Atos 25
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Festus to gavana paghu to Yudea, ila ivot ndug Sisarea, ve ipamundigin uraat toni. Ineep tonowe irau mboŋ tol, ghoro izala pa Yerusalem.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Yes daba to watooŋrau yesŋa ndolmana pida to Yuda tila to Festus, ve tiŋgal saveeŋ naol pa Paulus, ve tighason Festus ariaŋa tighaze:
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 “Vena, irau uul ghei, ve ugham Paulus imuul iza inim Yerusalem?” Tighasoni tovene pasa, yes timbua saveeŋ tighaze tirabi imaat izi ataam luvuŋa.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Eemoghon Festus ipamuul aliŋadi ighaze: “Paulus, tikisi ineep izi ndug Sisarea. Ve you, mala maau pale nazila.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Ighaze yam aghita aghaze ye igham sosor, ghoro daba tiam pida timundig toman ghou, ve yeiŋa nizila. Leso tipayoonda pa savsaveeŋ izi tonowe.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Festus ineep toman yes Yuda izi Yerusalem irau mboŋ liim ve tol ma saaŋgul ma venen, ghoro imundig ve imuul izila ndug Sisarea. Mboŋ ndugizau, ghoro ila mbole izi ila ndug to gharatooŋ saveeŋ, ve imbaaŋ ila ighaze tigham Paulus inim.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Paulus inim ivot, ghoro yes Yuda to tineep Yerusalem ve tizi tinim, tiyoon luvutini, ve tiŋgal saveeŋ naol pani. Tighaze ye ighamgham ŋgar samsamia kat. Eemoghon ledi mbeb eta to ipalot saveeŋ todi ve ipatooŋa ighaze nene onoon ne maau. Tisaav sorok.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Tisavsaav le isob, ghoro Paulus ana ipamuul saveeŋ todi ighaze: “You namalaaŋ pa tutuuŋ eta to yes Yuda maau, ve nagham sosor eta pa Rumai Tiina maau. Ve kinik tiina to Rom paam, nagham sosor eta pani maau.” Mbaŋ 24:12, 28:17
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Festus ighaze igham yes Yuda lolodi poia. Tovenen ighason Paulus ighaze: “Vena, irau uzala Yerusalem, ve nalooŋ saveeŋ tonene muul izi tonowe?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Eemoghon Paulus ipamuul aliŋa ighaze: “Maau. Yom to kinik tiina to Rom ighur ghom pa uraat to gharatooŋ saveeŋ. Tauto aazne, nayoon ila matam izi ndug tonene, leso ugharaat saveeŋ tiou. Ve yom uwatag wa: You nagham sosor eta pa yes Yuda maau.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Eemoghon ighaze ughita ghou ughaze nagham sosor tiina eta irau to namaat pani, ghoro urab ghou namaat! You namatughez pa atia tiou maau. Eemoghon ighaze saveeŋ ŋgaliiŋ to tigham payou ne onoon maau, nene ŋgeu eta irau ighur ghou nala nimadi ne maau. Poia. Venen, you naghaze nala naghita kinik tiina to Rom, leso ilooŋ saveeŋ tiou.”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Festus ilooŋ saveeŋ tonene, ve yesŋa ndiran ŋgara toni pida tiwasavon di pani. Le isob, ghoro isaav pa Paulus ighaze: “Yom ughaze kinik tiina to Rom ilooŋ saveeŋ tiom. Poia. Pale ula ughita.”
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Festus, ye gavana paghu. Tovenen mboŋ pida inim ila, ghoro kinik Agripa yesuru livu Benis tila tivot Sisarea tighaze tighita.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Yesuru tineep mala ris izi Sisarea, tovenen Festus ipaesia Paulus saveeŋ toni pa Agripa ighaze: “Ŋgeu eez, Feliks ighuri ilooŋ ila ruum to yabyabuuŋ ve inepneep sone. Iza Paulus.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Sawa to nazala Yerusalem, yes daba to watooŋrau toman yes ŋginiiŋa to yes Yuda tinim tighita ghou, ve tiŋgal saveeŋ naol pani. Ve tighason ghou ariaŋa tighaze natiir saveeŋ toni, ve naghur atia pani.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Eemoghon you napamuul aliŋadi naghaze: ‘Yei Roma gabuamai tovene maau. Irau nighur tamtoghon eta ila koia nimadi sorok ne maau. Ighaze tamtoghon pida tiŋgal saveeŋ pa ŋgeu eta, ye yesŋa yes to tiŋgal saveeŋ pani, irau tilup di ila ndug ee moghon, ve nighur soso pa ŋgeu tonenen, leso ipoon tau pa saveeŋ todi.’
