Mateus 10
Ixchivinti Dios: ni sastʼi chivinti yu Dios jatʼatamakaul ixlapanakni laka lhimasipijni (TPTNT) vs NTLH
1 Ex ni Jesús lakjuntaꞌil yu pumakautꞌuy ixtꞌaltanan. Va jalaqxtaqnil ni lhachimoꞌon para katamaxtul ni jantu lajꞌox espíritus, y para lay katakꞌuchꞌuꞌol tapuchux taqanꞌati kun tapuchux lakaxkati.
1 Jesus chamou os seus doze discípulos e lhes deu autoridade para expulsar espíritos maus e curar todas as enfermidades e doenças graves.
2 Ni aniy va yu ixtaqaꞌutikꞌan yu pumakautꞌuy ixjamalaqachanti ni Jesús. Yu xapꞌunaj va Simón yu vachu ixjunkan Pedro, ali Andrés yu ixlaqaj, ali Jacobo kun Juan yu istsꞌalan Zebedeo,
2 São estes os nomes dos doze apóstolos : primeiro, Simão, chamado Pedro, e o seu irmão André; Tiago e o seu irmão João, filhos de Zebedeu;
3 ali Felipe ali Bartolomé ali Tomás ali Mateo yu ixchꞌinin impuestos, ali Jacobo yu istsꞌal Alfeo, ali Lebeo yu vachu ixjunkan Tadeo,
3 Filipe, Bartolomeu, Tomé e Mateus, o cobrador de impostos; Tiago, filho de Alfeu; Tadeu
4 ali yu aqayntaun Simón yu ixlhiyal xapartido cananista, ali yu Judas Iscariote yu astan maqxtaqlhi ni Jesús.
4 e Simão, o nacionalista; e Judas Iscariotes, que traiu Jesus.
5 Ex ni Jesús va jalaqmalaqachalcha ni anchanu pumakautꞌuy, pero jalaqxaqalaꞌelal, va lakjunil:
5 Jesus enviou esses doze homens, dando-lhes a seguinte ordem:
6 Apalay ox kajalaqpꞌintꞌik ni xalapanakni Israel yu tatiꞌukxuyanal tamaqatsꞌanqatacha ixjatapastakꞌatikꞌan.
6 Pelo contrário, procurem as ovelhas perdidas do povo de Israel.
7 Kapꞌintꞌikcha kꞌalaqpꞌutꞌeꞌeniyapitikcha ni xalhachimoꞌon laktꞌiyan va lakachilcha.
7 Vão e anunciem isto: “O
8 Vachu kalajkꞌuchꞌuyapitik yu talakapuchꞌita, vachu kꞌalakmajkꞌuꞌuchꞌoꞌotꞌikcha yu janinin, vachu kamaxtꞌuyapitik yu jantu lajꞌox espíritus. Ni uxiknan va valiꞌiy laꞌaꞌitꞌik ni aniy tapꞌasta, ex chuncha yu milhitapatsakꞌan vachu va valiꞌiy kamakꞌayapitik.
8 Curem os leprosos e outros doentes, ressuscitem os mortos e expulsem os demônios. Vocês receberam sem pagar; portanto, deem sem cobrar.
9 ’Jantu maqskꞌiniy kalhipꞌintꞌik oro ali plata ali cobre
9 Não levem guardados no cinto nem ouro, nem prata, nem moedas de cobre.
10 nisin moral jantu kalhipꞌintꞌik. Milaqchꞌitkꞌan jantu maqskꞌiniy kalhipꞌintꞌik yu para milamapaxankꞌan nisincha yu mivarachikꞌan nisincha yu mimpalikkꞌan. Yu tapatsay ni yucha lhitꞌajun lakatin para kavavakal.
10 Nesta viagem não levem sacola, nem uma
11 ’Tejkan kachꞌipꞌinapitik taꞌan lajꞌay putaulanin kun yu lakstꞌunin putaulanin, ex ancha kalhisakmiyapitik taꞌayucha ox lapanaki kaval. Katꞌaulapitik la ixchaqa tus tejkan katꞌaxtꞌuchꞌoꞌoyapitikcha.
11 — Quando entrarem numa cidade ou povoado, procurem alguém que queira recebê-los e fiquem hospedados na casa dessa pessoa até irem embora daquele lugar.
