Mateus 5
Ixchivinti Dios: ni sastʼi chivinti yu Dios jatʼatamakaul ixlapanakni laka lhimasipijni (TPTNT) vs NTLH
1 Taval ni Jesús tejkan laqtsꞌil tachun ni lapanakni va alcha la ixꞌukxni lakataun aspajun. Ex ancha va taulalcha. Ex chuncha ixtꞌaltanan yu ixlakmalaniy tachinchal qasmaknan ixchivinti.
1 Quando Jesus viu aquelas multidões, subiu um monte e sentou-se. Os seus discípulos chegaram perto dele,
2 Ex chuncha ni Jesús aqtayl jalakmalaniy, va naul:
2 e ele começou a ensiná-los. Jesus disse:
3 —Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan ni lapanakni yu takꞌatsan tacha kilpatanin. Ni yuꞌuncha tapaxtoqniy katatanul taꞌan lhachimoꞌonun Dios.
3 — Felizes as pessoas que sabem que são
4 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan ni lapanakni yu tamaqaninin. Ni yuꞌuncha Dios kalakmalakaꞌulayaꞌ.
4 — Felizes as pessoas que choram,
5 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan ni lapanakni yu lakstꞌuniy takꞌatsan. Ni yuꞌuncha ixnavinkꞌan kunaꞌ ni lakamunukpaꞌ.
5 — Felizes as pessoas humildes,
6 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan yu ayaj tanajun kamakakal yu Dios lhinajun tus va tacha katachavanil takꞌatsan. Dios kalaqxtaqniꞌoyaꞌ yu tapuxkajuy tus va tacha kataꞌotsalcha katakꞌatsanaꞌ.
6 — Felizes as pessoas que têm fome e sede
7 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan yu tamapaynininta. Ni yuꞌuncha Dios kalakmapayniyaꞌ.
7 — Felizes as pessoas que têm misericórdia
8 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan yu ox svaq tajunita la ixjalhanutkꞌan. Ni yuꞌuncha katalaqtsꞌinaꞌ ni Dios.
8 — Felizes as pessoas que têm o coração puro,
9 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan yu tamaꞌoxamaktamincha taꞌan alin jaxkayanti. Ni yuꞌuncha kalakjunkanaꞌ sasꞌatꞌancha ni Dios.
9 — Felizes as pessoas que trabalham pela paz,
10 ’Lajꞌox kaxajtachal ixjatsukuntikꞌan yu jalhilakxkaykan por tamakay yu lajꞌox. Ni yuꞌuncha tapaxtoqniy katatanul taꞌan lhachimoꞌonun ni Dios laktꞌiyan.
10 — Felizes as pessoas que sofrem perseguições
11 ’Lajꞌox kaxajtachal mijatsukuntikꞌan ni uxiknan tejkan ni lapanakni katalaktuꞌuyan y katamukꞌaniyan ni jalaklkanti y katalhimaqchapuyan por kilapanakni untꞌatꞌik.
11 — Felizes são vocês quando os insultam, perseguem e dizem todo tipo de calúnia contra vocês por serem meus seguidores.
12 Ayaj kalhiꞌachꞌantꞌaꞌutꞌik kun lhuu achati ni anchanu julchan tejkan chuncha katamakaniyan. Ay kunaꞌ milhilhajatkꞌan ni laktꞌiyan. Yu maqancha ixtalaqputeꞌey ixchivinti Dios vachu va chun jalaklhixkaykal.
12 Fiquem alegres e felizes, pois uma grande recompensa está guardada no céu para vocês. Porque foi assim mesmo que perseguiram os
13 ’Uxiknankꞌan va tacha matsati para tachun ni lapanakni para ox kaval lakamunukpaꞌ. Pero incha jantu ox katꞌaylhipꞌintꞌik ex xajachipitik tacha matsati yu jantucha ox. ¿Tas pulaycha kan kajunchoqol? Jantucha tuꞌuchun xtapal kaval. Va kamajꞌankalcha lakatin para ancha katachꞌintaxapalcha ni lapanakni.
