Atos 23
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Paulus mata deŋia pa yes daba to tineep ila lupuuŋ tonowen, ve isaav padi ighaze: “Yam toŋvetaz, you nayamaan taug naghaze to muuŋ ve inim aazne, laghooŋ tiou, you nataghon ŋgar ŋgalaaŋa moghon ila Maaron mata.” Mbaŋ 24:16; 2Kor 1:12; 2Tim 1:3
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Daba to watooŋrau, iza Ananias, ilooŋ saveeŋ tonene, ve isaav pa yes to tiyoon tigharau Paulus, ve tipambar Paulus avo. Yo 18:22+
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Tovenen Paulus isaav pani ighaze: “Yom, Maaron pale irab ghom paam! Yom unumale didiiŋ mbuuza to tikumi pa ko, leso tamtoghon tighita tighaze poia. Mbolem izi tonanan pa uŋgabiiz ghou itaghon tutuuŋ toit. Eemoghon taum umalaaŋ pa tutuuŋ wa. Pasa, usaav padi ve tipambar sorokin ghou.” Lo 25:1+; Mt 23:27+
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Tamtoghon pida to tiyoon tigharau Paulus, tisaav pani tighaze: “Wai, daba to watooŋrau, ye uraata to Maaron. Vena to uroron pani maau, ve uvelegi?”
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Paulus ipamuul aliŋadi ighaze: “Yam toŋvetaz, you naghilaala naghaze ye daba to watooŋrau maau. Inimale naghilaala, tone irau napiyaav saveeŋ tovene pani maau. Pasa, Maaron aliŋa to timbooda, isaav ighaze:
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Paulus iwatag: Yes to tineep ila lupuuŋ tonenen, pida nene yes Sadusi, ve pida nene ndiran tutuuŋa. Tovenen isaav padi toman aliŋa tiina ighaze: “Yam toŋvetaz, alooŋ. You tonene, ŋgeu tutuuŋa eez paam. Ve tamaŋ yesuru tinaŋ, ve nditimbug paam, yes ndiran tutuuŋa. You naghur matag pa mundigiiŋ to yes mateeŋa, tauto aazne tipayoon ghou pa savsaveeŋ.” Mbaŋ 24:21, 26:5+; Pil 3:5
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 — ausente —
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 — ausente —
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Tovenen oroor tiina imundig, ve tiwazoran di ila ila le tamtoghon ŋgara pida to yes ndiran tutuuŋa timundig tiyoon, ve tisaav ariaŋa tighaze: “Yei nighita nighaze ŋgeu tonene, ye igham sosor eta maau. Takankaan. Avaat avuvu eta, ma aŋela eta isavsaav pani.”
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Daba to iŋgin ndaaba tisob to Rom, ighita saveeŋ todi iparab kat. Tovenen imatughez: Ighaze tiwasasaron Paulus ila inim, nene pale tireepa ve imaat. Tovenen isaav pa ndaaba toni, ve tila tiŋguaaz Paulus ighau pa yes daba tonenen, ve tighami tilooŋ tila ruum todi lolo muul.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Mboŋ tonenen, Tiina toit Yesu ivot to Paulus, ve iyoon igharaui, ve isaav pani ighaze: “Paulus, umatughez malep. Uyoon ariaŋa. Pasa, varug to uvotia izi Yerusalem, yom pale uvotia izi Rom paam.” Mbaŋ 18:9, 27:23+
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Tineep le ndugizau, ghoro Yuda pida tilup di, ve tikaal ataam pa tirab Paulus imaat. Yes timbua saveeŋ ariaŋa ila Maaron mata tighaze yes irau tighan aniiŋ maau, ve tighun ya maau, le irau tirab Paulus imaat.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Ndiran to timbua saveeŋ pa rabuuŋ Paulus, yes irau tamoot ru avua.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Tovenen timundig tila to yes daba to watooŋrau ve yes ŋginiiŋa, ve tipaesia ŋgar todi padi tighaze: “Yei tonene nimbua saveeŋ ariaŋa ila Maaron mata wa. Nighaze aazne ve ila, avomai irau itut aniiŋ eta maau, le irau nirab Paulus imaat.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Tovenen yamŋa daba toit pida ala to daba to iŋgin yes ndaaba to Rom, ve atombaana tovene aghaze: ‘Yei nighaze ugham Paulus izi inim tiei. Leso nighason poiani pa saveeŋ toni pughu, ve nighazooŋ pani kat.’ Yam agham tovene, ve yei pale nisaŋani izi ataam luvuŋa. Sawa to inim peria tiei, ghoro nirabi imaat. Leso ilat ivot tiam sob.”