12 Tejkan kꞌatꞌanutꞌachipitik ni laqa chaqaꞌ, kamastꞌakꞌayapitik kun achati tachun ni lapanakni yu ancha tavilanal.
12 Quando entrarem numa casa, digam: “Que a paz esteja nesta casa!”
13 Incha qalꞌoxin lapanakni taꞌalinta ni anchanu chaqaꞌ, ex yu lamastakꞌan ancha katamakaunaꞌ. Pero incha jantu qalꞌoxin lapanakni kataval ex yu lamastakꞌan kataxtuchoqotachal kun uxiknankꞌan.
13 Se as pessoas daquela casa receberem vocês bem, que a saudação de paz fique com elas. Mas, se não os receberem bem, retirem a saudação.
14 Incha jantu katalaqaꞌiyan y jantu kataqalasmakputunan, ex katꞌaxtꞌuchꞌoꞌoyapitikcha ni anchanu laqa chaqaꞌ u putaulan. Va kꞌachꞌankꞌalapꞌuxkꞌanapitik ni pꞌoqxni la minchꞌajakꞌan.
14 E, se em alguma casa ou cidade as pessoas não quiserem recebê-los, nem ouvi-los, saiam daquele lugar. E na saída sacudam o pó das suas sandálias, como sinal de protesto contra aquela gente.
15 Laqsaval klajunau tejkan Dios kalaꞌoxiyaꞌ tachun laqtaqal, ex ni anchanu putaulan apalay ay kunaꞌ ixmaqanlqajnati xajantu yu xaputaulanin Sodoma kun Gomorra.
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: no Dia do Juízo, Deus terá mais pena das cidades de Sodoma e de Gomorra do que daquela cidade.
16 ’Klamalaqachayau taꞌan kꞌaꞌunapitik tacha sasꞌatꞌan borregos taꞌan alin maqtalin. Ayaj listuj kꞌunapitik tacha ni tsapul, pero vachu kꞌunapitik tacha tukunuꞌ yu jantu lakatsꞌajmanan.
16 — Escutem! Eu estou mandando vocês como ovelhas para o meio de lobos. Sejam espertos como as cobras e sem maldade como as pombas.
17 Ayaj kꞌalhistꞌakkꞌanapitik. Yu lapanakni katamaqxtaqniyan ni jalhachimoꞌonun, vachuꞌ katalaqanaqmayan laqa chaqan taꞌan tataqxtoꞌa ni israelitas.
17 Tenham cuidado, pois vocês serão presos, e levados ao tribunal, e serão chicoteados nas
18 Katamalakanuniyan jalhachimoꞌonun va por kilapanakni untꞌatꞌik. Ex chuncha laycha kilalhichivinau ni kitꞌin kun yuꞌuncha y vachu kun yu jantu israelitas kataval.
18 Por serem meus seguidores, vocês serão levados aos governadores e reis para serem julgados e falarão a eles e aos não judeus sobre o
19 Pero mas katamaqxtaꞌan kun jalhachimoꞌonun jantu katapastakꞌun yu kꞌanaunapitik u yu tacha kꞌanauntꞌik. Tejkan kachꞌivinapitik Dios kataxtaqniyan yu jatapastakꞌati ni chivinti yu kꞌanaunapitik.
19 Quando levarem vocês para serem julgados, não fiquem preocupados com o que deverão dizer ou como irão falar. Quando chegar o momento, Deus dará a vocês o que devem falar.
20 Jantu va uxiknankꞌan kachꞌivinapitik, yu kachivinaꞌ va ixꞌEspíritu ni mimPaykꞌan yu tatꞌaꞌalintan uxiknankꞌan.
20 Porque as palavras que disserem não serão de vocês mesmos, mas virão do Espírito do Pai de vocês, que fala por meio de vocês.
21 ’Ex lati lapanakni katamaqxtaqyaꞌ ixtꞌalaqauninkꞌan para kalaqmaqnikal. Vachu yu japayan katamaqxtaqyaꞌ sasꞌatꞌankꞌan. Vachuꞌ yu sasꞌatꞌan kataxkayyaꞌ ixpayankꞌan, katamaqniyaꞌ.
21 — Muitos entregarão os seus próprios irmãos para serem mortos, e os pais entregarão os filhos. Os filhos ficarão contra os pais e os matarão.