13 — Vocês são o sal para a humanidade; mas, se o sal perde o gosto, deixa de ser sal e não serve para mais nada. É jogado fora e pisado pelas pessoas que passam.
14 ’Vachuꞌ ni uxiknankꞌan va xamaklku ni lakamunukpaꞌ untꞌatꞌik. Laqataun ay putaulan incha alinta laka aspajun ex yucha jantu lay tamaqsaꞌa.
14 — Vocês são a luz para o mundo. Não se pode esconder uma cidade construída sobre um monte.
15 Vachuꞌ jantu matichun mamaqtayay maklku ex maqatanuy ixqaltaꞌapuꞌ laqataun kajun. Ni maklku maqskꞌiniy kꞌamukꞌa talman ex tus kamapulkuꞌol ixpulakna laqa chaqaꞌ.
15 Ninguém acende uma lamparina para colocá-la debaixo de um cesto. Pelo contrário, ela é colocada no lugar próprio para que ilumine todos os que estão na casa.
16 Yu uxiknankꞌan vachu va chun ni mimputsukukꞌan maqskꞌiniy kaval tacha maklku yu ox lay talaqtsꞌin ni lapanakni. Ex chuncha para ox katalaqtsꞌil yu uxiknankꞌan makꞌayatꞌik. Ex tachun ay katamakal mimPaykꞌan yu alintachal laktꞌiyan.
16 Assim também a luz de vocês deve brilhar para que os outros vejam as coisas boas que vocês fazem e louvem o Pai de vocês, que está no céu.
17 ’Jantu kꞌalhakꞌapꞌupꞌintꞌik ni kakmil mamaktanaꞌ ixlhachimoꞌon Moisés kun ixchivintikꞌan yu maqancha ixtalaqputeꞌey ixchivinti Dios. Ni kitꞌin va ikminta laqentsanaꞌ yu taꞌan tsꞌanqaniy para laqsavalcha vas kavalcha.
17 — Não pensem que eu vim para acabar com a
18 Laqsaval klajunau, tejkan vananaj tiꞌalin ni laktꞌiyan kun lakatꞌun jantu lay kamaxtunikal xalhachimoꞌon ni Moisés mas va laqatauncha punto ni laqatauncha letra. Ni yucha kataylhaꞌanaꞌ tus katapasaꞌol tachun yu maqskꞌiniy katapasal.
18 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: enquanto o céu e a terra durarem, nada será tirado da Lei — nem a menor letra, nem qualquer acento. E assim será até o fim de todas as coisas.
19 Vachuꞌ klajunau incha matichun lapanaki jantu kamakal kuenta mas va lakatsꞌuniy yu lhiminta laqa xalhachimoꞌon ni Moisés vachu incha chuncha kalakmasunil lapanakni para jantu katamakal kuenta ex ni yucha lakatꞌuniy kunaꞌ taꞌan lhachimoꞌonun ni Dios. Pero yu qalasmaknan y jalakmalaniy yu alati para katamakal kuenta ex ni yucha ayaj ay kunaꞌ taꞌan lhachimoꞌonun ni Dios.
19 Portanto, qualquer um que desobedecer ao menor mandamento e ensinar os outros a fazerem o mesmo será considerado o menor no
20 Ni lapanakni yu tamasuy ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas y vachuꞌ yu fariseos, yuꞌuncha la ixputsukukꞌan tasuy vas katatiꞌukxuntayal. Pero kitꞌin klajunau ni maqskꞌiniy apalay vas kataval metsukuntikꞌan xajantu yuꞌuncha para kꞌatꞌanutꞌachipitik taꞌan lhachimoꞌonun ni Dios.
20 Pois eu afirmo a vocês que só entrarão no Reino do Céu se forem mais fiéis em fazer a vontade de Deus do que os
21 ’Uxiknankꞌan asmaktꞌatꞌik tacha jalakjunkal yu maqancha mimpayankꞌan, va jalakjunkal: “Jantu kꞌamaqnin. Yu kamaqnininaꞌ ni yucha kamukꞌanikanaꞌ ixlaqtaqal.”
21 — Vocês ouviram o que foi dito aos seus antepassados: “Não mate. Quem matar será julgado.”
