Atos 5
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Ŋgeu todi eez, iza Ananias. Ve azuwa iza Sapira. Yesuru paam tigholia taan todi eez.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Eemoghon Ananias igham kaarom. Pasa, itatan taan tonowen yaama pida ineep, ve igham pida moghon ve ighuri ila to yes mbaŋooŋa. Eemoghon isaav padi ighaze taan toni yaama, tauto isob ila todi. Kaarom to ye ighami, azuwa Sapira iwatagi paam. Yos 7:1-26
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Tovenen Petrus isaav pani ighaze: “Wai, Ananias, pughu vena to upul Ŋgeu Samia izeev ghom ve utatan yaam pida? Ŋgar to ughami ne, yom ugham kaarom pa Avuvu Patabuaŋ. Lo 23:21+; Lu 22:3
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Sawa to ugholia taan tiom sone, nenen yom mbeb tiom. Ve sawa to ugholia, sa ŋgar to matam iŋgali ughaze upul yaam tonene pani, nene ineep to yom taum. Pughu vena to lolom ipazaagh ghom pa ŋgar samia tonene? Aazne, ugham kaarom pa yei tamtoghon maau. Yom ugham kaarom pa Maaron!” Mt 23:27+
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Ananias ilooŋ saveeŋ tonene, ve itap izi le imaat kusia. Tovenen tamtoghon tisob to tilooŋ mbeb tonenen varu, matughezaaŋ tiina igham di.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Ghoro ndipain pida tinim ve tikau Ananias paatu pa uli, ve timbaada tila titavia.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Tineep mala ris (irau aua tol ma venen), ghoro Ananias azuwa Sapira ana ilooŋ ila todi. Eemoghon mbeb to ivot pa Ananias, ye iwatagi maau.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Ye ilooŋ ila, ve Petrus ighasoni ighaze: “Yo, usaav ghazooŋa payou. Taan to yamru azuwam agholia ne, atia tau tonene?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Tovenen Petrus isaav pani muul ighaze: “Pughu vena to yamru azuwam alup lolomim ve aghaze atoov Maaron Avuvu? Ulooŋ. Yes to tila titavia azuwam, tauto ŋgaramus timuul tinim tiyondyood ataam avo. Ve yom paam, pale timbaad ghom uvot ula.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Rikia moghon ve liva ana, itap izi Petrus aghe pughu, ve imaat kusia. Ndipain to titavia Ananias, tilooŋ tinim, ve tighita Sapira paam imaat ve ighengheen. Tovenen tisuri iza, ve timbaada tila titavia izi azuwa dige.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Mbeb tonenen ivot, le matughezaaŋ tiina igham tamtoghon tisob to tineep ila lupuuŋ to Krisi. Ve yes moghon maau. Tamtoghon tisob to tilooŋ yesuru varudi ne timatughez paam.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Sawa tonenen, Maaron igham mbeb gharatooŋadi katindi tivotvot ila yes mbaŋooŋa nimadi tinim ghilalooŋ pa tamtoghon, leso tighur ila to Yesu. Ve yes to tighur ila to Yesu, lolodi ee moghon, ve moghon moghon tiluplup di ila ruum to nepooŋ to Solomon ireii ila Rumai Tiina dige. Mbaŋ 2:43; 2Kor 12:12
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Tamtoghon tila toman di sorok maau. Pasa, timatughez. Eemoghon ival tiina titandag padi, ve tipapait varudi.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Sawa tonenen, tamtoghon papaghu katindi tighur ila. Tauto tinim Tiina toit Yesu le, ve tiŋgal yes to muŋginadi, le tinim ival le ival kat. Yes nditamoot ve ndiliva paam.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Mbeb gharatooŋadi to yes mbaŋooŋa tighamgham di ne, varudi ilaan irau ndug ndug. Tovenen sawa isob, tamtoghon timbadbaad moroghooŋa todi tilala, ve tighurghur di ila ataam dige, ve tisasaŋan. Pida tigheen izala ndiu, ve pida tigheen izala moogh. Pasa, tinumeer tighaze sawa to Petrus ilaagh iŋarua di inim, ve ighaze yavyaava rita izala poghodi, nene pale igham di tinidi popoia. Mt 9:21, 14:36; Mbaŋ 19:12