22 Tachun ni lapanakni katalhixkayyan por kilapanakni untꞌatꞌik, pero yu vas kataylhaꞌanaꞌ la ixlhakapuꞌati, yucha kalaqtaxtuyaꞌ.
22 Todos odiarão vocês por serem meus seguidores. Mas quem ficar firme até o fim será salvo.
23 Chavay taun putaulan incha jantu ox katalaqtsꞌinan, kaꞌospꞌinapitik yu alakataun putaulan. Vas klajunau, tejkan jantukaꞌ kꞌamakꞌaꞌotꞌik ni xaputaulanin ni israelitas, va kachinaꞌ yu Sasꞌatꞌa Lapanaki.
23 Quando vocês forem perseguidos numa cidade, fujam para outra. Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vocês não acabarão o seu trabalho em todas as cidades de Israel antes que venha o
24 ’Jantu matichun yu malanikanta apalay ay xajantu yu jamalaniy, vachu jantu matichun oqxtamati apalay ay xajantu xaꞌukxtin.
24 — Nenhum aluno é mais importante do que o seu professor, e nenhum empregado é mais importante do que o seu patrão.
25 Yu malanikanta oxamaktauncha kaval incha chaꞌantacha laniniꞌ tacha ixjamalaniniꞌ. Yu oqxtamati vachu oxamaktauncha kaval incha chaꞌantacha mispanaꞌ tacha ixꞌukxtin. Chavay incha yu xaꞌukxtin ni laqa chaqaꞌ va kajunkal yu aqmoqxnuꞌ Beelzebú, ¿ex tas kalakjunkanaꞌ yu ixlapanakni?
25 Portanto, o aluno deve ficar satisfeito em ser como o seu professor, e o empregado, em ser como o seu patrão. Se o chefe da família é chamado de
26 ’Jantu maqskꞌiniy matichun lapanaki katꞌalhaunitꞌik. Tachun yu chavay aqxtaqmanti kamispakanaꞌ y tachun yu makakan laqatamaqsaq, kamispakanaꞌ.
26 — Portanto, não tenham medo de ninguém. Tudo o que está coberto vai ser descoberto; e tudo o que está escondido será conhecido.
27 Yu tacha klajunau chavay taꞌan putsꞌista, ni uxiknan kalakꞌunitꞌik laka julchan. Yu iklamasuniyau laqatamaqsaq, yucha katꞌaukꞌatꞌik la ixꞌaqstꞌiꞌ ni chaqan tus pꞌas kꞌanaunatꞌik.
27 O que estou dizendo a vocês na escuridão repitam na luz do dia. E o que vocês ouviram em segredo anunciem abertamente.
28 Jantu kalaktꞌalhaunitꞌik yu lay tamaqniy vamun milakatunajkꞌan pero yu milhitsukunukꞌan jantu lay tamaqniy. Apalay ox katꞌalhaunitꞌik yu lay maqniy milakatunajkꞌan y vachu milhitsukunukꞌan lay malaqachay ni laqnin.
28 Não tenham medo daqueles que matam o corpo, mas não podem matar a alma. Porém tenham medo de Deus, que pode destruir no inferno tanto a alma como o corpo.
29 ’Laꞌatꞌuy tsꞌoꞌon yucha stꞌakan por taun tsꞌuniy tumin pero mas yucha jantu lay patajuy lakatꞌun incha jantukaꞌ najun mimPaykꞌan.
29 Por acaso não é verdade que dois passarinhos são vendidos por algumas moedinhas? Porém nenhum deles cai no chão se o Pai de vocês não deixar que isso aconteça.
30 Mas miꞌajikꞌan yu alin la miꞌaqtsulkꞌan tus taputeꞌeniꞌotan ni maqatamin por maqatamin.
30 Quanto a vocês, até os fios dos seus cabelos estão todos contados.
31 Xlhiyucha jantu maqskꞌiniy katꞌalhanantꞌik. Uxiknankꞌan apalay xtapal untꞌatꞌik xajantu lhuvajcha tsꞌoꞌon.
31 Portanto, não tenham medo, pois vocês valem mais do que muitos passarinhos.
32 ’Incha qayntaun najun la ixtalakaꞌukxpukꞌan ni lapanakni ni va kilapanaki junita, ex kitꞌin vachuꞌ kajkunaꞌ ni kimPay yu alintachal laktꞌiyan ni va kilapanaki junita.
