Hebreus 11
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Ŋgar to taghur ila, nene vene: Mbeb popoia to taghur mataad pani, lolood ru pani maau, ve ŋgar toit iyaryaaŋ taghaze mbeb tonowen pale tivot. Ve mbeb to aazne taghita di pa mataad maau, ŋgar toit iyaryaaŋ taghaze onoon kat mbeb tonowen tinepneep. Ro 8:24+; 2Kor 4:18, 5:7
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Nditimbuud to muuŋ, ghurla todi iyaryaaŋ tovene. Tauto Maaron lolo poia padi ve ipait di.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Ghurla toit, to igham ghiit taghilaal taghaze: Maaron isaav moghon, ve sambam ve taan toman mbeb to naol ne tivot. Tovenen mbeb tisob to aazne taghita di ne, Maaron igharaat di pa mbeb eta to iit irau taghita pa mataad ne maau. Mbnp 1:1+; Mbo 33:6+; 2Pe 3:5
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Muuŋ, Abel ighur ila to Maaron. Tauto igham watooŋrau poia le ilib pa watooŋrau to togha Kain. Ghurla toni tonowen, tauto igham Maaron lolo poia pani ve watooŋrau to ye igham pani, ve ipaiti ighaze ye ŋgeu deŋia eez. Tovenen onoon, Abel imaat wa. Eemoghon kamos to ghurla toni, nene inimale Abel isavsaav pait sone. Mbnp 4:4+; Hib 12:24
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enok ighur ila to Maaron. Tauto imaat maau, ve Maaron ighami iza ila sambam. Muri, tamtoghon tikaala le maau. Pasa, Maaron ighami iza ila wa. Ve sawa to Enok inepneep izi taan, tipait varu tighaze Maaron lolo poia pani. Mbnp 5:24
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Eemoghon ighaze taghur ila to Maaron maau, nene irau ye lolo poia pait maau. Pasa, tamtoghon to ighaze ila igharau Maaron, ye irau ighur ila ighaze Maaron inepneep ve ighamgham atia popoia pa yes to tizuaria di pani.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noa ighur ila to Maaron ve imatughez pani. Tovenen sawa to Maaron isavtarani pa pataŋani to ighaze ivot, ye itaghon Maaron aliŋa ve igharaat waaŋ. Onoon, sawa tonenen, tamtoghon tighita pataŋani tovene ivot ndag eta sone. Eemoghon Noa ighur ila Maaron aliŋa, tauto iuul tau toman azuwa, ve ndinatu toman ndizwadi, ve tineep pooi. Tilaledi maau. Ŋgar to ye ighami, nene ipatooŋ ŋgar samia to tamtoghon to tineep izi taan pa sawa tonenen ivot ighazooŋ. Ghurla toni tonowen, tauto Maaron ighita ighaze ye ŋgeu deŋia. Mbnp 6:13+; Ro 3:22
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Sawa to Maaron ipoi Abaram, ye isaav pani ighaze ipul ndug toni, ve ila pa taan to ye ighaze igham pani. Onoon, sawa tonenen, Abaram ikankaan pa sa ndug to pale ila ineep pani. Eemoghon ye ighur ila to Maaron. Tauto ilooŋ aliŋa, ve imundig ipul ndug toni ve ila. Mbnp 12:1+
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Abaram ighur ila. Tauto ineep inim loom izi taan to Maaron imbua saveeŋ pani. Ye le ruum tau maau. Ipapayoon mbeez moghon, ve inepneep ila. Ve muri, natu Isak ve timbu Yakop titaghon ŋgar raraate. Ve saveeŋ mbuaaŋ to Maaron igham pa Abaram, saveeŋ ee moghon, tauto ye isavia padi paam.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Abaram ineep tovene pasa, ye ighur mata pa ndug tiina to Maaron igharaata itaghon tau ŋgar toni. Ndug tonowen, pughu ariaŋa, ve ineep tovene irau sawa isob. Hib 12:22, 13:14; Syg 21:2
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Abaram ighur ila. Tauto Maaron tapiri iza to yesuru Sara ve tipoop. Onoon, yesuru tinim ndolman watwaat, ve sawa todi to popaaŋ isob wa. Eemoghon Abaram ighur ila ighaze Maaron itaghon saveeŋ mbuaaŋ toni. Tauto ighita saveeŋ tonowen anoŋa. Mbnp 17:19, 21:2; Ro 4:18+
