, ve tipiyaav di tisob tizala yab ighan di. Mt 3:10+, 7:19
6 O yait ta ayu airit men tanibitubonen na’at, i boun ai famefamen hituw batabat kekerer na’atube, nati boro hina’o’on wairaf wan hinaroura’aten hinikubaren hina’arat.
7 Ighaze aneep tuŋia inim tiou, ve saveeŋ tiou ineep tuŋia ila lolomim ve ataghoni, yam irau aghason Tamaŋ Maaron pa sa mbeb to lolomim pani, ve ye pale igham mbeb tonenen ivot payam. Yo 14:13; 1Yo 5:14+
7 O yait ayu wanawana’umaim inabitubonen naatu ayu au tur o wanawanamaim nabitubonen na’at, o a kok abistan isan kufefefeyan o boro anit.
8 Ighaze ghurla tiam ighur anoŋa popoia katindi, nene pale apaghazoŋan Tamaŋ Maaron iza tiina toman tapiri ve poia toni, ve apatooŋ taumim paam aghaze yam taghoniiŋa tiou. Mt 5:16; Lu 6:43
8 Kwa ro’oro’o moumurihika kwanaya’ay kwa boro taiyuw kwana’inani, kwa i ayu au bai’ufununayah naatu Tamai ana gewasin boro sabuw kwani’obaiyih.
9 You lolog ineep tiam kat inimale Tamaŋ lolo ineep tiou. Matamim kisin ŋgar tiou tonene, ve aneep ilooŋ ila irau sawa isob.
9 Tamai ebiyabuwu na’atube; kwa abiyabuwi. Au yabowamaim kwanitubonen kwanama.
10 Ighaze matamim kisin tutuuŋ tiou tisob ve ataghon di, nene pale awatag kat aghaze you lolog payam kat, ve aneep ilooŋ ila ŋgar tiou tonene irau sawa isob. Inimale you. Matag kisin Tamaŋ tutuuŋ toni to naol ne, ve nataghon di. Tauto nawatag naghaze ye lolo ineep tiou kat, ve naneep ilooŋ ila ŋgar toni tonenen irau sawa isob. 1Yo 5:3
10 Kwa ayu ou’obaiyunen tur kwanabobosiyasiyar na’at, boro ayu au yabowamaim kwanitubonen kwanama, boun ayu Tamai ana’obaiyunen tur abosiyasiyar naatu i ana yabowamaim aitubonen ama’am na’atube.
11 “You nasavia saveeŋ tonene payam, leso lolomim poia le poia kat inimale you.
11 “Ayu a tur aowen kwanowar sawar saise au yasisir kwa wanawanamaim nama, naatu kwa mar etei yasisiramaim kwanama.
12 Tutuuŋ to nasavia payam, nene vene: Lolomim pa taumim ve agham poian taumim, inimale you lolog payam ve nagham poian gham. Yo 13:34+; 1Yo 4:7+
12 Ayu au obaiyunen tur i iti. Turanah bairi kwaniyabowbonen, ayu kwa abiyabuwi na’atube.
13 Ighaze tamtoghon eta imbaad pataŋani pa ndita, ve ipul tau imaat padi, nene ipatooŋa ighaze ye lolo ineep todi kat. Ŋgar tovene ilib pa ataam tisob to lolood pa nditaad. Ro 5:7+; Ep 5:2; 1Yo 3:16
13 Yait ta ana ofonah isah namomorob na’at, nati ebi’obaiy i ana yabow ra’at kwanekwan.
14 Ighaze ataghon tutuuŋ to naghuri payam, yam pale apatooŋ taumim aghaze you nditag kat to yam. Mt 12:50; Yo 14:23
14 Ayu obaiyunen tur abistan sinaf isan ou’uwi, i kwanasisinaf na’at, kwa i ayu au ofonah.
15 Mbesooŋa eta iwatag katin uraat to tiina toni ighamghami ne maau. Eemoghon yam, ghoro awatagi. Pasa, saveeŋ isob to nalooŋa ila to Tamaŋ, tauto navotia payam ve alooŋa wa. Tovenen you irau nawaat gham mbesooŋa muul maau. Pale nawaat gham naghaze nditag kat. Mbnp 18:17; Mbaŋ 20:27; Yems 2:23
15 Ayu boro men kafa’imo kwa isa akir anarouw ana’af, anayabin akir orot i men so’ob ana orot ukwarin abistan esisinaf. Nati efanin ayu kwa isa au ofonah arouw ao’o, anayabin ayu Tamai biyanane tur abistanawat anonowar etei’imak a tur aowen kwanowar sawar.
16 Yam taumim lolomim ve anim ataghon ghou maau. You taug to nasia gham anim leg, ve naghur gham pa ala ve agham uraat. Uraat to aghami, nene pale ighur anoŋa, ve anoŋa tonenen ineep itaghoni taghoni gha ila. Ighaze yam agham tovene, ve aghason Tamaŋ pa mbeb eta ila you izag, ye pale ilooŋ gham ve igham payam. Mt 28:19; Yo 14:13; Ep 1:4
16 Kwa men ayu kwarubinu, ayu kwa arubini naatu atarbaiyuni kwanatit kwanan kwaniw ro’oro moumurihika kwanaya–nati ro’o’ro’on boro men hinamun. Naatu abistan isan ayu wabu’umaim kwafefefeyan Tamai boro nit.
