Atos 27
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Yes timbua saveeŋ pa tighur ghei niza waaŋ, leso niraav nila pa Itali. Tovenen tigham Paulus yesŋa tamtoghon pida to tineep tomani ila ruum to yabyabuuŋ lolo, ve tighur di tila daba eez nima, iza Yulius. Ye iŋgin ndaaba to Rom irau tamoot liim (100). Toman ndaaba toni, yes tineep ilooŋ ila ndaaba 600 to kinik tiina to Rom tau ndaaba toni.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Waaŋ eez to ndug Adramitium ighaze iraav ila pa ndug pida to tineep taghon naari to Asia. Yei niza waaŋ tonowen, ghoro tiravia keel iza ve nivot. Aristarkus paam iza toman ghei. Ye to ndug Tesalonika to ineep izi taan suruvu to Masedonia.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Mboŋ ndugizau, ve nighau nilooŋ ndug Sidon. Yulius igham poian Paulus, ve ipuli ila iŋgig ndita pida to tineep izi tonowe. Leso tiuuli pa aniiŋ ve mbeb pida. Mt 25:36; Mbaŋ 24:23, 28:16; Hib 10:24
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Yei nipul Sidon ve niraav muul, eemoghon yaghur isoop ghei. Tovenen nimbuti looŋa, leso nipoon pa mutu Saiprus.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Nighau potla taghon naari to Silisia ve Pampilia, le malmalimai nila nilooŋ ndug Mira to ineep taan suruvu to Lisia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Nilooŋ tonowe, ve Yulius to daba to yes ndaaba, ighita waaŋ eez to ndug Aleksandria to ighaze iraav ila pa Itali. Tovenen isakia ghei nivool nila pa waaŋ tonowen.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Yei nivot, ve yaghur irab pa naghomai inim. Tovenen irau nighau rikia maau. Yes uraata to waaŋ tigham uraat ariaŋa, ve nighau poipoi irau mboŋ pida le nila nigharau ndug Nidus. Eemoghon yaghur isoop ghei kat le irau nighau deŋia muul maau. Tovenen titoor waaŋ, ve naghomai iŋgal mutu Krit, leso nipoon pa yaghur. Nighau nila le nigharau ŋorŋoor eez to Krit, iza Salmone.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Yes uraata to waaŋ tigham uraat ariaŋa le nipalib ghei pa ŋorŋoor, ghoro nighau poipoi taghon mutu dige, le nila nilooŋ ndug kainaŋen eez, iza ‘Lambu Poia.’ Ineep igharau ndug tiina Lasea.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Raveeŋ tiei to niraav ninim, nene igham sawa mala. Sawa to nilooŋ lambu tonowen, sawa to yes Yuda tiŋgun taudi pa ghaniiŋ aniiŋ,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 “Ndiran tiou, alooŋ. You naghita naghaze iit irau tapatum ghiit. Ighaze taraav muul, nene pale tandeeŋ pataŋani tiina ila te pogho. Pale waaŋ imbiriis, ve mburuguuŋ tisob tilaledi, ve iit paam pale tasob tamatmaat.”