22 Ni yu kitꞌin iklajunau yu kalukujlayaꞌ kun ixlaqaj, yucha kamukꞌanikanaꞌ ixlaqtaqal. Mas va taꞌayuchacha lapanaki kaval incha va kaxkayl ixlaqaj y kajunil laqxtoqnuꞌ chivinti, yucha kamukꞌanikanaꞌ ixlaqtaqal u incha kajunil: “¡Uxintꞌi nitacha mijatapastakꞌati!”, ex ni yucha kapaxtoqniyaꞌ ixmaqanlqajnati la xajikmi laqnin.
22 Mas eu lhes digo que qualquer um que ficar com raiva do seu irmão será julgado. Quem disser ao seu irmão: “Você não vale nada” será julgado pelo tribunal. E quem chamar o seu irmão de idiota estará em perigo de ir para o fogo do inferno.
23 ’Ex incha lhitꞌan milapaxkan laka altar, incha kꞌapꞌastakꞌel ni lhitꞌaꞌun laqtaqal kun milaqaj,
23 Portanto, se você estiver oferecendo no altar a sua oferta a Deus e lembrar que o seu irmão tem alguma queixa contra você,
24 ex ancha kꞌamakꞌaunꞌel milapaxkan laka altar. Maqskꞌiniy pꞌunaj kꞌalaqpinꞌel milaqaj para ox kalalaqtsꞌinchꞌoꞌotꞌik. Ex laycha kꞌapꞌinchꞌoꞌo ni laka altar para kꞌamaqxtꞌaqtꞌicha milapaxkan.
24 deixe a sua oferta ali, na frente do altar, e vá logo fazer as pazes com o seu irmão. Depois volte e ofereça a sua oferta a Deus.
25 ’Chavay incha matichun chivintanuputun laka machꞌalkꞌati por makꞌanin laqtaqal, ex tejkan pꞌintꞌatꞌik lakatin oxi kaxaꞌalatꞌi tacha milaqaj, para jantu kamaqxtaqnin kun machꞌalkꞌati. Incha jantu, ex yu machꞌalkꞌati kamaqxtaqniyan ixpolisia, ex kꞌatꞌanuyeꞌe laka pachꞌin.
25 — Se alguém fizer uma acusação contra você e levá-lo ao tribunal, entre em acordo com essa pessoa enquanto ainda é tempo, antes de chegarem lá. Porque, depois de chegarem ao tribunal, você será entregue ao juiz, o juiz o entregará ao carcereiro, e você será jogado na cadeia.
26 Laqsaval ijkunan ni ancha jantu katꞌaxtꞌuchꞌoꞌoyeꞌe incha jantu kamapꞌalꞌoyeꞌe tachun ni tumin.
26 Eu afirmo a você que isto é verdade: você não sairá dali enquanto não pagar a multa toda.
27 ’Uxiknankꞌan asmaktꞌatꞌik tacha jalakjunkal yu maqancha mimpayankꞌan: “Jantu katꞌatꞌamatꞌi qayntaun yu jantu minavin kaval.”
27 — Vocês ouviram o que foi dito: “Não cometa adultério.”
28 Pero kitꞌin klajunau incha matichun kalaqtsꞌil qayntaun xanati yu jantu ixnavin tus katꞌatamaputul ex ni yucha jamaqtaqalhinincha la ixjalhanuti.
28 Mas eu lhes digo: quem olhar para uma mulher e desejar possuí-la já cometeu adultério no seu coração.
29 ’Chavay incha kꞌamakꞌapꞌutꞌu talaqalhin por yu laqtsꞌin la milaqchul, apalay ox kaval ni kꞌalakpꞌumaxtꞌukꞌa milaqchul y kamajꞌacha. Apalay ox kamaꞌatsꞌanꞌatꞌi laqataun la milakatunaj xajantu kꞌatꞌanꞌalhuꞌokꞌa kun tachun milakatunaj ni laqnin.
29 Portanto, se o seu olho direito faz com que você peque, arranque-o e jogue-o fora. Pois é melhor perder uma parte do seu corpo do que o corpo inteiro ser atirado no inferno.
