Lucas 5
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NAA
1 Nian kəti, Iesu təmətəhtul e nɨkalɨ nəhu asoli, nərgɨn u Lek Kaləli. Kəni nɨmənin nətəmimi kəməhuva motəhtul motohtəlau lan məutatətə kəni məutəhgi ilah mɨn məmə okotətəu nəghatiən rəha Uhgɨn.
1 Aconteceu que Jesus estava junto ao lago de Genesaré, e a multidão o apertava para ouvir a palavra de Deus.
2 Kəni in təmeh bot keiu rəha nətəm kautos nəmu e nɨpəkɨl mətəu ilah kəutafəl nopɨn mɨn rəhalah.
2 Então ele viu dois barcos junto à praia do lago. Os pescadores tinham desembarcado e estavam lavando as redes.
3 Kəni Iesu təmuvən e bot rəha Saimon, kəni mətapuəh ohni məmə otiuvi-pah bot tuvən ihluə nəuvetɨn. Nian Saimon təməharəg pətɨgəm e bot, kəni Iesu təməharəg lan mətəgətun nətəmimi.
3 Entrando num dos barcos, que era o de Simão, Jesus pediu-lhe que o afastasse um pouco da praia; e, assentando-se, do barco ensinava as multidões.
4 Nian Iesu təməghati rəkɨs kəm nətəmimi, kəni məni=pən kəm Saimon məmə, “Saimon, otasuə kotəsəu-pah lokamnɨm, kəni ko motəraki e nopɨn motos nəmu nəuvein.”
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Kəni Saimon təni məmə, “Iətəmi asoli, iəmotalkut pɨk lapɨn mətəuarus=pa u, məsotosiən nəmu kəti mɨne. Mətəu ik nɨnəni mɨn mə okəhuvən, təuvɨr pəh kəhuvən motəraki mɨn e nopɨn.”
5 Em resposta, Simão disse: — Mestre, havendo trabalhado toda a noite, nada apanhamos; mas, sob esta sua palavra, lançarei as redes.
6 Kəni nian ilah kəmotol, kəmotos pɨk nəmu tepət e rəhalah nopɨn, kəni nopɨn mɨn rəhalah kəmotəri kəni motasisi e nəmu mɨn, kəni nopɨn mɨn təsuvəhiən kotəhapu.
6 Fazendo isso, apanharam grande quantidade de peixes; e as redes deles começaram a se romper.
7 Kəni ilah kəmotauɨn=pən mɨn e nətəmimi e bot pɨsɨn mə kəhuva motasiru e lah. !Kəni ilah kəməhuva motəmki=pən nəmu e bot pəti mil kuəri muəriauəh e nəmu, kəni iuəkɨr bot mil kuamnɨm!
7 Então fizeram sinais aos companheiros do outro barco, para que fossem ajudá-los. E foram e encheram ambos os barcos, a ponto de quase afundarem.
8 Nian Saimon Pitə təmeruh nati u, kəni təmasiəulɨn=pən kəm Iesu e nɨsiaiən mətəni məmə, “!Iərmənɨg, uvən isəu ohniəu, iəu iəsəhmeniən, iəu iol təfagə tərah!”
8 Vendo isto, Simão Pedro prostrou-se aos pés de Jesus, dizendo: — Senhor, afaste-se de mim, porque sou pecador.
9 In təməghati lanu mətəu-inu in mɨne nətəmi mɨn əha e bot mil, kəmotauɨt pɨk narmɨlah təmiuvɨg o nəmu mɨn u tepət lanəha.
9 Pois, à vista da pesca que fizeram, a admiração se apoderou dele e de todos os seus companheiros,
10 Kəni Jemɨs mɨne Jon, nətɨ Səpəti mil u katiavi nəmu mɨn ilahal Saimon, ilau mɨn kəmuauɨt pɨk narmɨlau tiuvɨg o nəmu mɨn u.
10 bem como de Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram seus sócios. Então Jesus disse a Simão:
11 Kəni nian ilah kəmotiuvi-pari rəhalah bot mɨn, kəni motəpəh ərəfin natimnati kəni məhuərisɨg e Iesu, kəni məhuva rəhan mɨn nətəmimi.