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Eemoghon daba to yes ndaaba ighur ila Paulus aliŋa maau. Ye itaghon ŋgar to waaŋ tama ve ŋgeu to ighamgham pooz pa waaŋ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Yei nigham ŋgar nighaze sawa to yaghur tiina imundig, lambu tonowen pale poia pa potiiŋ maau. Tovenen yes ival tiyok tighaze nisakia ghaoŋ muul nila nilib pa lambu ite to ineep ila pa daudau, iza Finiks. Leso nipot tonowe, ve nisaŋan yaghur itoora, ghoro niraav muul. Pasa, lambu tonowen poia pa potiiŋ.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Nineep tonowe le daudau suru inim. Tovenen yes uraata to waaŋ tighaze pa sawa poia pa raveeŋ. Yes tiyou badewaaŋ iza, ghoro tiravia keel iza, ve nivot. Yei nighaughau taghon taan nila,
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 le mala maau ve kagu imundig toman tapiri, ve imalaaŋ pa mutu inim, le izeev keel.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Tovenen uraata to waaŋ titoova pa titoor waaŋ nagho, leso nimbul nilooŋ nila. Eemoghon tiraua maau. Tovenen tipul waaŋ ve ighau itaghon yaghur.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Nighau nila le nipoon pa mutu kainaŋen eez muri, iza Kauda. Ghoro nigham uraat ariaŋa pa youŋ waaŋ kainaŋen to niweua ne inim igharau waaŋ tiina dige.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Waaŋ kainaŋen inim ipaak, ghoro niyoui iza, ve yes uraata to waaŋ tikaui ila waaŋ tiina le tuŋia. Le isob, ghoro tigham uraat pa waaŋ tiina. Tigham ravraav pida ve tikau luvutin waaŋ pani, ve tiliika le tuŋia. Leso ipalot waaŋ. Yes timatughez pa yaghur iviviir di tila, ghoro tizala maghat tiina to ineep igharau Aprika, iza Sirti. Tovenen tirab keel izi, ve titug mbeb pida tizila te lolo, leso tikis waaŋ ve nighau poipoi.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ndug isami le isami kat, ve dibom iroŋgot waaŋ ila inim. Tovenen ndugizau, ghoro tisuruuv mburuguuŋ pida tila pa te.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Mboŋ ndugizau muul, ghoro matughezaaŋ tiina igham yes uraata to waaŋ le tisaŋeeŋ kat. Tovenen nimadi ila pa mbeb pida to waaŋ paam, ve tisuruuv di tila pa te.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Yei nineep te pogho sawa mala ve nimomoghan. Mboŋ ve ndag, ndug isami kat le irau nighita ndag ve pitum maau. Ve dibom irab katin ghei. Tovenen nigham ŋgar nighaze yei irau nineep maau. Pale nisob nilalemai.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Sawa mala tonenen, tamtoghon tighan aniiŋ maau. Tovenen Paulus imundig iyoon ila lolodi, ve isaav padi ighaze: “Yam ndiran tiou, inimale alooŋ saveeŋ tiou ve tapul Krit maau, tone pataŋani tonene irau ivot pait maau, ve mburuguuŋ toit eta ilale maau.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Eemoghon tambaŋa paam. You naghaze napalot gham tovene: Yam amatughez malep. Pasa, toit eta irau ilale maau. Waaŋ moghon to pale imbiriis.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Pasa, noor mboŋ, Maaron tiou to nambesmbees pani ne, imbaaŋ aŋela toni eez inim iyoon izi digeg, ve isaav payou ighaze:
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 ‘Paulus, umatughez malep. Yom pale ula uvot to kinik tiina to Rom itaghon Maaron ŋgar toni. Ve Maaron ilooŋ suŋuuŋ tiom wa. Tovenen ye pale mata pa yes to yamŋa araav ne, leso todi eta ilale sob.”
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ghoro Paulus iseeŋ saveeŋ toni muul ighaze: “Tovenen you nasaav payam: Amatughez malep. Lolomim poia. Pasa, you naghur ila to Maaron naghaze mbeb pale ivot inimale ye isavia payou.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Eemoghon iit pale tazala maghat to mutu eta.”