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Eemoghon Paulus wagha taliŋa irab saveeŋ mbuaaŋ todi tonowen. Tovenen ila ivot ruum to yes ndaaba, ve ilooŋ ila ighita wagha, ve ipaesia saveeŋ tonenen pani.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Paulus ilooŋ saveeŋ toni, ve imbaaŋ ila pa daba eez to yes ndaaba inim, ve isaav pani ighaze: “Ugham pain tonene ila to daba tiam to iŋgin yam ndaaba asob. Pasa, ye le saveeŋ ris pani.”
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Tovenen daba tonowen igham Paulus wagha ila to daba toni, ve isaav pani ighaze: “Paulus to nikisi inepneep toman ghei ne, imbaaŋ payou, tauto nala toni. Ve ighason ghou ighaze nagham pain tonene inim ighita ghom. Pasa, ye le saveeŋ ris payom.”
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Tovenen daba toni ikis Paulus wagha nima, ve yesuru tila dige, ghoro ighasoni ighaze: “Yo, sa saveeŋ to ughaze usavia payou ne?”
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Paulus wagha isaav pani ighaze: “Yes Yuda timbua saveeŋ tighaze tinim tighason ghom, leso bozo, ghoro ugham Paulus, ve yamru azila pa daba to yes Yuda lupuuŋ todi. Sawa to tinim, yes pale tigham kaarom payom tighaze ye tau irau ila todi, leso tighason poiani pa saveeŋ toni ve tighazooŋ pa pughu.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Eemoghon ulooŋ di malep. Pasa, tamtoghon todi irau tamoot ru avua pale tisaŋan pa rabuuŋi izi ataam luvuŋa. Yes timbua saveeŋ ariaŋa ila Maaron mata tighaze yes irau tighan aniiŋ maau, ve tighun ya maau, le irau tirab Paulus imaat. Yes tighurghur matadi payom ve tisasaŋan. Ighaze ulooŋ di, nene pale tigham ŋgar tonenen.”
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Daba tonenen ilooŋ saveeŋ toni, ve iŋgalsekini ighaze: “Saveeŋ to yom usavia payou ne, upaesia pa ŋgeu ite paam malep.” Isavsaav pani le isob, ghoro ipuli ila.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 — ausente —
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 — ausente —
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Isavsaav toman di le isob, ghoro imbood paesiiŋ ila rau tovene:
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “O gavana Feliks, tiina tiou. You Klodias Lisius nagham ndag poia payom.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 “Ŋgeu to ilat ne, yes Yuda tikisi ve rismoghon tone tirabi imaat. Eemoghon you nalooŋ tighaze ye to Rom, tovenen nala toman ndaaba tiou, ve nigham mulini ve niŋguaaza padi. Mbaŋ 21:30+
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 You naghaze nawatag: Ye igham sa ŋgar to Yuda tighita tighaze isosor. Tovenen naghami ila, ve napayoonda ila daba to yes Yuda matadi.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 You naneep, ve nalooŋ saveeŋ todi iparab ila inim, ve naghita naghaze ye igham sosor tiina eta irau to taghuri ilooŋ ila ruum to yabyabuuŋ, ma tarabi imaat ne maau. Yes tiwazoran di pa taudi tutuuŋ todi moghon. Lu 23:14+; Mbaŋ 18:14+, 25:25, 26:31
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Muri ghoro, tipaes payou tighaze Yuda pida tigham lilini tighaze tirabi imaat. Tauto rikia moghon napaghaua ilat. Leso anam utiir saveeŋ toni. Ve nasaav pa yes to tighaze tipayoonda pa savsaveeŋ naghaze tizilat tiom tonanan, ghoro tivotia sosor toni ila matam. Yo, saveeŋ tiou, tauto inim imuul sualen. Uneep toman lolom poia.”
30 Naatu
31 Tovenen mboŋ tonenen, yes ndaaba titaghon saveeŋ to tiina todi, ve tigham Paulus ve yesŋa tila tivot ndug Antipatris.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Tineep tonowe le ndugizau, ghoro yes ndaaba to tilaagh taan, timuul tila pa inadi to Yerusalem we.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Ve yes to tilaan pa hos, tigham Paulus ve malmalidi tila tivot ndug Sisarea. Tila peria, ghoro tizuzuun rau to Klodias ila to gavana Feliks, ve tighur Paulus ila nima.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Feliks iwaat rau to Klodias imbooda le isob, ghoro ighason Paulus ighaze: “Ndug tiom ineep taan suruvu sine?”
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Feliks isaav pani ighaze: “Poia. Uneep le yes to tighaze tipayoon ghom pa savsaveeŋ tinim tivot, ghoro nalooŋ saveeŋ tiam.” Ghoro isaav pa ndaaba pida ighaze tigham Paulus tila ruum tiina to muuŋ Erod ireii, ve tiŋgini tonowe.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.