2 Coríntios 12
Si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj Xa̱ngaꞌ (TRQ) vs NVT
1 Nitaj si hua sa̱ꞌaj sisi̱ ga̱ꞌmi sa̱ꞌ néꞌ xiꞌí manꞌan néꞌ. Sani̱ ga̱ꞌmī xiꞌí ni rasu̱n gurugüiꞌ riānj. Ni̱ ga̱ꞌmī xiꞌí si digyán Señor riānj.
1 É necessário prosseguir com meus motivos de orgulho. Mesmo que isso não me sirva de nada, vou lhes falar agora das visões e revelações que recebi do Senhor.
2 Hué dan ni̱ niꞌīnj ꞌngo̱ tsínj xuman ruhua niꞌyaj Cristo. Ni̱ guisíj xiganꞌanj yoꞌ, ni̱ gahui tsínj daj ganꞌanj ga̱nꞌ sij xataꞌ, guiꞌyaj Yanꞌanj. Ni̱ da hua̱ꞌnij xataꞌ gahui sij ganꞌanj sij. (Ni̱ nun niꞌīnj sisi̱ ganꞌanj nnee̱ cúj sij nga̱ sij, asi̱ maan nane̱ nu̱n niman sij ganꞌanj. Urin Yanꞌanj niꞌi nánj.) Ni̱ huēj huin tsínj daj.
2 Conheço um homem em Cristo que, há catorze anos, foi arrebatado ao terceiro céu. Se foi no corpo ou fora do corpo, não sei; só Deus o sabe.
3 — ausente —
3 Sim, somente Deus sabe se foi no corpo ou fora do corpo. Mas eu sei
4 — ausente —
4 que tal homem foi arrebatado ao paraíso e ouviu coisas tão maravilhosas que não podem ser expressas em palavras, coisas que a nenhum homem é permitido relatar.
5 Ni̱ ga̱ꞌue ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌí si guiranꞌānj. Sani̱ sé xiꞌīj ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj. Maan si ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌīj si nitaj fuerza riānj. Yanꞌanj ꞌyaj sisi̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj sūnj.
5 Da experiência desse homem eu teria razão de me orgulhar, mas não o farei; na verdade, minhas fraquezas são minha única razão de orgulho.
6 Ni̱ sisi̱ huin ruhuāj ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌīj, ni̱ sé ꞌngo̱ nuguanꞌ ni̱ꞌyun huin ga̱ꞌmī mánj. Daj si si-nu̱guanꞌānj huin nuguanꞌ xa̱ngaꞌ. Sani̱ sé daj guiꞌyā mánj. Daj si hua guiniꞌi ni ngüi̱ da̱j hua si-sūnj nga̱ si-nu̱guanꞌānj. Ni̱ nitaj si huin ruhuāj sisi̱ ga̱ni ruhua ni ngüi̱ sisi̱ huaj huīnj xiꞌí si-sūnj nga̱ ni nuguanꞌ gaꞌmī rian ni sij mánj.
6 Se quisesse me orgulhar, não seria insensato de fazê-lo, pois estaria dizendo a verdade. Mas não o farei, pois não quero que ninguém me dê crédito além do que pode ver em minha vida ou ouvir em minha mensagem,
7 Ni̱ hua sa̱ꞌ ni̱nꞌ ruhua nuguanꞌ digyán Yanꞌanj riānj.
7 ainda que eu tenha recebido revelações tão maravilhosas. Portanto, para evitar que eu me tornasse arrogante, foi-me dado um espinho na carne, um mensageiro de Satanás para me atormentar e impedir qualquer arrogância.
8 Ni̱ guisíj hua̱ꞌnij yya gachínj jniꞌyā rian Señor sisi̱ xi̱ꞌne xiꞌi̱ aꞌnānj daj.
8 Em três ocasiões, supliquei ao Senhor que o removesse,
9 Sani̱ gataj Señor gunūnj:
9 mas ele disse: “Minha graça é tudo de que você precisa. Meu poder opera melhor na fraqueza”. Portanto, agora fico feliz de me orgulhar de minhas fraquezas, para que o poder de Deus opere por meu intermédio.
10 Xiꞌí si ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā Cristo, ni̱ huin nia̱ꞌ ruhuāj ngaa nitaj fuerza riānj. Daj si aꞌmi quij ni ngüi̱ riānj nej. Ni̱ achin ni rasu̱n riānj. Ni̱ chranꞌ yunꞌunj ni ngüi̱ yūnj nej. Ni̱ ranꞌānj sayun xiꞌí Cristo nej. Ni̱ ngaa ani ruhuāj sisi̱ nitaj fuerza riānj, ni̱ hué hora daj ga̱huin nucuā, ꞌyaj Yanꞌanj.
10 Por isso aceito com prazer fraquezas e insultos, privações, perseguições e aflições que sofro por Cristo. Pois, quando sou fraco, então é que sou forte.
