Mateus 6

Ixchivinti Dios: ni sastʼi chivinti yu Dios jatʼatamakaul ixlapanakni laka lhimasipijni (TPTNT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 ’Tejkan tꞌoꞌoyayatꞌik Dios y kamakꞌatꞌik yu lajꞌox, jantu kamakꞌatꞌik la ixtalakavantikꞌan ni lapanakni para katalaqtsꞌin yu alati. Incha va chuncha makꞌayatꞌik ex yu mimPaykꞌan yu vilchal laktꞌiyan jantu tuꞌuchun lhilhajati kataxtaqniyan.
1 Guardai-vos de exercer a vossa justiça diante dos homens, com o fim de serdes vistos por eles; doutra sorte, não tereis galardão junto de vosso Pai celeste.
2 Xlhiyucha tejkan aqtꞌayꞌuy yu kilpatanin jantu maqskꞌiniy tus va kꞌalaqpꞌutꞌeꞌeniꞌocha ni lapanakni. Ni lapanakni yu tꞌuy ukxpuꞌ tamakay, tejkan taꞌaqtayjuy kilpatanin, yuꞌuncha talhinajun kasunkal ni sqol laklhitamau u laqa chaqan taꞌan tataqxtoꞌa ni lapanakni para katakꞌatsal tachun ni lapanakni y para katatoꞌoyal. Pero laqsaval klajunau ni ixtoꞌoyakkꞌan vamun yuꞌ ixlhilhajatkꞌan katalaqaꞌiyaꞌ.
2 Quando, pois, deres esmola, não toques trombeta diante de ti, como fazem os hipócritas, nas sinagogas e nas ruas, para serem glorificados pelos homens. Em verdade vos digo que eles já receberam a recompensa.
3 Chavay uxintꞌi tejkan jalaqꞌaqtꞌayꞌuy yu kilpatanin jantu maqskꞌiniy kakꞌatsal matichun mas yu ox milaqaj kaval.
3 Tu, porém, ao dares a esmola, ignore a tua mão esquerda o que faz a tua mão direita;
4 Tejkan aqtꞌayꞌuy matichun va saqcha kꞌaꞌuntꞌi. Yu mimPay yucha laqtsꞌiniyan yu makꞌay, yucha kaxtaqniyan milhilhajati.
4 para que a tua esmola fique em secreto; e teu Pai, que vê em secreto, te recompensará.
5 ’Chavay ni uxiknankꞌan tejkan skꞌinatꞌik Dios, jantu kꞌaꞌuntꞌik tacha ni lapanakni yu tꞌuy ukxpuꞌ tamakay. Yuꞌuncha ayaj tamaqamay kataskꞌil Dios laqa chaqan taꞌan tataqxtoꞌa ni lapanakni y vachu taꞌan la ixpiktunuxnan ni laklhitamau. Tanajun katalaqtsꞌil tachun ni lapanakni y katatoꞌoyal. Laqsaval klajunau vamun yuꞌ ixlhilhajatkꞌan.
5 E, quando orardes, não sereis como os hipócritas; porque gostam de orar em pé nas sinagogas e nos cantos das praças, para serem vistos dos homens. Em verdade vos digo que eles já receberam a recompensa.
6 Pero yu uxintꞌi tejkan skꞌin ni Dios kꞌatꞌanutꞌi la minkuarto ex kꞌamalakchꞌaucha ni mimatiꞌ ex kꞌatꞌapꞌayninincha mimPay Dios yu ancha tꞌaꞌalintan laqatamaqsaq. Ex yu mimPay Dios laqtsꞌiniyan yu makꞌay laqatamaqsaq, ex ni yucha kaxtaqniyan ni milhilhajati.
6 Tu, porém, quando orares, entra no teu quarto e, fechada a porta, orarás a teu Pai, que está em secreto; e teu Pai, que vê em secreto, te recompensará.
7 ’Tejkan kꞌatꞌapꞌayninin Dios, jantu kꞌanau aqlhuvaj chivinti yu jantu ixtapal tacha tamakay yu valiꞌiy lapanakni. Yuꞌuncha talhilay tejkan ayaj lhuu tachiviniy va apalay ox makay kuenta ni Dios.
7 E, orando, não useis de vãs repetições, como os gentios; porque presumem que pelo seu muito falar serão ouvidos.
8 Ni uxiknan jantu kaꞌuntꞌik tacha yuꞌuncha. Yu mimPay Dioskꞌan tejkan jantukaꞌ skꞌinatꞌik, yucha kꞌatsaycha tisuncha maqltꞌaskꞌiniyatꞌik.
8 Não vos assemelheis, pois, a eles; porque Deus, o vosso Pai, sabe o de que tendes necessidade, antes que lho peçais.
9 Yu uxiknankꞌan tejkan skꞌinatꞌik Dios maqskꞌiniy kꞌanauntꞌik inchine:
9 Portanto, vós orareis assim:
10 Kꞌalhachꞌimoꞌon aniy,
10 venha o teu reino;
11 Lhilhiy kilaxtaqniu yu vayti yu kmaqskꞌiniyau.
11 o pão nosso de cada dia dá-nos hoje;
12 Kilamalaqmixiniu ni laqtaqal yu klamakaniyau, vachu va chun tacha kijnan kmalaqmixiniyau ni lapanakni yu kintamakaniyan laqtaqal.