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Mboŋ inim saaŋgul ve paaŋ, ve yaghur iviviir ghei ve nimomoghan ila mazovan to Te Mediterenian. Mboŋ anoŋa, ghoro yes uraata to waaŋ tighilaal tighaze nigharau taan wa.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Tovenen tigham ravraav to tovaaŋ maghat ve titugi izila, ve tighita soso to te pogho ve izila tuŋia ila magargaar, nene irau 40 mita. Nimomoghan nila, ghoro titoova muul, ve tighita maghat iza inim irau 30 mita wa.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Yes timatughez tighaze waaŋ pale izala yaam tintina to tineep ila te lolo. Tovenen tila waaŋ mbole, ve tinduur badewaaŋ tintina paaŋ tizila te. Leso tikis waaŋ ve ipot tuŋia tonowe. Ve tipasul tighaze rikia ve ndugizau.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Yes uraata to waaŋ tikaal ataam tighaze tipul waaŋ ve tighau. Tovenen tila waaŋ nagho, ve titoom pa tipiyaav badewaaŋ. Ve maau. Tizugua waaŋ kainaŋen, ve titugi izila te, leso tiza ve tighau.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Eemoghon Paulus ighita di, ve ighilaal ŋgar todi. Tovenen isaav pa yes ndaaba toman daba todi ighaze: “Aghita ghiit wa? Ighaze yes uraata to waaŋ tonowen tipul ghiit ve tighau, tiam eta irau poia maau. Pale asob amatmaat.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Tovenen yes ndaaba tila timbut motin ravraav pa waaŋ kainaŋen ve itap izila te, ve imoghan ilale.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Mboŋmaagh, ndoromromaaŋa sone, ve Paulus ipalot di ighaze tighan aniiŋ, ghoro poia. Ye isaav padi ighaze: “Aghita. Iit taneep ila pataŋani tonene lolo, ve matughezaaŋ igham gham le aneep toman apomim ŋginiŋa irau mboŋ saaŋgul ve paaŋ wa.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 You naghaze napalot gham. Agham aniiŋ ve aghan, leso ipalot gham ve amaat ila pataŋani tonene lolo sob. Agham ŋgar naol malep. Pasa, tiam eta irau igham samia maau. Iit tasob pale popoiaad moghon.”
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Isavsaav padi le isob, ghoro igham mberet, ipait Maaron pani ila ival tiina matadi, ve iteev suruvu, ve ighan. Mt 15:36
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Ival tiina tighita Paulus ighan, tauto ipalot di ve anadi tighan paam.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Yei to nineep ila waaŋ ne, yei irau 276.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Mburuguuŋ tiina to waaŋ, nene wit moghon. Tovenen tisob tighan le apodi isuŋ, ghoro tila tisuruuv wit isob izila pa te. Leso waaŋ pokia, ve imoghan ilooŋ ila pa taan.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ndugizau, ghoro yes uraata to waaŋ matadi ilooŋ ila le tighita naari. Eemoghon tighilaal ndug maau. Ve tighita giluuŋ eez to magargaara poia. Tovenen tigham ŋgar tighaze titoor waaŋ, leso nighau deŋia nilooŋ nila tuŋia ila papi tonowen.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Yes timundig ve timbut motmotin ravraav pa badewaaŋ tisob to tikis waaŋ, ve titap tizi. Ve tipool ravraav pa waaŋ pooza ru, ve tizeev di tizila te. Ghoro tiravia keel tiina iza, ve yaghur izeeva, ve niraav niŋarua lambu tonowen nilooŋ nila.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Nighaughau nila le waaŋ nagho korokia izala maghat, ve mbole moghon to kalkalia. Tauto dibom irabi irabi le imbiriis. 2Kor 11:25
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Ndiran pida to yeiŋa niraav, yes ndaaba tikis di pa tighur di tila daba to gavman nimadi. Yes ndaaba timatughez tighaze ndiran tonowen pale tiwai tilooŋ tila taan, ghoro tighau tila. Tovenen timundig, ve tighaze tirab di tisob timatmaat.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Eemoghon daba to yes ndaaba ighaze iuul Paulus, leso imaat sob. Tovenen iŋgalsekin ndaaba toni ighaze tigham ŋgar tovene malep. Ghoro isaav pa yes to tiwatag waeŋ ighaze: “Yam ayatov gham muuŋ azila, ve awai alooŋ ala.”
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ve yes to tiwatag waeŋ maau, ye isaav padi ighaze tighita ledi ndiu, ma waaŋ pida pida, ghoro tikis di ve tiwai pani tilooŋ tila pa naari. Yei nigham tovene, tauto nisob nilooŋ nila naari. Eta igham samia maau.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.