Mateus 23

Ixchivinti Dios: ni sastʼi chivinti yu Dios jatʼatamakaul ixlapanakni laka lhimasipijni (TPTNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Taval ni Jesús va lakjunil ni lapanakni y vachu ixtꞌaltanan:
1 Então Jesus disse às multidões e a seus discípulos:
2 —Ni fariseos kun yu tamasuy ixlhachimoꞌon Moisés ni yuꞌuncha ixlhitapatsakꞌan va katalakmasunil ni lapanakni ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas.
2 “Os mestres da lei e os fariseus ocuparam o lugar de intérpretes oficiais da lei de Moisés.
3 Chuncha uxiknan kꞌatꞌoꞌoyatꞌik y kꞌamakꞌanitꞌik yu talhijunancha pero jantu maqskꞌiniy kamakꞌanitꞌik tacha ixputsukkꞌan. Ni yuꞌuncha jantu chun tamakay tacha yu tanajun.
3 Portanto, pratiquem tudo que eles dizem e obedeçam-lhes, mas não sigam seu exemplo, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Ni yuꞌuncha talakpꞌachꞌiy yu machꞌapati yu ayaj laktsꞌinkꞌi, ayaj lhitaꞌay para kꞌamaqchꞌixtꞌi. Chuncha talakmatꞌikꞌukꞌay yu alati lapanakni pero jantu taꞌaqtayjuy mas va kun yu maktaun yu lakatꞌuniy ixmakakꞌan.
4 Oprimem as pessoas com exigências insuportáveis e não movem um dedo sequer para aliviar seus fardos.
5 Ayaj tamaqamay katamakaꞌol tapuchux para katalaqtsꞌil ni lapanakni. Vachu ayaj tamaqamay kalaklhimuntichꞌikal aqxtaun listun taꞌan tsꞌoqmukꞌakanta ixchivinti Dios. Vachuꞌ ayaj tamaqamay kataꞌulal ixlaqchꞌitkꞌan yu laqlman xakiltulaxaj.
5 “Tudo que fazem é para se exibir. Usam nos braços filactérios mais largos que de costume e vestem mantos com franjas mais longas.
6 Vachu tejkan kꞌatan jun ayaj tamaqamay katataulal laka mesa taꞌan laktoꞌoyakan. Vachu tejkan tataqxtoꞌa ni israelitas ayaj tamaqamay katataulal taꞌan tavilanal yu laktoꞌoyakan.
6 Gostam de sentar-se à cabeceira da mesa nos banquetes e de ocupar os lugares de honra nas sinagogas.
7 Vachuꞌ ayaj tanajun kalakmastakꞌakal tejkan tapaxtoꞌa lapanakni lakatinixnan, va tanajun kalaqlhimapaqaꞌukal “Jamalaninin.”
7 Gostam de receber saudações respeitosas enquanto andam pelas praças e de ser chamados de ‘Rabi’.
8 ’Pero yu uxiknankꞌan jantu maqskꞌiniy kalakꞌunkꞌantꞌik jamalaninin. Ni uxiknan va si tꞌalaqaunin untꞌatꞌik, y va qayntaun yu miJamalaninikꞌan.
8 “Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Rabi’, pois vocês têm somente um mestre, e todos vocês são irmãos.
9 Vachu jantu paxtoqniy kꞌaꞌunitꞌik matichun mimpay aniy lakamunukpaꞌ. Yu mimPaykꞌan va qayntaun, y yucha alintachal laktꞌiyan.
9 Não se dirijam a pessoa alguma aqui na terra como ‘Pai’, pois somente Deus no céu é seu Pai.
10 Vachu jantu maqskꞌiniy kꞌalakꞌunkꞌantꞌik ukxtinin. Va qayntaun miꞌukxtinkꞌan, yucha va Cristo.
10 Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Mestre’, pois vocês têm somente um mestre, o Cristo.
11 Yu xalajꞌaynin ni uxiknan maqskꞌiniy kalaqꞌaqtayjul yu alati.
11 O mais importante entre vocês deve ser servo dos outros,
12 Yu ay makakan ixꞌaman, yucha va lakatꞌuniy kamakakanaꞌ. Y yu lakatꞌuniy makakan ixꞌaman, yucha ay kamakakanaꞌ.
12 pois os que se exaltam serão humilhados, e os que se humilham serão exaltados.