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Ndug pida to tineep tigharau Yerusalem ne, paam. Tighamgham moroghooŋa todi toman tamtoghon todi pida to avuvu samsamiadi tiwaghamun di tilala Yerusalem, ve tiŋaŋarua yes mbaŋooŋa. Ve yes mbaŋooŋa tiuul di tisob tinidi popoia. Mt 8:16
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Daba to watooŋrau, toman yes Sadusi tisob to tiluplup tomani, tighita uraat to yes mbaŋooŋa ilaan toman tapiri, le ireu lolodi ve atedi yabyab kat.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Tovenen tila tikis di, ve tizeev di tilooŋ tila ruum to yabyabuuŋ. Mbaŋ 4:3
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Eemoghon mboŋ tonenen, aŋela eez to Maaron ivot todi, ve ikaak ataam to ruum to yabyabuuŋ, ve igham di tivot tila pumuri. Mbo 34:7, 146:7; Mbaŋ 12:7+, 16:26
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Ghoro isaav padi ighaze: “Yam ala ayoon ila Rumai Tiina nagho, ve avotia nepooŋ paghu tonene ŋgara isob pa tamtoghon, leso tighazooŋ pani.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Tovenen ndugizau ve titaghon aŋela aliŋa, ve tilooŋ tila sirsiir to Rumai Tiina lolo, ve tipamundigin uraat todi to patoŋaaŋ tamtoghon pa Maaron aliŋa.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Eemoghon tilooŋ tila ruum to yabyabuuŋ, ve tikaal di le maau. Tovenen timuul tila to yes pooza, ve tipaes padi tighaze:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Alooŋ. Sawa to nila peria ruum to yabyabuuŋ, nighita ataam tisob, tipoon di le tuŋia kat. Ve ndiran to tiŋgin ataam, tiyondyood. Eemoghon nikaak ataam ve nilooŋ nila, le ruŋamai iza pa ruum lolo ŋginiŋa. Tamtoghon eta ineep maau.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Daba to yes uraata to tiŋgin Rumai Tiina, toman yes daba to watooŋrau tilooŋ paesiiŋ tonene, le ŋgar todi iwaghamgham ve tighaze: “Wai, ighaze venen, sa paam pale ivot?”
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Mala maau ve ŋgeu ite ana inim, ve ipaes padi ighaze: “Ou, yam anepneep? Ndiran to azeev di tilooŋ tila ruum to yabyabuuŋ, tauto tiyondyood ila Rumai Tiina nagho, ve tipatoot tamtoghon we!”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Daba to yes uraata to tiŋgin Rumai Tiina, ilooŋ saveeŋ tonene, ve imundig iyou ndita, ve tila tighaze tikis di muul. Eemoghon sawa to tivot todi, tigham samin di maau. Tikis di pooi. Pasa, timatughez pa ival tiina tonowen pale timundig ve tirab di pa yaam.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Tovenen tikis yes mbaŋooŋa, ve tigham di timuul tila, ve tipayoon di ila lupuuŋ tiina tonenen matadi. Ghoro daba to watooŋrau iyaan di ighaze:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Awaat ŋgeu tonowen iza iraua! Yam taliŋamim maau? Yei niŋgalsekin gham ariaŋa wa: Apatoot tamtoghon pa Maaron aliŋa ila ŋgeu tonowen iza malep. Eemoghon yam asasavia varu le tamtoghon tisob to Yerusalem tiwatagi wa. Vena, yam aghaze asuk payei pa mateeŋ toni?” Mt 23:35, 27:25; Mbaŋ 4:18
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Petrus yesŋa mbaŋooŋa pida tipamuul aliŋa tighaze: “Yei irau nitaghon sorokin saveeŋ to tamtoghon eta to taan maau. Saveeŋ to deŋia pa Maaron ŋgar toni, ghoro nitaghoni. Mbaŋ 4:19; Ga 1:10; 1Tes 2:4