12 e perdoa-nos as nossas dívidas,
13 Jantu kilalhilhaꞌau taꞌan kakmapastaknikau yu talaqalhin, va kilamalaqtaxtuu laqa talaqalhin.
13 e não nos deixes cair em tentação;
14 ’Chavay incha ni uxiknankꞌan lamalaqmixiniyatꞌik ni lapanakni yu tamakaniyan laqtaqal, ex yu mimPay Dioskꞌan yu vilchal ni laktꞌiyan vachu katamalaqmixiniyan ni uxiknankꞌan.
14 Porque, se perdoardes aos homens as suas ofensas, também vosso Pai celeste vos perdoará;
15 Incha jantu kꞌamalaqmixiniyapitik ni lapanakni yu tamakaniyan laqtaqal, ex vachu yu mimPay Dioskꞌan jantu katamalaqmixiniyan mintalaqalhinkꞌan ni uxiknankꞌan.
15 se, porém, não perdoardes aos homens [as suas ofensas], tampouco vosso Pai vos perdoará as vossas ofensas.
16 ’Tejkan tꞌaskꞌaꞌayatꞌik ni uxiknan, jantu kamaqaninil miꞌukxpukꞌan, tacha ni valiꞌiy lapanakni yu tꞌuy ukxpuꞌ tamakay. Ni yuꞌuncha tejkan tataskꞌajay va tamamaqanixvay ixꞌukxpukꞌan para katalaqtsꞌil ni lapanakni ni va tataskꞌajay y katatoꞌoyal. Laqsaval klajunau vamun yuꞌ ixlhilhajatikꞌan katalhitsukuyaꞌ.
16 Quando jejuardes, não vos mostreis contristados como os hipócritas; porque desfiguram o rosto com o fim de parecer aos homens que jejuam. Em verdade vos digo que eles já receberam a recompensa.
17 Ni uxintꞌi tejkan tꞌaskꞌaꞌay maqskꞌiniy ox kaꞌoqxpꞌuchꞌaꞌa y ox kalaꞌoxikꞌa.
17 Tu, porém, quando jejuares, unge a cabeça e lava o rosto,
18 Ex yu lapanakni jantu katakꞌatsanin incha tꞌaꞌun taskꞌajan, vamun kakꞌatsal mimPay Dios yu ancha tꞌaꞌalintan laqatamaqsaq. Ex chuncha mimPay Dios yu laqtsꞌinꞌojoy mas yu jantu tasuy, yucha kaxtaqniyan milhilhajati.
18 com o fim de não parecer aos homens que jejuas, e sim ao teu Pai, em secreto; e teu Pai, que vê em secreto, te recompensará.
19 ’Jantu maqskꞌiniy kꞌalalhavatꞌik maqaliti yu aniy lakamunukpaꞌ. Aniy va laqlvajiy ni tsapul y masꞌojoy, va talaqalhiꞌojoy. Aniy vachuꞌ yu alhavanaꞌ tanuy para kaꞌalhaul.
19 Não acumuleis para vós outros tesouros sobre a terra, onde a traça e a ferrugem corroem e onde ladrões escavam e roubam;
20 Mas apalay ox kꞌalalhavatꞌik ni maqaliti ni laktꞌiyan, ex ancha ni alhavanaꞌ jantucha lay katanutachal para kaꞌalhaul, y vachu yu tsapulin kun yu mamasay jantucha lay katatanutachal para katalaqalhil.
20 mas ajuntai para vós outros tesouros no céu, onde traça nem ferrugem corrói, e onde ladrões não escavam, nem roubam;
21 Taꞌan maꞌalinatꞌik mimaqalitkꞌan, va ancha pꞌastꞌakꞌatꞌik la mejalhanutikꞌan.
21 porque, onde está o teu tesouro, aí estará também o teu coração.
22 ’Yu milaqchul va tacha taun xamaklku la milakatunaj; incha lajꞌox milaqchul, ex alin maklku para taꞌakchun milakatunaj.
22 São os olhos a lâmpada do corpo. Se os teus olhos forem bons, todo o teu corpo será luminoso;
23 Chavay incha milaqchul jantu lajꞌoxin kataval, ex tachun yu milakatunaj kaputsꞌisꞌoyaꞌ. Mas tunkujunta la milakatunaj pero lhiꞌakxajyachal putsꞌisniꞌ. Ex chuncha apalay sqoyaq lhiꞌakxajyachal ni putsꞌisniꞌ la milakatunaj.
23 se, porém, os teus olhos forem maus, todo o teu corpo estará em trevas. Portanto, caso a luz que em ti há sejam trevas, que grandes trevas serão!
24 ’Jantu matichun lay oxi katapatsanil qayntaun jaꞌukxtin y vachuꞌ aqtauncha katapatsanil aqayntaun. Kaꞌachaniyaꞌ yu qayntaun y kaxkayyaꞌ yu aqayntaun. Va katꞌaꞌanaꞌ yu qayntaun y jantu kamakayaꞌ kuenta yu lhinajun yu aqayntaun. Vachu va chuncha jantu lay tꞌapꞌatsꞌaniy ni Dios incha tꞌoꞌoyay yu maqaliti.