11 Aꞌmī da̱ꞌ rúnꞌ aꞌmi ꞌngo̱ tsínj sinúnj. Sani̱ guiꞌyaj á re̱ꞌ sisi̱ hué daj gaꞌmī. Daj si hua nia̱n si ga̱ꞌmi sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ xiꞌí si ꞌyā. Ni̱ nu̱nj si nitaj si niꞌyān, sani̱ uyan niꞌyān nga̱ tsínj huin achij aꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj nicoꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ tsínj apóstol huin ni sij, ruhua á re̱ꞌ. Sani̱ maan si achij nne̱ ni sij.
11 Vocês me obrigaram a agir como insensato. Vocês é que deveriam me elogiar, pois, embora eu nada seja, não sou inferior a esses “superapóstolos”.
12 Ni̱ guiꞌyā nuguanꞌ nico rian ni é re̱ꞌ. Ni̱ ganahuin ni ngüi̱ aꞌnanꞌ, guiꞌyā nej. Ni̱ guiꞌyā ango si sa̱ꞌ scanij ni é re̱ꞌ. Ni̱ daranꞌ ni nuguanꞌ nan digyán sisi̱ huīnj ꞌngo̱ apóstol huin tsínj aꞌmi si-nu̱guanꞌ Jesucristo rian ni ngüi̱. Ni̱ nun ga̱ꞌninꞌ ruhuāj nga̱ sun guiꞌyaj sūnj scanij a ni é re̱ꞌ.
12 Quando estive com vocês, certamente dei provas de que sou apóstolo, pois com grande paciência realizei sinais, maravilhas e milagres entre vocês.
13 Ni̱ nun gatā gunun a ni é re̱ꞌ si hua nij ruhua á re̱ꞌ daj nga̱ ango ni tsínj nicoꞌ Yanꞌanj. Ni̱ nun ga̱rasūnj rian án re̱ꞌ. Ni̱ xiꞌí daj ni̱ sisi̱ ruhuaj, ni̱ hua nij ruhua á re̱ꞌ daj nga̱ ango ni tsínj nicoꞌ Yanꞌanj, ruhua á re̱ꞌ. Hué dan ni̱ gui̱nicaj á re̱ꞌ ꞌngo̱ niman nico nga̱ si-nu̱guanꞌānj.
13 A única coisa que não fiz, e que faço nas outras igrejas, foi me tornar um peso para vocês. Perdoem-me por essa injustiça!
14 Yya̱j ni̱ a̱ hua chrūnj gu̱chiꞌ ni̱ꞌyā ru̱huaꞌ yūnj rian ma̱n án re̱ꞌ. Ni̱ hué nan gui̱sij hua̱ꞌnij guchīj rian ma̱n án re̱ꞌ. Ni̱ nitaj si ruhuāj ga̱rasūnj rian án re̱ꞌ mánj. Nitaj si nanoꞌōj rasu̱n nicaj ni é re̱ꞌ mánj. Sani̱ nanoꞌōj ni manꞌan án re̱ꞌ. Ni̱ da̱j rúnꞌ daꞌnī huin a ni é re̱ꞌ riānj. Ni̱ sé daꞌníj néꞌ nanoꞌ sanꞌanj gui̱riꞌ néꞌ mánj. Sani̱ hua nia̱n si na̱noꞌ néꞌ sanꞌanj gui̱riꞌ ni daꞌníj néꞌ.
14 Agora irei visitá-los pela terceira vez e não serei um peso para vocês. Não quero seus bens; quero vocês. Afinal, os filhos não ajuntam riquezas para os pais. Ao contrário, são os pais que ajuntam riquezas para os filhos.
15 Ni̱ hua nia̱ꞌ ruhuāj gutīnj daranꞌ si nicā xiꞌí niman án re̱ꞌ. Ni̱ ni̱ganj hua ruhuāj gui̱ꞌyaj sūnj si-sun Yanꞌanj scanij a ni é re̱ꞌ. Ni̱ nu̱nj si ni̱nꞌ ruhua ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā a ni é re̱ꞌ, sani̱ do̱j ꞌi̱ ruhua á re̱ꞌ niꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj.
15 Por vocês, de boa vontade me desgastarei e gastarei tudo que tenho, embora pareça que, quanto mais eu os ame, menos vocês me amam.
16 Ni̱ nun ga̱rasūnj rian án re̱ꞌ mánj. Sani̱ ataj go̱ꞌngo ni é re̱ꞌ sisi̱ digyaꞌ yunꞌūn ni é re̱ꞌ guidaꞌā sun rian án re̱ꞌ, ataj á re̱ꞌ.
16 Talvez reconheçam que não fui um peso para vocês, mas pensem que, mesmo assim, fui astuto e usei de artimanhas para tirar proveito de vocês.