30 Chavay incha makꞌapꞌutꞌun talaqalhin kun milhijakanaj mimakaꞌ, apalay ox kaval ni kꞌachꞌaqxmajꞌacha. Apalay ox kamaꞌatsꞌanꞌatꞌi laqataun la milakatunaj xajantu kꞌatꞌanꞌalhukꞌa kun tachun milakatunaj ni laqnin.
30 Se a sua mão direita faz com que você peque, corte-a e jogue-a fora. Pois é melhor perder uma parte do seu corpo do que o corpo inteiro ir para o inferno.
31 ’Vachu va naunkal ni mas va taꞌayucha kamakaunchoqol ni ixanati maqskꞌiniy kaxtaqnil aqxtaun karta yu pulamakaunkan.
31 — Foi dito também: “Quem mandar a sua esposa embora deverá dar a ela um documento de divórcio.”
32 Pero yu kitꞌin klajunau incha qayntaun joꞌati makajun ixanati mas jantu kamaqtaqalhinil, ex va ixlaqtaqal ni xapay incha ixanati kamaqtaqalhinil por katꞌatsukuchoqol aqayntaun. Vachuꞌ yu tꞌatsukuy qayntaun xanati yu valiꞌiy makaunkal, ni yucha maqtaqalhinin.
32 Mas eu lhes digo: todo homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, será culpado de fazer com que ela se torne adúltera, se ela casar de novo. E o homem que casar com ela também cometerá adultério.
33 ’Vachu asmaktꞌik tacha lakjunkal ni lapanakni maqancha: “Jantu aqtaun kꞌanau ni va laqsaval minchivinti incha jantu laqsaval kaval. Tachun yu uniy ni Dios miJalhachimoꞌonuꞌ ni kamakꞌayeꞌe yucha kamakꞌayeꞌe.”
33 — Vocês ouviram o que foi dito aos seus antepassados: “Não quebre a sua promessa, mas cumpra o que você jurou ao Senhor que ia fazer.”
34 Pero kitꞌin iklajunau jantu aqtaun kꞌapꞌuchꞌivintꞌapꞌasutꞌik tuꞌuchun por kꞌamasavalatꞌik. Jantu kꞌapꞌuchꞌivintꞌapꞌasutꞌik ni laktꞌiyan, porke ancha va taꞌan lhachimoꞌonun Dios.
34 Mas eu lhes digo: não jurem de jeito nenhum. Não jurem pelo céu, pois é o trono de Deus;
35 Ni por lakatꞌuncha, va ancha chꞌintay Dios. Ni por yu laka putaulan Jerusalén, va ancha ixputaulan ni ay Jalhachimoꞌonu Dios.
35 nem pela terra, pois é o estrado onde ele descansa os seus pés; nem por Jerusalém, pois é a cidade do grande Rei.
36 Vachu jantu kꞌapꞌuchꞌivintꞌapꞌasutꞌik miꞌaqtsulkꞌan. Jantu aqtaun lay kamakꞌayapitik laqxnapapa nisin jantu lay kamakꞌayapitik laqtsꞌiti mas va maqataun miꞌaji.
36 Não jurem nem mesmo pela sua cabeça, pois vocês não podem fazer com que um só fio dos seus cabelos fique branco ou preto.
37 Incha laqsaval kꞌamakꞌayapitik yu talhisakmiy ex vamun kanauntꞌik “Chun”. Incha jantu, ex kꞌanauntꞌik “Jantu”. Chavay matichun incha jantu makay tacha aniy, ex makay talaqalhin.
37 Que o “sim” de vocês seja sim, e o “não”, não, pois qualquer coisa a mais que disserem vem do Maligno .
38 ’Vachu asmaktꞌik ni va maqancha naunkal: “Incha matichun kalaqalhinil ixlaqchul aqayntaun ex vachuꞌ tsꞌanqay kamaxtunikal ixlaqchul. Incha matichun kalaqalhinil ixtatsalati aqayntaun ex vachuꞌ tsꞌanqay kamaxtunikal ixtatsalati.”