24 Ninguém pode servir a dois senhores; porque ou há de aborrecer-se de um e amar ao outro, ou se devotará a um e desprezará ao outro. Não podeis servir a Deus e às riquezas.
25 ’Xlhiyucha kitꞌin klajunau jantu katapastakꞌun la metsukuntikꞌan tisuncha kꞌaꞌuyapitik y kaꞌoqyapitikcha, vachu jantu katapastakꞌun la milakatunajkꞌan suncha kꞌaꞌulayapitik. ¿Jantu kꞌatsꞌayatꞌik ni metsukuntikꞌan apalay xtapal xajantu yu vayti? Vachu yu milakatunajkꞌan apalay xtapal xajantu yu laqchꞌiti.
25 Por isso, vos digo: não andeis ansiosos pela vossa vida, quanto ao que haveis de comer ou beber; nem pelo vosso corpo, quanto ao que haveis de vestir. Não é a vida mais do que o alimento, e o corpo, mais do que as vestes?
26 Chavay kalaqtsꞌintꞌik yu tsꞌoꞌon yu taltꞌilhinijtꞌajun ni laka unin. Yuꞌuncha jantu tachꞌan y jantu taxqanan y jantu tamaꞌay ixlhiꞌutkꞌan laka pakꞌatsa. Yu mimPaykꞌan yu alintachal laktꞌiyan yucha jalaqxtaqniy ixvaytikꞌan. Yu uxiknankꞌan apalay ixtapal metsukuntikꞌan xajantu yu tsꞌoꞌon.
26 Observai as aves do céu: não semeiam, não colhem, nem ajuntam em celeiros; contudo, vosso Pai celeste as sustenta. Porventura, não valeis vós muito mais do que as aves?
27 ¿Taꞌayucha siya uxiknankꞌan lay apalay putanꞌay kꞌaꞌunaꞌ vamun por pastakꞌuy?
27 Qual de vós, por ansioso que esteja, pode acrescentar um côvado ao curso da sua vida?
28 ’Ex ni uxiknan ¿valiꞌiychacha ayaj tapastakꞌuyan ni milaqchꞌitkꞌan? Chavay kꞌalaqtsꞌintꞌik tacha taꞌajin ni xanti. Jantu tatapatsay, jantu tamakay isijuntikꞌan.
28 E por que andais ansiosos quanto ao vestuário? Considerai como crescem os lírios do campo: eles não trabalham, nem fiam.
29 Pero kitꞌin klajunau ixlaqchꞌiti yu ay lhachimoꞌonuꞌ Salomón mas ayaj ox ixlakatayay, jantu kalaqchaꞌal tacha ixꞌoxixtu laqataun xanti.
29 Eu, contudo, vos afirmo que nem Salomão, em toda a sua glória, se vestiu como qualquer deles.
30 Ni javan yu chavay alinta lakakꞌavin, lhiy kalaqxauyacha laka horno pero ni Dios ayaj kꞌus jamalaqchꞌiniy. Ex apalay ox katamalaqchꞌiniyan ni uxiknan mas va lakatsꞌuniy milhakapuꞌatkꞌan.
30 Ora, se Deus veste assim a erva do campo, que hoje existe e amanhã é lançada no forno, quanto mais a vós outros, homens de pequena fé?
31 Chuncha jantu maqskꞌiniy katapastakꞌun, jantu kanauntꞌik: “¿Tisuncha kaꞌuyaucha? u ¿Tisuncha kaꞌotꞌaucha? u ¿Tisuncha kalhimalaqchꞌininaucha?”
31 Portanto, não vos inquieteis, dizendo: Que comeremos? Que beberemos? Ou: Com que nos vestiremos?
32 Yu valiꞌiy lapanakni, yuꞌuncha ayaj tapastakꞌuy yu aniy axtoqnuꞌ. Pero mimPaykꞌan yu vilchal laktꞌiyan, yucha kꞌatsay ni maqskꞌiniyatꞌik tachun ni anchanu axtoqnuꞌ.
32 Porque os gentios é que procuram todas estas coisas; pois vosso Pai celeste sabe que necessitais de todas elas;
33 Va kꞌalhipꞌuxkꞌauyapitik ni kalhachimoꞌonul Dios para kamakakal tachun yu lhinajun, ex kaꞌalinaꞌ tachun yu maqskꞌiniyatꞌik.
33 buscai, pois, em primeiro lugar, o seu reino e a sua justiça, e todas estas coisas vos serão acrescentadas.
34 Xlhiyucha jantu aqtaun katapastakꞌun yu katapasayaꞌ lhiy. Taun taun julchan alin yu lhitaꞌay, oxicha vamun kapꞌastꞌaktꞌik yu chavaycha.
34 Portanto, não vos inquieteis com o dia de amanhã, pois o amanhã trará os seus cuidados; basta ao dia o seu próprio mal.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.