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Tovenen aghita. Abaram, ye ŋgeu ee moghon kat, ve inim olman waat wa. Eemoghon yesuru azuwa Sara tipoop, ve tamtoghon to tivot ila toni, yes katindi kat. Irau tanin di maau. Pasa, timasa tinim naol tinimale pitum to sambam paroŋania, ve magargaar to naari. Mbnp 15:5, 22:17
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Yes tisob tonowen, ghurla todi igham pooz padi le irau mateeŋ todi. Onoon, saveeŋ to Maaron imbua toman di, yes tighita anoŋa maau. Pasa, sawa to saveeŋ tonowen anoŋa ivot, nene inepneep mala sone. Eemoghon lolodi poia pa saveeŋ mbuaaŋ to Maaron inimale tighita anoŋa wa. Ve tivotia taudi tighaze: “Taan, nene ndug tiei kat maau. Nepooŋ tiei to taan, nene nineep ninim loomba moghon. Pasa, ndug tiei kat, nene sambam.” Mbnp 23:4; 119:19; 2Kor 5:7
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Tamtoghon to tisaav tovene, tipatooŋ taudi tighaze ndug todi eta inepneep. Tauto tikalkaala sone.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Ve inimale tigham ŋgar tiina pa taan todi to tipuli, ve tikausim pani, tone yes irau timuul tila.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Eemoghon maau. Pasa, ŋgar todi iyaryaaŋ pa ndug ite to poia kat ilib pa ndug to tipuli. Ndug tonowen ineep izi sambam. Tauto sawa to tipoi Maaron tighaze ye Maaron todi, ye maya pa saveeŋ todi tonowen maau. Pasa, ndug to tighur matadi pani, ye ighuri padi pataghaaŋ ve isasaŋan di. Pil 3:20; Hib 13:14
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Pasa, ye igham ŋgar tovene: Ighaze Isak imaat, nene Maaron irau ipamundigini pa mateeŋ. Ve ŋgar to ivot pa Isak, nene inimale ye imaat wa, eemoghon Maaron ipamundigini pa mateeŋ, ve ighuri imuul ila to tama Abaram.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isak ighur ila to Maaron. Tauto ighur poia to Maaron iza to ndinatu ru, Yakop ve Esau, ve isaav pa mbeb to muri pale ivot padi. Mbnp 27:27+, 27:39+
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Yakop ighur ila to Maaron. Tauto sawa to iyamaan tau ighaze mateeŋ toni igharau, ye ighur poia to Maaron iza to Yosep ndinatu ru le isob, ghoro iwat aze ila titi toni, ve isuŋ pa Maaron. Mbnp 48:15+
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Yosep paam ighur ila to Maaron. Tauto sawa to iyamaan tau ighaze mateeŋ toni igharau, ye isaav pa yes Israela ighaze muri Maaron pale igham di tipul Isip. Ve isaav padi pataghaaŋ pa tua. Leso sawa to timundig, matadi iŋgal tua, ve tighami tila ve titavia izi taan Kanaan. Mbnp 50:24
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Mose tama ve tina tighur ila to Maaron. Tauto sawa to tipoopa, timatughez pa kinik to Isip aliŋa maau, ve tiŋgooz natudi tonowen irau kaiyo tol. Pasa, tighita inimale ndipain pida maau. Nagho poia le poia kat. Igham 2:2+
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Mose paam ighur ila to Maaron. Tauto sawa to itub inim olman, lolo pa tamtoghon tiwaata tighaze ye kinik to Isip natu liva natu malep.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Ye irau itaghon yes Isipa ve yesŋa tigham ŋgar samsamia naol to uliid to tigham lolood poia rismoghon ve isob. Eemoghon lolo pa ŋgar tovene maau. Ye ighita ighaze ye irau ila toman Maaron tamtoghon toni ve yesŋa timbaad pataŋani, ghoro poia.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Ve ye igham ŋgar tovene: Ighaze tamtoghon tipamayaŋini ve tighur pataŋani pani inimale tigham pa Mesia, nene poia. Pasa, ye ighur mata pa atia poia to muri pale Maaron igham pani. Ve ighita ighaze atia tonowen, nene ilib kat pa yes Isipa mbaliiŋ todi to naol ne. Hib 10:33+, 13:13
