Atos 10

Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Daba eez inepneep izi ndug Sisarea, iza Konili. Ye iŋgin ndaaba to Rom irau tamoot liim (100) to tinim pa taan Itali. Tauto tiwaat ndaaba tonowen tighaze ‘Rouŋ to Itali.’
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Konili, ye Yuda maau. Eemoghon yesŋa tamtoghon tisob to tineep tomani ila ruum toni, matadi iŋgalŋgal Maaron, ve yesŋa yes Yuda tiluplup di pa suŋuuŋ. Ye iuluul yes Yuda to mbolaaŋ igham di ne, ve isuŋsuŋ pa Maaron irau sawa isob.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Sawa eez, rabrab izi, ndag anunu igham tol ma venen, ve Konili itandag. Ye ighita aŋela eez to Maaron ivot ghazooŋa kat, ve iŋarua ila, ve ipoii ighaze: “Konili.”
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Konili mata deŋia pani, ve matughezaaŋ tiina kat ighami. Ghoro ighason aŋela tonowen ighaze: “Tiina tiou, vena?”
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Ulooŋ. Ŋgeu eez inepneep izi ndug Yoppa, iza Simon Petrus. Umbaaŋ tamtoghon pida tila tighami inim.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Ye ineep to Simon ite to ŋgeu to gharatooŋ mbeb pa ŋgai uli ne. Ruum toni iyoon igharau naari.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Aŋela isavsaav tomani le isob, ghoro ipuli ve ila. Konili ipoi mbesooŋa toni ru to tighamgham uraat ila ruum toni lolo, ve ndaaba toni eez to sawa naol inepneep tomani ve ighamgham uraat pani. Ndaaba tonowen mata iŋgalŋgal Maaron.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Konili ipaes padi pa mbeb tisob to tivot pani ne le isob, ghoro imbaaŋ di tila pa ndug Yoppa.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Mboŋ ndugizau ve ndag iza inim bobodaaŋ ma venen, ghoro ndiran tol tonowen tila tigharau ndug Yoppa. Sawa tonenen, Petrus izala ruum pogho ighaze isuŋ.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Isuŋsuŋ ila le iyamaan tau ighaze pitoola. Sawa to tighagharaat aniiŋ pani, ye isasaŋan ila le tandagiiŋ eez ivot pani.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Mata izala le ighita sambam ikaak, ve mbeb eez inimale uli tiina. Uli tonowen, timbit mata paaŋ pa ravraav, ve titugi izi inim pa taan.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ve mbeb naol naol tineep ila uli tonowen lolo: Ŋgai, ve mbeb to tindandarab ila taan, ve man naol naol to tirovroov ila tata paroŋania ne paam.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Mala maau ve Petrus ilooŋ saveeŋ inim pani ighaze: “Petrus, umundig, urab di, ve ughan.”
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Petrus ipamuul aliŋa ighaze: “Wai Tiina, irau naghan di maau. Pasa, mbeb tonowen tiŋgalaaŋ ila matam maau, ve tutuuŋ iŋgalsek pa ghaniiŋ di. To muuŋ ve inim, avog itut mbeb eta tovene maau.” Wkp 11:1+
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Ghoro saveeŋ inim pani muul ighaze: “Mbeb to Maaron ighami iŋgalaaŋ wa, yom ughaze samia malep.” Mk 7:14+; Ro 14:14+,20; 1Tim 4:3+
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Mbeb tonenen ivot pae tol le isob, ghoro rikia moghon ve tiyou mbeb tonowen imuul izala pa sambam.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Sawa to Petrus ighita tandagiiŋ tonenen, ndiran tol to Konili imbaaŋ di, tila tivot ndug Yoppa, ve tighason pa Simon ruum toni. Petrus ighamgham ŋgar pa tandagiiŋ tonenen pughu, ve ndiran tol tonenen tila tiyoon izi ruum nagho,
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 ve tighason pani toman aliŋadi tiina tighaze: “Ou, Simon to iza ite Petrus, ye ineep to sualen, ma maau?”
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Petrus ighamgham ŋgar pa tandagiiŋ tonenen pughu sone, ve Maaron Avuvu isaav pani ighaze: “Simon, ulooŋ. Ndiran tol tiyondyood pumuri we. Tighaze tighita ghom.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Umundig uzila todi, ve yamŋa ala. Ugham ŋgar naol malep. Pasa, you taug to nambaaŋ di tinim.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Tovenen Petrus izila todi, ve isaav padi ighaze: “You taug tonene. Anim akaal ghou pasa? Lemim savsaveeŋ payou?”
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Yes tipamuul aliŋa tighaze: “Daba tiei Konili to iŋgin ndaaba tamoot liim (100), ye imbaaŋ ghei payom, to ninim. Ye ŋgeu deŋia eez, ve iroron pa Maaron ve itaghon ŋgar toni. Tovenen Yuda tisob tipaiti. Noor moghon, tandagiiŋ eez ivot pani. Ye ighita aŋela patabuaŋ eez ivot toni, ve isaav pani ighaze ye irau imbaaŋ payom ula ruum toni. Leso igham saveeŋ pida ila yom avom.”