13 ’Payniꞌincha ni uxiknankꞌan yu fariseos untꞌatꞌik y vachuꞌ yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Uxiknankꞌan va malakchꞌauniyatꞌik xapuerta taꞌan ixlhachimoꞌon laktꞌiyan para jantu lay katatanuchal yu alati lapanakni. Ni uxiknankꞌan jantu tꞌanuyatꞌik y vachu jantu xtꞌaqniyatꞌik lakatin katatanuchal yu alati.
13 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Fecham a porta do reino dos céus na cara das pessoas. Vocês mesmos não entram e não permitem que os outros entrem.
14 ’Payniꞌincha ni uxiknankꞌan yu fariseos untꞌatꞌik y vachu yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Lajꞌalhaumaxtꞌuniyatꞌik tus ixchaqakꞌan ni tiyaunin ex panij skꞌinatꞌik Dios para kamakꞌanutꞌik ni lapanakni. Xlhiyucha kꞌalaꞌaꞌiyapitik lhuvaj maqanlqajnati.
14 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Tomam posse dos bens das viúvas de maneira desonesta e, depois, para dar a impressão de piedade, fazem longas orações em público. Por causa disso, serão duramente castigados.
15 ’¡Payniꞌincha ni uxiknankꞌan yu fariseos untꞌatꞌik y vachu yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni Moisés! Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Va tꞌapꞌutsꞌoꞌotsꞌukꞌuyatꞌik taꞌakchun ni lakatꞌun mas tus xlhiꞌavintꞌi ni lakamar para katꞌematꞌik qayntaun yu kalhakapuꞌal tacha uxiknankꞌan. Ex maxajniyatꞌik tacha qayntaun yu kapaxtoqniyaꞌ ixmaqanlqajnati va aqtꞌuycha chuncha tacha uxiknankꞌan.
15 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Atravessam terra e mar para converter alguém e depois o tornam um filho do inferno, duas vezes pior que vocês.
16 ’Payniꞌincha ni uxiknankꞌan yu lakmapꞌulayatꞌik yu alati mas yu uxiknankꞌan va laꞌachꞌixin untꞌatꞌik. Va naunatꞌik: “Yu masavalay ixchivinti por yu ay kilakatajtankꞌan, ex jantu laqtaqal kaval mas jantu kataqayntsal yu najun. Pero incha tamasavalay ixchivinti por xaꞌoro kilakatajtankꞌan, ex chun maqskꞌiniy kataqayntsal yu najun.”
16 “Que aflição os espera, guias cegos! Vocês dizem não haver importância se alguém jura ‘pelo templo de Deus’, mas se jurar ‘pelo ouro do templo’ será obrigado a cumprir o juramento.
17 Va laꞌachꞌixin y tontos untꞌatꞌik. ¿Taꞌayucha yu apalay xtapal lhilayatꞌik? ¿Va yu oro u va yu ay lakatajtan taꞌan lhimapatsakan ni oro?
17 Tolos cegos! O que é mais importante: o ouro ou o templo, que torna o ouro sagrado?
18 Vachuꞌ inchine naunatꞌik ni uxiknankꞌan: “Yu masavalay ixchivinti por xaꞌaltar kilakatajtankꞌan, yucha jantu laqtaqal kaval mas jantu kataqayntsal yu najun. Pero incha masavalay ixchivinti por yu lapaxkan yu moqslakan la xaꞌaltar kilakatajtankꞌan, ex chun maqskꞌiniy kataqayntsal yu najun.”
18 Dizem também não haver importância se alguém jura ‘pelo altar’, mas se jurar ‘pelas ofertas sobre o altar’ será obrigado a cumprir o juramento.
19 Va laꞌachꞌixin y tontos untꞌatꞌik. ¿Taꞌayucha yu apalay xtapal lhilayatꞌik? ¿Va yu lapaxkan u va yu xaꞌaltar kilakatajtankꞌan taꞌan moqslakan ni lapaxkan?