11 E, arrastando eles os barcos para a praia, deixando tudo, o seguiram.
12 Nian Iesu təmətaliuək e taun kəti, suah kəti iətəmi təmos nɨmɨsiən u leprosi təmaliuək muva. Nɨmɨsiən u leprosi təmaiu ərəfin e nɨpətɨn. Kəni nian in təmeruh Iesu, təmeiuaiu masiəulɨn=pən nɨpənəgɨn e nɨftəni mətəfən nɨsiaiən kəm in, mətasək mətəkeikei kəm in mətəni kəm in məmə, “Iərmənɨg, okəmə nəkolkeikei, kəni nəkəhrun nol viviən iəu, kəni mafəl rəkɨs namɨkmɨkiən lak.”
12 Aconteceu que, estando Jesus numa das cidades, um homem coberto de lepra veio à sua presença. Quando ele viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e pediu: — Senhor, se quiser, pode purificar-me.
13 Kəni Iesu təmuahru e nəhlmɨn mələhu=pən lan məni məmə, “Əuəh. Iəkolkeikei. !Əuvɨr-tə!” Əmeiko rəueiu agɨn, nɨmɨsiən u leprosi tɨkə lan.
13 E Jesus, estendendo a mão, tocou nele, dizendo: E, no mesmo instante, a lepra daquele homem desapareceu.
14 Kəni Iesu təməniəhu məmə otəsəni pətɨgəmiən natimnati mɨn u kəm nətəmimi, mətəu təməni kəm in məmə, “Uvən meruh pris kəti pəh in oteh məmə nɨpətɨm tɨnol lanko, kəni ko ik mol sakrifais kəm Uhgɨn iətəm Lou rəha Mosɨs tətəni məmə nəmə suah kəti iətəm rəhan leprosi tɨnɨkə, kəni nətəmimi okotəhrun məmə nɨnəuvɨr pəhriən, kəni rəham namɨkmɨkiən tɨnɨkə.”
14 Jesus ordenou-lhe que não contasse isso a ninguém. E acrescentou:
15 Mətəu nanusiən rəha Iesu təmiet muvən ikɨn mɨn rəfin, kəni nətəmimi tepət kəməhuva məmə okotətəlɨg e rəhan nəgətuniən, kəni məmə in otol vivi nɨmɨsiən mɨn rəhalah.
15 Porém o que se dizia a respeito de Jesus se espalhava cada vez mais, e grandes multidões afluíam para o ouvir e para serem curadas de suas enfermidades.
16 Mətəu nian tepət, in tatuvən təpiə-məpiə ikɨn, in pɨsɨn əmə, məmə otətəfaki.
16 Jesus, porém, se retirava para lugares solitários e orava.
17 Nian kəti, Iesu təmətəgətun əpəha ima e nimə kəti, kəni Farəsi mɨn, mɨne nəgətun mɨn rəha Lou, ilah mɨn əpəha ikɨn kəutəharəg, kəmotsɨpən əpəha lahuənu mɨn e nɨtəni Kaləli, mɨne nɨtəni Jutiə, mɨne taun Jerusɨləm. Kəni nəsanəniən rəha Iərmənɨg tətatɨg o Iesu məmə in otol vi nətəmimi mɨn u kautohmɨs.
17 E aconteceu que, num daqueles dias, Jesus estava ensinando, e achavam-se ali assentados fariseus e mestres da Lei, vindos de todas as aldeias da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor estava com ele para curar.
18 E nian əha, nətəmimi nəuvein kəmotələs suah kəti məhuva, in tətapɨli əmə e nɨmahan rəhan mətəu-inu nɨpətɨn nəuvetɨn təmɨmɨs. Kəni ilah kəmotolkeikei məmə okotələs məhuva motələhu=pən e nəhlkɨ Iesu.
18 Vieram, então, alguns homens trazendo um paralítico deitado num leito. Eles procuravam levá-lo para dentro e colocá-lo diante de Jesus.