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Petrus ilooŋ saveeŋ tonene, ve igham loomba tonenen tilooŋ tila ruum, ve yesŋa tineep pa mboŋ.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Tilaagh tila le tigheen izi ataam luvuŋa. Mboŋmaagh, ghoro tila tivot ndug Sisarea. Konili iyou siŋ toni toman ndita pida tinim tilup di izi ruum toni, ve tisasaŋan di.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Sawa to Petrus ighaze ilooŋ ila pa ruum, Konili ilaagh ŋarua ila, ve iput aghe izi Petrus aghe pughu ve ipakuri.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Eemoghon Petrus iŋgalsekini ighaze: “Wai, ugham venen malep! Umundig uyoon! You tamtoghon to taan nanimale yom.” Ve indaea imundig. Mbaŋ 14:15
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 — ausente —
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 — ausente —
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Tauto mbaŋooŋ tiam inim, ve nayasiil pani maau. You namundig nanim. Yo, naghaze naghason gham. Pughu vena to ambaaŋ payou?”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Ghoro Konili ana isaav ighaze: “Wariiz, ndag anunu igham tol ma venen inimale aazne, ve you nasuŋsuŋ izi ruum tiou. Mala maau ve naghita ŋgeu eez ivot. Nonogiiŋa toni milmilia kat. Ye inim iyoon ila matag, ve isaav payou ighaze:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 ‘Konili, suŋuuŋ tiom, Maaron ilooŋa wa. Ve ulaaŋ to ughamgham pa yes mbolaaŋa ne, ye mata iŋgalŋgali. Hib 6:10
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Tovenen umbaaŋ tamtoghon pida tila pa ndug Yoppa, ve tigham Simon to iza ite Petrus inim. Ye inepneep toman Simon ite to ŋgeu to gharatooŋ mbeb pa ŋgai uli ne. Ruum toni iyoon igharau naari.’
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Aŋela isaav payou tovene, tauto rikia moghon ve nambaaŋ uraata tiou tol tilat payom. Poia kat pa ulooŋ aliŋag ve unum. Yei nisob ninim nilup ghei izi sualen ila Maaron mata nighaze nilooŋ saveeŋ isob to Ŋgeu Tiina isavia payom. Yo, uvotia payei ve nilooŋa.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Petrus ipamundigin saveeŋ toni ighaze: “Aa, ghara ŋgar tiou ighazooŋ. Onoon kat. Maaron ivool to tamtoghon eta maau. Ye igham ŋgar raraate pa tamtoghon tisob. Ro 2:10+
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Ye ighur lolo pa tamtoghon to ndug tisob. Tovenen sei to ighaze iroron pani ve itaghon ŋgar to deŋia ila mata, nene pale Maaron lolo poia pani. Ep 3:6; Kol 3:11
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Onoon, varu poia to isavia ataam to itiŋa Maaron talup ghiit tanim ee moghon ve luuma toni iza toit, nene Maaron ighuri inim to yei Israela muuŋ. Ataam tonowen, nene uraat to Yesu Krisi. Ye Tiina to iit tasob. Ro 10:12; Ep 2:14; Kol 1:20
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 — ausente —
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 — ausente —
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 “Uraat naol to ye igham di izi taan suruvu to Yudea ve Yerusalem, yei mbaŋooŋa nighita katin di pa matamai. Tauto nivovotia saveeŋ toni pa tamtoghon, leso nipariaaŋ di pa tighur ila toni. Uraat toni tonowen, tauto inim pughu pa tamtoghon atedi yabyab pani, ve tirabi izala ai pambarooŋ ve imaat. Mbaŋ 2:32, 5:30
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Eemoghon mboŋi inim tol, ve Maaron ipamundigini pa mateeŋ, ve ipatooŋ tau ivot ighazooŋ ila tamtoghon pida matadi.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Sawa to imundig pa mateeŋ, ye ila ivot to ival maau. Yei moghon, to ivot tiei ve nighita. Ve yeiŋa nilup ghei pa ghanghaniiŋ. Pasa, Maaron isia ghei pataghaaŋ pa nighita uraat toni ve nipariaaŋ saveeŋ toni. Lu 24:36+
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ve ighur uraat payei ighaze nivotia saveeŋ pa tamtoghon tovene: Ye ighur Yesu pa iŋgabiiz tamtoghon tisob, ve ighur atia padi. Yes to matadi iyaryaar, ve yes mateeŋa paam. Mbaŋ 17:31; Ro 14:9+; 2Kor 5:10
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Propeta tisob tipariaaŋ saveeŋ toni tighaze tamtoghon tisob to tighur ila toni, ila ye iza, Maaron pale ireu sosor todi ilale.” Is 53:5; Ro 10:9; 1Yo 2:2,12
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Petrus ivovotia Maaron aliŋa padi sone, ve Avuvu Patabuaŋ izi inim ve izeev tamtoghon tisob to tiloŋlooŋ saveeŋ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Ghoro Petrus imundig ve isaav ighaze: “Sei irau iŋgalsekin ndiran tonene pa ghamuuŋ ya? Maau. Pasa, yes tigham Avuvu Patabuaŋ wa raraate inimale iit.” Mbaŋ 15:8+
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Tovenen Petrus isaav ariaŋa padi ighaze yes irau tigham ya ila Yesu Krisi iza. Tigham ya le isob, ghoro tiŋguruut Petrus, ve yesŋa tineep ris tonowe.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.