38 — Vocês ouviram o que foi dito: “Olho por olho, dente por dente.”
39 Pero kitꞌin klajunau ni jantu aqtaun kamaktꞌaukꞌanichꞌoꞌo qayntaun lapanaki yu makaniyan laqtaqal. Chavay incha matichun palaqstisayan, va kaxtꞌaqnin aminpalaqxtitaun.
39 Mas eu lhes digo: não se vinguem dos que fazem mal a vocês. Se alguém lhe der um tapa na cara, vire o outro lado para ele bater também.
40 Chavay incha matichun lhichivintanuputunan laka pulakchivin por maxtuniputunan mixkujuꞌ, kꞌamakꞌaunincha para kalhaꞌalcha y vachu kaxtꞌaqnin yu minkutun.
40 Se alguém processar você para tomar a sua
41 Chavay incha matichun makaniyan laqatapꞌasta para kalhipꞌi ixmachꞌapati taun kilometro, ex kꞌalhipꞌi tꞌuy kilometro.
41 Se um dos soldados estrangeiros forçá-lo a carregar uma carga um quilômetro, carregue-a dois quilômetros.
42 Vachu incha matichun skꞌiniyan taun tuꞌuchun kaxtꞌaqnin, incha va matsiskꞌiniyan ex kꞌamachꞌixtꞌaqnincha.
42 Se alguém lhe pedir alguma coisa, dê; e, se alguém lhe pedir emprestado, empreste.
43 ’Vachu asmaktꞌatꞌik yu maqancha naunkal: “Kꞌapꞌaxkꞌatꞌi yu mintꞌamachaqaꞌ y kꞌaxkꞌay yu mintꞌalaxkayaꞌ.”
43 — Vocês ouviram o que foi dito: “Ame os seus amigos e odeie os seus inimigos.”
44 Pero yu kitꞌin klajunau ni kapꞌaxkꞌatꞌik yu mintꞌalaxkayankꞌan y ox kalhichꞌivinitꞌik yu jantu ox talhichivinanan, ox kalakmakꞌanitꞌik yu taxkayyan, kaskꞌintꞌik Dios por yu talaktuꞌuyan y jantu ox tamakaniyan.
44 Mas eu lhes digo: amem os seus inimigos e orem pelos que perseguem vocês,
45 Ex chuncha ni uxiknan sasꞌatꞌan kꞌunapitik ni mimpaykꞌan yu vilchal laktꞌiyan. Yucha jalakmapulkuniꞌojoy ixjulchan mas yu jalaktuꞌunun kun yu lajꞌoxin lapanakni, y vachu jalakmamaniy ni xkan yu vas tatiꞌukxuyanal y vachu yu talaktuꞌunun.
45 para que vocês se tornem filhos do Pai de vocês, que está no céu. Porque ele faz com que o sol brilhe sobre os bons e sobre os maus e dá chuvas tanto para os que fazem o bem como para os que fazem o mal.
46 Chavay ni uxiknankꞌan incha vamun pꞌaxkꞌayatꞌik ni lapanakni yu tapaxkayan, ¿ex tisuncha xtapal kaval? Vachu va chun talapaxkay ni laktuꞌunun lapanakni yu tachꞌinin impuestos.
46 Se vocês amam somente aqueles que os amam, por que esperam que Deus lhes dê alguma recompensa? Até os cobradores de impostos amam as pessoas que os amam!
47 Vachuꞌ incha vamun ox mastꞌakꞌayatꞌik metꞌalaqauninkꞌan ex jantu tuꞌuchun xtapal kaval. Vachu va chun talamastakꞌay ni lapanakni yu jantu ixnavin Dios kataval.
47 Se vocês falam somente com os seus amigos, o que é que estão fazendo de mais? Até os pagãos fazem isso!
48 Vas katꞌiꞌukxuntꞌayatꞌik vachu va tacha yu mimPay Dioskꞌan yu vilchal laktꞌiyan. Yucha jantu tuꞌuchun tsꞌanqay la ixjapaxkanti.
48 Portanto, sejam perfeitos, assim como é perfeito o Pai de vocês, que está no céu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.