17 Tovenen you naghur tutuuŋ payam tovene: Lolomim pa taumim ve agham poian taumim.” Yo 13:34
17 Iti i ayu ou’obaiyunen tur. Turanah bairi kwaniyabowbonen.
18 Yesu isaav padi muul tovene: “Ighaze yes to titaghon taan ŋgara tighur koi payam, matamim iŋgal: Ŋgar todi tonowen, paghu maau. Yes tighur koi payou muuŋ, tauto tighur koi payam paam. Mt 10:22; 1Yo 3:13
18 “Kwa sabuw hinabifutuwi na’at, kwa kwanaso’ob nati ayu wan ifutuwu’ubo kwa uf ifutuw.
19 Ndiran to titaghon ŋgar to taan, inimale yam ataghon di pa ŋgar todi ve yamŋa raratemim, tone lolodi payam. Eemoghon maau. Pasa, you napas gham avot ila lolodi ve anim leg, ve apul ŋgar to taan wa. Tauto yes tighurghur koi payam. Lu 6:22; Yo 17:14; 1Yo 4:5
19 Kwa tafaram nowan kwanama’am na’at, tafaram boro niyabuwi nowan na’atube kwanamatar kwanama, kwa i men iti tafaram nowan, baise kwa tafaramane arubini abotaiti kwatit. Nati isan tafaram kwa ebifutuwi.
20 Matamim iŋgal saveeŋ to you nasavia payam: Mbesooŋa eta irau ilib pa tiina toni ne maau. Tovenen yes to tighur pataŋani payou, nene pale tighur pataŋani payam paam. Ve yes to matadi kisin saveeŋ tiou ve titaghoni, nene pale matadi kisin saveeŋ tiam paam ve titaghoni. Mt 10:24+; 2Tim 3:12; 1Yo 4:6
20 Iti tur kwa isa ao’o i a notamaim nama. ‘Orot ana bowayan i men ra’at ana orot ukwarin natabirimih.’ Kwa hinarabi hinabi’a’afiyi na’at, ayu auman hirabu tibi’afiyu. Ayu au bai’obaiyen hinabobosiyasiyar na’at, kwa auman boro hinabosiyasiyari.
21 Tamaŋ to imbaaŋ ghou nanim, tamtoghon to titaghon ŋgar to taan, tiwatagi rita maau. Tauto yes pale tigham ŋgar tovene payam. Pasa, yam anim leg ve ataghon ghou. Mt 5:10+; Yo 16:2+
21 Ayu wabu isan, kwa isa boro iti na’atube hinamatar. anayabin i men hiso’ob yait ayu iyunu ana.
22 Inimale you nanim ve navotia saveeŋ padi maau, tone ledi sosor ila Maaron mata maau. Eemoghon you nanim ve navotia saveeŋ toni padi wa. Tauto, aazne, yes irau tipoon taudi pa sosor todi muul maau. Sosor todi ineep ghazooŋa wa. Lu 12:47; Yo 9:41; Ro 1:20; Yems 4:17
22 Ayu men atan biyah atatit naatu tur gewasin men atao hitanonowar na’at, kakafin isan boro men ubar hitabaimih; baise boun boro men hai kakafin isan hinifufuwenamih.
23 Tamtoghon to ighaze ighur koi payou, nene ighur koi pa Tamaŋ paam.
23 Yait ayu ebifutuwu Tamai auman i ebifutuw.
24 Uraat tintina to nagham di ila matadi, nene ŋgeu eta igham uraat tovene pa eta sone. Inimale nagham uraat tonene maau, tone ledi sosor ila Maaron mata maau. Eemoghon you nagham uraat tonowen ve tighita wa. Ve tighurghur koi pa yeru Tamaŋ sone. Tauto ledi sosor ila Maaron mata.
24 Ayu wanawanahimaim asisinaf men yait ta sisinaf na’atube asinafumih, imih i boro men kakafin hitasinaf. Baise boun ina’inan hi’itah, naatu ayu Tamai airi’ika hikwahiri.
25 Ŋgar to tigham payou, nene itaghon saveeŋ to muuŋ timbooda ila tutuuŋ todi. Ighaze:
25 Baise iti mamatar, i abistanawat hai ofafaramaim hi’o hikikirum i na iturobe, Anayabin en ayu hifutuwu.
26 Yesu iseeŋ saveeŋ toni muul ighaze: “Palotiiŋa to pale inim, ye ineep to Tamaŋ. Ve you pale nambaaŋa izilat tiam. Ye Maaron tau Avuvu to ivot ila toni ve izi inim. Ye isasavia saveeŋ onoon moghon. Ve ye pale ipariaaŋ saveeŋ tiou, leso tamtoghon tighur inim tiou. Lu 24:49; Yo 16:14; Mbaŋ 2:33
26 “Ayu boro Baibaisayan aniyafar nan, nati i turobe ana Anun Kakafiyin, i boro Tamai biyanane niyafar nan kwa biya natit, naatu ayu isou boro nao rerereb.
27 Ve yam paam pale apariaaŋ saveeŋ tiou. Pasa, sawa to napamundigin uraat tiou le imuul aazne, yam anepneep toman ghou. Lu 24:48; Mbaŋ 1:8; 1Yo 1:1+
27 naatu kwa auman boro ayu isou kwana’orerereb, anayabin no aneika kwa ayu bairit tama.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.