19 Cegos! O que é mais importante: a oferta sobre o altar ou o altar, que torna a oferta sagrada?
20 Yu masavalay ixchivinti por ni xaꞌaltar kilakatajtankꞌan, vachu masavalay ixchivinti por tachun yu ancha moqslakanta.
20 Quando juram ‘pelo altar’, juram por ele e por tudo que está sobre ele.
21 Vachuꞌ yu masavalay ixchivinti por ni ay lakatajtan, ex ni yucha vachu masavalay ixchivinti por Dios yu ancha alinta.
21 Quando juram ‘pelo templo’, juram por ele e por Deus, que nele habita.
22 Vachuꞌ yu masavalay ixchivinti por ni laktꞌiyan, ni yucha vachu masavalay ixchivinti por ixputaulan ni Dios y vachu por Dios yu ancha taulay.
22 Quando juram ‘pelo céu’, juram pelo trono de Deus e por Deus, que se senta no trono.
23 ’Payniꞌincha ni uxiknankꞌan yu fariseos untꞌatꞌik y vachu yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Xtꞌaqniyatꞌik lakatsꞌuniy milalhaꞌoxin, ali mimuvis, ali miꞌanís chuncha tacha tapaxtoqniyan kaxtꞌaqtꞌik la kilakatajtankꞌan. Pero jantu makꞌayatꞌik kuenta yu apalay maqskꞌiniy ixlhachimoꞌon ni Dios. Yu apalay maqskꞌiniy va ox vas kaꞌukxuntꞌay la mejatsukunti, va kꞌamapꞌaynin y jantu kꞌamakꞌau milhakapuꞌati. Va yucha yu maqskꞌiniy kꞌamakꞌatꞌik pero vachu jantu kꞌamakꞌau yu alati.
23 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de dar o dízimo da hortelã, do endro e do cominho, mas negligenciam os aspectos mais importantes da lei: justiça, misericórdia e fé. Sim, vocês deviam fazer essas coisas, mas sem descuidar das mais importantes.
24 Uxiknankꞌan lakmapꞌulayatꞌik yu alati mas va laꞌachꞌixin untꞌatꞌik. Va tacha kꞌamaxtꞌu lakatꞌuniy xqan la mivaso pero jantu laqtsꞌin ni ancha karran tajun laqataun juki y valiꞌiy katꞌaloqtꞌi.
24 Guias cegos! Coam a água para não engolir um mosquito, mas engolem um camelo!
25 ’Payniꞌincha ni uxiknan yu fariseos untꞌatꞌik y vachu yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Ox chꞌaꞌayatꞌik ixlhimaqspaꞌ mivasoskꞌan kun mimplatoskꞌan, pero la ixpulakna tus ox taputajita yu xkiliu por miꞌakchaꞌatikꞌan y miꞌalhavantikꞌan.
25 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de limpar a parte exterior do copo e do prato, enquanto o interior está imundo, cheio de ganância e falta de domínio próprio.
26 ¡Fariseos yu laꞌachꞌixin untꞌatꞌik! Maqskꞌiniy pꞌunaj kꞌachꞌaꞌanitꞌik yu ixpulakna mivasoskꞌan ex chuncha yu ixlhimaqspaꞌ vachucha kꞌus jun.
26 Fariseus cegos! Lavem primeiro o interior do copo e do prato, e o exterior também ficará limpo.
27 ’Payniꞌincha ni uxiknan yu fariseos untꞌatꞌik y vachu yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Untꞌatꞌik va tacha putaknun yu kꞌus maqayaqaq manikanta ixlhimaqspaꞌ pero yu ixpulakna tus ox aqtsamanta xalukuti ni janinin kun tachun yu jantu ox.
27 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! São como túmulos pintados de branco: bonitos por fora, mas cheios de ossos e de toda espécie de impureza por dentro.
28 Va chuncha untꞌatꞌik. Yu tacha talaqtsꞌinan ni lapanakni, va ayaj ox talhilay, pero yu ixpulakna melhanutikꞌan va aqtsamanta kun yu jantu lajꞌox. Valiꞌiy ox makꞌakꞌanatꞌik mas jantu laqsaval kaval.
28 Por fora parecem justos, mas por dentro seu coração está cheio de hipocrisia e maldade.
29 ’Payniꞌincha ni uxiknan yu fariseos untꞌatꞌik y vachu yu masuyatꞌik ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Va tꞌuy ukxpuꞌ makꞌayatꞌik. Jalakmakꞌaniyatꞌik ixputaknunkꞌan yu maqancha ixtalaqputeꞌey ixchivinti Dios. Vachu maxantilaniyatꞌik ixpanteonkꞌan yu lajꞌoxin ixtajunita.