19 Mətəu ilah kotəruru nuvəniən ima mətəu nətəmimi tepət əha ikɨn. Kəni kəməhuvən əpəha ilɨs e nəhue nimə motos rəkɨs nəhgɨ nimə nəuvetɨn, kəni motəhlman-əhlman e suah u teiuaiu e nɨmahan rəhan muvən iuəkɨr əmə o Iesu.
19 E, não encontrando uma forma de fazer isso por causa da multidão, subiram ao telhado e, por entre as telhas, desceram o paralítico no seu leito, deixando-o no meio das pessoas, diante de Jesus.
20 Nian Iesu təmeruh rəhalah nəhatətəiən, kəni təni məmə, “Niəli. Rəham nolrahiən mɨn, iəu inos rəkɨs rəkɨs.”
20 Vendo-lhes a fé, Jesus disse ao paralítico:
21 Kəni nəgətun mɨn rəha Lou mɨne Farəsi mɨn nɨkilah təhti məmə, “?Iətəmi nak u tətəghati əuvsan məmə in Uhgɨn? Uhgɨn əmə in təhrun nos rəkɨsiən noliən tərah mɨn rəha nətəmimi.”
21 E os escribas e fariseus começaram a pensar: — Quem é este que diz blasfêmias? Quem pode perdoar pecados, a não ser um, que é Deus?
22 Iesu in tɨnəhrun rəkɨs rəhalah nətəlɨgiən, kəni in təməni=pən kəm lah məmə, “?Təhro nəutətəlɨg lanko?
22 Jesus, porém, conhecendo os pensamentos deles, disse-lhes:
23 ?Nɨkitəmah təhti məmə nəghatiən u tɨmətɨg o nəniən, ‘Iəkos rəkɨs rəham təfagə tərah mɨn,’ uə nəghatiən u, ‘Əhtul maliuək’?
23 O que é mais fácil? Dizer: “Os seus pecados estão perdoados”, ou dizer: “Levante-se e ande”?
24 Kəni rəueiu onəkoteruh məmə Nətɨ Iətəmimi in tatos nepətiən o nos rəkɨsiən təfagə tərah mɨn u ikɨnu e nəhue nɨtəni.” Kəni in təməni=pən kəm suah u təmatɨmɨs məmə, “Əhtul, mos rəham nɨmahan maliuək matuvən imam ikɨn.”
24 Mas isto é para que vocês saibam que o Filho do Homem tem autoridade sobre a terra para perdoar pecados. E disse ao paralítico:
25 Kəni əmeiko təsuvəhiən agɨn, suah u təhtul mələs rəhan nɨmahan mɨnətaliuək mətəni-vivi Uhgɨn matuvən.
25 E imediatamente ele se levantou diante de todos e, pegando o leito em que até então estava deitado, voltou para casa, glorificando a Deus.
26 Kəni ilah rəfin kəmotauɨt pɨk ohni narmɨlah təmiuvɨg, kəni mautəni-vivi nərgɨ Uhgɨn, kəni məutərəmrumɨn kəni məutəgɨn nəuvetɨn məutəni məmə, “Nəman, rəueiu kitah kauteruh nati apɨspɨs agɨn.”
26 Todos ficaram muito admirados, davam glória a Deus e, cheios de temor, diziam: — Hoje vimos coisas extraordinárias!
27 Uərisɨg e natimnati mɨn u, Iesu təmiet maliuək matuvən, kəni in təmeruh suah kəti iətəm tatos məni rəha takɨs, nərgɨn u Lifai, tətəharəg ikɨn kətətəou=pən takɨs ikɨn. Kəni Iesu təməni=pən kəm in məmə, “Va, muərisɨg lak muva rəhak iətəmimi.”
27 Depois disso, Jesus saiu e viu um publicano, chamado Levi, sentado na coletoria. E lhe disse:
28 Kəni in təməpəh natimnati mɨn rəfin rəhan, məhtul muərisɨg e Iesu.
28 Ele se levantou e, deixando tudo, o seguiu.
29 Kəni Lifai təmol nauəniən asoli kəti rəha Iesu əpəha e rəhan nimə. Kəni nətəmimi tepət nətəm kautos məni rəha takɨs, mɨne nətəmi əpnapɨn mɨn kəməhuva məutəharəg pəti ilah min ilah məmə okotauən.