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Alooŋ. Yesu to yam arabi izala ai pambarooŋ ve imaat, Maaron to nditimbuud ipamundigini pa mateeŋ wa. Ga 3:13
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Ve ighami iza ila pa sambam, ve ighuri ineep ila ye tau nima waan. Tauto ipaghazoŋani ighaze ye iza tiina. Tama Maaron ighuri inim Daba pait, ve ye Volaaŋa toit. Ye irau igham iit Israela tatoor ŋgar toit ila pa Maaron, ve ireu sosor toit isob ilale. Mk 16:19; Mbaŋ 2:38, 3:19
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Mbeb naol to tivot pani, yei nighita di pa matamai. Tauto nipariaaŋ saveeŋ toni, leso tamtoghon tighur ila toni. Ve yei moghon maau. Avuvu Patabuaŋ to Maaron igham pa tamtoghon tisob to titaghon ŋgar toni, ye paam ipariaaŋ Yesu saveeŋ toni.” Lu 24:47+; Yo 15:26+
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Yes to tineep ila lupuuŋ tonowen, tilooŋ saveeŋ tonene, le ipas atedi ve tighaze tirab di timaat pataghaaŋ.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Eemoghon ŋgeu tutuuŋa eez ineep ila lupuuŋ tonenen lolo, iza Gamaliel. Ye patoŋaaŋ eez to tutuuŋ, ve tamtoghon tisob titandag pani. Ye imundig iyoon, ve isaav padi ighaze: “Ai, agham ndiran tonene tivot tila pumuri o.”
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Tovenen tigham yes mbaŋooŋa tivot tila pumuri le isob, ghoro Gamaliel isaav pa yes to tineep ila lupuuŋ ighaze: “Yam tamtoghon to Israel, alooŋ. Agham mbeb eta pa ndiran tonowen rikia malep. Aneep ve agham ŋgar pooi.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Matamim iŋgal ŋgar to muuŋ ivot pa Teudas. Ye imundig, ve ipakur tau ighaze ye ŋgeu ariaŋa eez. Ve iyou le tamtoghon 400 ve titaghoni. Eemoghon sawa to tirabi imaat, ndita tisob tighau tila, ve anoŋa eta ivot maau.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Muri pa nenen, sawa to gavman to Rom tigham tamtoghon izadi, Yudas to Galilaia ana imundig iweu tamtoghon, ve titaghoni tighaze tizurun gavman to Rom tighau. Eemoghon ye paam, tirabi imaat, ve ndita tisob tighau.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Tovenen aazne, you naghaze nauul ŋgar tiam. Ndiran tonowen, agham mbeb eta padi malep. Apul di tineep. Pasa, takankaan pa ŋgar todi ve uraat todi pughu. Ighaze ivot itaghon ŋgar to tamtoghon, nene pale le anoŋa maau. Mt 15:13
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Eemoghon ighaze Maaron inim pughu pani, ve yam atoova pa atatan di, nene pale araua maau. Tovenen apatum gham. Pa vene, aparab toman Maaron.” Lu 21:15
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Gamaliel saveeŋ toni igham di atedi izi ris. Tovenen tipoi yes mbaŋooŋa tilooŋ tinim muul, ve tilos di, ve tiŋgalsekin di ariaŋa tighaze tisaav pa tamtoghon ila Yesu iza muul malep. Ghoro tipul di tila.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Yes mbaŋooŋa tipul lupuuŋ tiina tonenen, ve tila toman lolodi poia ve tinidi iza. Pasa, Maaron ighita di ighaze yes popoiadi irau to timbaad pataŋani ve mayaŋiiŋa pa Krisi iza. Mt 5:10+; Mbaŋ 14:22; Pil 1:29; 1Pe 4:13
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Ndag to naol ne, yes mbaŋooŋa tipatoot tamtoghon pa Maaron aliŋa ila Rumai Tiina nagho, ve ila ruum avo avo paam. Ve tivovotia Yesu varu pa tamtoghon tighaze ye Mesia. Uraat todi tonowen, tipuli maau.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.