29 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Constroem túmulos para os profetas, enfeitam os monumentos dos justos
30 Ex naunatꞌik: “Ni kijnan va istsukuu maqancha tejkan ixtatꞌajun yu maqaniya kepayankꞌan, jantu ixlaqꞌaqtayjuu ixlaqmaqnika yu maqancha ixtalaqputeꞌey ixchivinti Dios.”
30 e depois dizem: ‘Se tivéssemos vivido no tempo de nossos antepassados, não teríamos participado com eles do derramamento de sangue dos profetas’.
31 Chuncha lakpꞌumispꞌakꞌanatꞌik tacha ixpapanaknikꞌan yu maqancha tamaqnil yu ixtalaqputeꞌey ixchivinti Dios.
31 “Ao dizer isso, porém, testemunham contra si mesmos que são, de fato, descendentes dos que assassinaram os profetas.
32 Chuncha kꞌamamaktꞌatꞌikcha yu maqancha taꞌaqtaynil mimpayankꞌan.
32 Vão e terminem o que seus antepassados começaram.
33 ’¡Va xalapanakni tsapulin untꞌatꞌik! ¿Tas va kꞌapꞌuxajtꞌachipitikcha yu xamaqanlqajnati ni laqnin?
33 Serpentes! Raça de víboras! Como escaparão do julgamento do inferno?
34 Xlhiyucha ni kitꞌin kaklamalaqachaniyau yu katalaqputeꞌeniyan ixchivinti Dios y vachu yu ayaj talakpastaknan y vachu yu tamasuy ixlhachimoꞌonkꞌan ni israelitas. Pero yu uxiknan va kꞌalaqmaqniyapitik, lati kalakxtukmukꞌayapitik laka kurus, lati kꞌalaqnaqmayapitik taꞌan tꞌaqxtꞌoꞌatꞌik, y lati kalakxkꞌaylhitsꞌukꞌuyapitik putaulan por putaulan.
34 “Por isso eu lhes envio profetas, homens sábios e mestres da lei. Vocês crucificarão alguns e açoitarão outros nas sinagogas, perseguindo-os de cidade em cidade.
35 Ex chuncha tachun kajunꞌoyaꞌ milaqtaqalkꞌan yu ixlhininkꞌan tachun yu lajꞌoxin lapanakni ixtajunita yu laqmaqnikantacha. Mas tus yu Abel yu vas ixjunita ixjatsukunti, tus Zacarías yu istsꞌal Berekías, yu maqnitꞌik la kilakatajtankꞌan la ixtaꞌajna taꞌan toꞌoyakan Dios ali laka altar.
35 Como resultado, serão responsabilizados pelo assassinato de todos os justos de todos os tempos, desde o assassinato do justo Abel até o de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram no templo, entre o santuário e o altar.
36 Laqsaval klajunau, tachun ni aniy laqtaqal katalaqchanꞌoyaꞌ yu xalapanakni yu chavay taꞌalinta.
36 Eu lhes digo a verdade: esse julgamento cairá sobre a presente geração.”
37 ’¡Jerusalén, xalapanakni Jerusalén! Jamaqniyatꞌik yu talaqputeꞌey ixchivinti Dios y laktꞌalmaqniyatꞌik yu tamalaqachaniyan Dios. Tacha ni piyuꞌ jamaqxtoꞌa sasꞌatꞌan la ixpaqachuj, va chuncha ni kitꞌin aqlhuvaj xaklalhistakputunau pero jantu aqtaun kꞌaꞌuyujnauntꞌik.
37 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
38 Kꞌalaqtsꞌintꞌikcha, minchaqakꞌan kamakaunkanacha, jantucha lhistakkan.
38 E, agora, sua casa foi abandonada e está deserta.
39 Chavay klajunau, jantucha aqtaun kilalaqtsꞌinchoqoyau tus tejkan inchine kꞌanaunapitik: “Ay kamakakal yu mintacha la ixtaqaꞌuti ni Jalhachimoꞌonu Dios.”
39 Pois eu lhe digo: você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.