29 Então Levi lhe ofereceu um grande banquete em sua casa; e era grande o número de publicanos e outras pessoas que estavam com eles à mesa.
30 Kəni Farəsi mɨn mɨne nətəmimi nəuvein mɨn u rəhalah nəgətun mɨn rəha Lou, nɨkilah təsagiəniən kəni məutəni=pən kəm nətəmimi rəha Iesu məmə, “?Təhro itəmah nəutauən pəti əmə itəmah nətəmi kautos məni rəha takɨs mɨne nətəm nol təfagə tərah?”
30 Os fariseus e seus escribas murmuravam contra os discípulos de Jesus, perguntando: — Por que vocês comem e bebem com os publicanos e pecadores?
31 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Iətəmimi u in təsɨmɨsiən, təsarəriəiən e toktə. Mətəu iətəm tatɨmɨs, in otarəriə e toktə.
31 Jesus tomou a palavra e disse:
32 Iəu iəməsuvaiən məmə iəkauɨn e nətəmimi mɨn u kotəni məmə kɨnotəhruahru rəkɨs. Mətəu iəmuva məmə iəkauɨn e nətəmimi mɨn u kotəhrun əmə məmə ilah kautol noliən tərah mɨn, məmə okotəuhlin rəhalah nətəlɨgiən.”
32 Não vim chamar justos, e sim pecadores, ao arrependimento.
33 Kəni ilah kəmotəni=pən kəm Iesu məmə, “Nətəmimi rəha Jon Bəptais, nian rəfin kəutəpəh nauəniən məutətuakəm o nəfakiən kəm Uhgɨn, kəni nətəmimi rəha Farəsi mɨn ilah mɨn kautol əmə nati kətiəh, mətəu rəham nətəmimi mɨn kəutauən əmə katɨlpɨn. ?Təhro?”
33 Então eles disseram a Jesus: — Os discípulos de João frequentemente jejuam e fazem orações, e os discípulos dos fariseus fazem o mesmo; mas os seus discípulos comem e bebem.
34 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “?Nian itəmah nautol nauəniən rəha iətəm təmol əmə marɨt, mətəu okotəni kəm rəhan mɨn məmə okotəkeikei motəpəh nuniən nauəniən, uə kəpə? !Kəpə!
34 Jesus, porém, lhes disse:
35 Mətəu nian tətuva nətəmimi okotələs rəkɨs suah u təmol əmə marɨt motələs məhuvən isəu o rəhan mɨn nətəmimi. Kəni e nian əha, ilah okotəpəh nauəniən lan.”
35 No entanto, virão dias em que o noivo lhes será tirado, e então, naqueles dias, eles vão jejuar.
36 Kəni Iesu təməni mɨn nəghatiən əuhlin kəti tol lanu məmə, “Ko suah kəti təsosiən napən vi rəhan məhapu nəuvetɨn, kəni məhli=pən e napən əmnəmɨt məmə otol pəsɨg e iətəm tərah. Mətəu təni məmə otol lanəha, kəni otərəkɨn rəhan napən vi, kəni napən vi nəuvetɨn ko təsəməhli viviən ilau napən əuas.
36 Também lhes contou uma parábola:
37 “Kəni ko suah kəti təsosiən wain vi miuvi=pən e pətəl əuas u təskasɨk, pətəl u kəmol e nɨlosɨ nəni. Nəmə suah kəti tol lanəha, kəni wain vi otahlɨfu kəni mɨməhrehreh, kəni wain taiəh rəfin, kəni pətəl mɨn, otərah.
37 E ninguém põe vinho novo em odres velhos, porque, se fizer isso, o vinho novo romperá os odres, o vinho se derramará, e os odres se estragarão.
38 Mətəu wain vi okəkeikei kiuvi=pən e pətəl vi ətmətɨg.
38 Pelo contrário, vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Kəni iətəmi iətəm təməmnɨm rəkɨs wain əuas, ko in təsolkeikeiən məmə otəmnɨm mɨn wain vi, mətəu in otəni məmə, ‘Wain əuas in təuvɨr.’”
39 E ninguém, tendo bebido o vinho velho, prefere o novo, porque diz: “O velho é excelente.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.