32 — Se uma pessoa afirmar publicamente que pertence a mim, eu também, no Dia do Juízo, afirmarei diante do meu Pai, que está no céu, que ela pertence a mim.
33 Pero incha najun la ixtalakaꞌukxpukꞌan ni lapanakni ni jantu kilapanaki junita, ex kitꞌin vachuꞌ kajkunaꞌ ni kimPay yu alintachal laktꞌiyan ni jantu kilapanaki junita.
33 Mas, se uma pessoa disser publicamente que não pertence a mim, eu também, no Dia do Juízo, direi diante do meu Pai, que está no céu, que ela não pertence a mim.
34 ’Jantu kalhakꞌapꞌupꞌintꞌik ni va ikminta ni kitꞌin para oxamaktaun kaval ni lakamunukpaꞌ. Yu kitꞌin klhiminta va lhilukuj ni lakamunukpaꞌ.
34 — Não pensem que eu vim trazer paz ao mundo. Não vim trazer a paz, mas a espada.
35 Kitꞌin va kminta para katalaxkayl qayntaun lapanaki kun ixpay, y katalaxkayl yu jatsiꞌi kun ixnati, y katalaxkayl yu japꞌutꞌi kun ixꞌatinaꞌ.
35 Eu vim para pôr os filhos contra os pais, as filhas contra as mães e as noras contra as sogras.
36 Chuncha ixtꞌalaxkaynin qayntaun lapanaki katajunaꞌ yu tavilanal la ixchaqaꞌ.
36 E assim os piores inimigos de uma pessoa serão os seus próprios parentes.
37 ’Chavay yu apalay achaniy ixpay kun ixnati xajantu kiꞌachaniy ni kitꞌin, jantu paxtoqniy kilapanaki kaval. Yu apalay achaniy istsꞌal u istsiꞌi xajantu kiꞌachaniy vachuꞌ jantu paxtoqniy kilapanaki kaval.
37 — Quem ama o seu pai ou a sua mãe mais do que ama a mim não merece ser meu seguidor. Quem ama o seu filho ou a sua filha mais do que ama a mim não merece ser meu seguidor.
38 Chavay yu jantu kintꞌamin mas ayaj maqanlqajnan tacha kalhaꞌal ixkurus, yucha jantu paxtoqniy kilapanaki kaval.
38 Não serve para ser meu seguidor quem não estiver pronto para morrer como eu vou morrer e me acompanhar.
39 Ni lapanaki yu ayaj lhitsukuputun ixjatsukunti, yucha kamaqatsꞌanqayaꞌ. Yu kamaqatsꞌanqayaꞌ ixjatsukunti por kitꞌin yucha kalhitsukuyaꞌ.
39 Quem procura os seus próprios interesses nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo, porque é meu seguidor, terá a vida verdadeira.
40 ’Taꞌayucha yu katalaqaꞌiyan ni uxiknan va kitꞌin kintalaqaꞌiy. Yu kilaqaꞌiy ni kitꞌin, yucha laqaꞌiy yu kimalaqachata.
40 — Quem recebe vocês está recebendo a mim; e quem me recebe está recebendo aquele que me enviou.
41 Yu laqaꞌiy qayntaun yu laqputeꞌey ixchivinti Dios por kꞌatsay va minchal kun Dios, ex ni yucha vachu chun kalaqaꞌiyaꞌ ixlhilhajati tacha laqaꞌiy yu laqputeꞌey ixchivinti Dios. Vachu yu laqaꞌiy qayntaun qalꞌox lapanaki por ox junita, ex ni yucha vachu chun kalaqaꞌiyaꞌ ixlhilhajati tacha laqaꞌiy anchanu qalꞌox lapanaki.
41 Quem receber um
42 Chavay va taꞌayucha kaval kaxtaqnil mas va taun vaso xkan yu tsukꞌunkꞌu yu aniy lakstꞌuniy tapatsanin, incha va por kintꞌaltanaꞌ junita, ex laqsaval klajunau, ni yucha vachuꞌ kalaqaꞌiyaꞌ ixlhilhajati.
42 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem, apenas por ser meu seguidor, der ainda que seja um copo de água fria ao menor dos meus seguidores, certamente receberá a sua recompensa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.