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 “Nasaav padi tovene, ve muri ghoro, yeiŋa ndiran tonowen nizi ninim Sisarea. Ninim nivot ve nanamnaam maau. Mboŋ ndugizau, ghoro yeiŋa nila ve mboleg izi ila inag to gharatooŋ saveeŋ, ve nambaaŋ ila pa Paulus ve inim.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Yes to tipayoonda pa savsaveeŋ, timundig tiyoon ve tivotia sosor toni. You naghaze pa tisavia sosor tiina eta.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Eemoghon maau. Yesŋa tiwazoran di pa suŋuuŋ todi ŋgara, ve ŋgeu eez to imaat ila wa, iza Yesu. Paulus isaav ariaŋa ighaze ŋgeu tonowen ineep mata iyaryaar.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Nalooŋ saveeŋ todi le nakankaan. Nagham ŋgar naghaze: ‘Pale naghazooŋ pa saveeŋ tonene pughu vena?’ Tovenen naghason Paulus naghaze: ‘Vena, irau uzala Yerusalem, ve nalooŋ saveeŋ tonene muul izi tonowe?’
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Eemoghon ye iyok maau. Ighason ghou ariaŋa ighaze ila Rom, ve kinik tiina itiir saveeŋ toni. Ve ighason paam ighaze yes ndaaba tiŋgin poiani le ila ivot tonowe. Tovenen you nasaav pa yes ndaaba naghaze tikisi ineep to sualen le irau nandeeŋ ataam eta, ghoro naghuri ila to kinik tiina to Rom.”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Kinik Agripa ilooŋ saveeŋ tonene, ve isaav pa Festus ighaze: “You naghaze taug nalooŋ ŋgeu tonowen saveeŋ toni paam.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Mboŋ ndugizau, ghoro kinik Agripa yesuru livu Benis tila toman yes ndolman to ndug ve yes daba to yes ndaaba, ve tilooŋ tila ruum lolo to lupuuŋ, ve tilup di tonowe. Tigham mogheraaŋ pida pa tipakur Agripa yesuru Benis le isob, ghoro Festus imbaaŋ ila ighaze tigham Paulus inim. Lu 21:12+
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Paulus inim ivot, ve Festus isaav ighaze: “Kinik Agripa, ve yam asob to anim aneep toman ghei ne, aghita ŋgeu tonene! Yes Yuda tisob tighason ghou pani izi Yerusalem ve sualen paam. Ve azedi iyaryaaŋ pa bobaaŋ tighaze ye ineep malep. Narabi imaat. Mbaŋ 22:22
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Eemoghon nalooŋ saveeŋ toni, ve naghita naghaze ye igham sosor tiina eta irau to tarabi imaat ne maau. Ve ye tau ighason ghou ighaze ila ighita kinik tiina to Rom, leso itiir saveeŋ toni. Tovenen you nayok pa aliŋa, ve pale naghuri ila.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Eemoghon nakankaan pa sa saveeŋ to pale nambooda ila rau inim paesiiŋ pani, leso tiina toit ighazooŋ pa saveeŋ toni pughu. Kinik Agripa, pughu tonene to naghami inim iyoon ila yom toman tamtoghon tisob tonene matamim. Naghaze tasob talooŋ saveeŋ toni le isob, ghoro yam auul ghou pa ŋgar pida, ve nambooda ila rau.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Pasa, ŋgar tiou tovene: Ighaze ŋgeu eta ineep ila ruum to yabyabuuŋ lolo, ve taghuri ila to kinik tiina to Rom, ye irau ila toman rau eta to ipaesia sosor toni, ghoro poia. Ighaze paesiiŋ eta maau, ve taghur sorokini ila, nene ŋgar to borouŋa.”
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.