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Mose ighur ila. Tauto imundig ve ipul Isip. Ye imatughez pa malmaliiŋ to kinik maau. Onoon, iit tamtoghon irau taghita Maaron pa mataad maau. Eemoghon Mose, ye iyoon ariaŋa inimale ighita katin Maaron pa tau mata. Igham 2:10+; 2Kor 4:18
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Mose ighur ila to Maaron. Tauto ipamundigin ŋgar to Pasova, ve isaav pa yes Israela tipel siŋ ila ataam todi todi. Leso aŋela to Maaron imbaaŋa ila pa irab yes Isipa ndinatudi aidaba, igham mbeb eta padi sob. Igham 12:21+
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Ival tiina to Israel tighur ila to Maaron. Tauto sawa to timbut Te Kaviaaŋa ve tivool tila pa dige ite, yes tilaagh inimale tilaagh izala taan mamaasa. Eemoghon sawa to yes Isipa titoova pa titaghon di, te ipol imuul inim izala poghodi, le tisob tighun te ve timatmaat. Igham 14:21+
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Ival tiina to Israel tighur ila. Tauto tilaagh luvutin ndug tiina Yeriko irau ndag liim ve ru. Ghoro didiiŋ ariaŋadi to tiluvutin ndug, tisob tipolpol tizi. Yos 6:1-20
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Reap, ye liva to ataam. Eemoghon ighur ila to Maaron. Tovenen sawa to Yosua imbaaŋ yes sandiri tila pa tighita ndug, Reap igham di tila ruum toni, ve iŋgin poian di. Tauto sawa to yes Israela tirab ival tiina to Yeriko to tizoor Maaron aliŋa, yes tirab Reap maau. Tipuli ineep. Yos 2:1+, 6:22+; Yems 2:25
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Poia. Irau nayoot saveeŋ ila mala maau. Pasa, leg sawa to nasavia kamos pa Gideon, Barak, Samson, Yepta, David, Samuel, ve yes propeta to muuŋ tivotia Maaron aliŋa ne maau. Het 4-16; 1Sam 1:1-1King 2:12
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ndiran tonowen tighur ila to Maaron. Tauto ye ipalot di, ve pida tiparab le tilib pa kinik pida to tiŋgin taan tintina. Ve yes pida to muuŋ tiŋgin yes Israela, tipalot tamtoghon pa titaghon ŋgar deŋia. Ve tamtoghon todi pida tighita saveeŋ to Maaron imbua toman di ne anoŋa. Ve pida, laion tirau tighan di maau. Dan 6:1+
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Pida, tipiyaav di tila yab tiina lolo. Eemoghon yab le tapiri irau to iwaghamun di maau. Ve pida, Maaron ipaghau di pa buza mata. Pida, tapiridi imbool. Eemoghon Maaron ipalot di, tauto tiparab ariaŋa le tilib pa ndaaba to ndug pida, ve tinaan koiadi tonowen tila. Het 7:19+; 1Sam 17:51; Dan 3:1+
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Ve ndiliva pida, Maaron ipamundigin mateeŋa todi. 1King 17:21+; 2King 4:32+
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Ve pida, tamtoghon tiwaŋiŋizon di ve tilos di. Pida, tikau nimadi ve aghedi pa sen, ve tighur di tilooŋ tila ruum to yabyabuuŋ lolo. Yer 20:2
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Ve pida, tirab di pa yaam. Pida, tighorot di pa so tinim suruvu ru.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Ndiran tonowen, tamtoghon popoiadi kat. Tinimale ival tiina to titaghon ŋgar to taan ne maau. Ndiran tovene, taan tonene poia irau to tineep pani ne maau. Aghita. Nepooŋ todi, poia maau. Ve ledi inadi poia eta to nepooŋ maau. Tauto tiwalaghlaagh taghon ndug balim ve lolooz. Ve tinepneep ilooŋ ila taan ve yaam sambudi. 1King 18:4, 19:9
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Tamtoghon tisob to nasavia di ne, tighur ila to Maaron. Tauto Maaron lolo poia padi ve ipait di. Eemoghon sawa to tineep izi taan, todi eta ighita saveeŋ mbuaaŋ to Maaron anoŋa maau.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Pasa, muuŋ kat, Maaron lolo ighur pataghaaŋ ighaze igham mbeb poia eez
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.