17 Ni̱ digyaꞌ yunꞌūn ni é re̱ꞌ ngaa gaꞌnī ni tsínj guisíj rian án re̱ꞌ níꞌ. Sé daj huin mánj.
17 Mas como? Algum dos homens que lhes enviei se aproveitou de vocês?
18 Gachínj jniꞌyā rian tsínj gu̱ꞌnaj Tito sisi̱ gui̱sij ni̱ꞌyaj sij rian ma̱n án re̱ꞌ. Ni̱ gaꞌnī ango jnánj néꞌ gui̱sij nga̱ sij. Ni̱ digyaꞌ yunꞌunj Tito ni é re̱ꞌ nej nánj níꞌ. Sé daj huin mánj. Daj si uyan gani ruhua nu̱ngüej únj Tito. Ni̱ uyan guiꞌyaj nu̱ngüej únj síꞌ.
18 Quando insisti com Tito para que fosse visitá-los e enviei com ele outro irmão, por acaso Tito os explorou? Não temos nós o mesmo espírito e andamos nos passos um do outro, agindo do mesmo modo?
19 Ni̱ ani ruhua á re̱ꞌ sisi̱ xuꞌuiꞌ únj rian án re̱ꞌ xiꞌí si ga̱ꞌmi a ni é re̱ꞌ gaquinꞌ rian únj níꞌ. Sé daj huin mánj. Daj si niꞌi Yanꞌanj da̱j aꞌmi únj. Ni̱ xiꞌí si nicoꞌ únj Cristo, ni̱ gaꞌmi únj nuguanꞌ nan rian án re̱ꞌ xiꞌí si ꞌi̱ ruhua únj niꞌyaj únj a ni é re̱ꞌ. Daj si huin ruhua únj sisi̱ gu̱xuman sa̱ꞌ ruhua á re̱ꞌ gui̱niꞌyaj á re̱ꞌ Yanꞌanj huin a ni é re̱ꞌ jnān nga̱ xicaꞌuī.
19 Talvez vocês pensem que estamos apresentando desculpas. Não é verdade. Dizemos tais coisas como servos de Cristo, tendo Deus como testemunha. Tudo que fazemos, amados, é para fortalecê-los.
20 Daj si nahuij ruhuāj sisi̱ ngaa gui̱sī rian ma̱n án re̱ꞌ, ni̱ si̱ nariꞌīj ni é re̱ꞌ da̱j rúnꞌ huin ruhuāj. Ni̱ hué daj nga̱ ni é re̱ꞌ, ni̱ si̱ nariꞌ ni é re̱ꞌ manꞌānj da̱j rúnꞌ huin ruhua á re̱ꞌ nej mánj. Daj si nahuij ruhuāj sisi̱ ununꞌ dugüiꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ huin xicoj ruhua ni du̱güiꞌ a ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ aꞌman ruhua ni du̱güiꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ huin yanꞌanj ruhua á re̱ꞌ nej. Ni̱ aꞌmi snanꞌanj ni é re̱ꞌ xiꞌí ni dugüiꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ nuna ni é re̱ꞌ xiꞌí ni dugüiꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ aꞌmi nne̱ ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ hua sayun rian án re̱ꞌ xiꞌí si ununꞌ ni du̱güiꞌ ni é re̱ꞌ.
20 Pois temo que, ao visitá-los, não goste daquilo que encontrarei e vocês não gostem de minha reação. Temo que encontre brigas, inveja, ira, egoísmo, calúnia, intrigas, arrogância e desordem.
21 Ni̱ nahuij ruhuāj sisi̱ ngaa gu̱chiꞌ ru̱huaꞌ yūnj rian ma̱n ni é re̱ꞌ, ni̱ gui̱riꞌīj si-na̱ꞌaj, gui̱ꞌyaj Yanꞌanj xiꞌí a ni é re̱ꞌ. Ni̱ sisi̱ ruhuaj, ni̱ ga̱cōj xiꞌí ni é re̱ꞌ nga̱ gaquinꞌ guiꞌyaj gaꞌi̱ ni é re̱ꞌ asi̱j ná. Daj si achin si ga̱nani ruhua ni é re̱ꞌ xiꞌí si-ga̱quinꞌ a ni é re̱ꞌ. Ni̱ guiꞌyaj quij go̱ꞌngo a ni é re̱ꞌ. Ni̱ gaꞌmi go̱ꞌngo ni é re̱ꞌ nga̱ squi̱raꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ hua ango ni gaquinꞌ quij guiꞌyaj go̱ꞌngo ni é re̱ꞌ nej.
21 Sim, temo que, ao visitá-los outra vez, Deus me humilhe diante de vocês e eu venha a me entristecer porque muitos de vocês não abandonaram os pecados que cometiam no passado e não se arrependeram de sua impureza, sua imoralidade sexual e seu anseio por prazeres sensuais.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.