Lucas 22
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NAA
1 Kəni nian rəha lafet rəha Pɨret U Is Tɨkə Lan tɨnatuva iuəkɨr, kəni in tɨnətuəuin e lafet rəha Pasova.
1 Estava próxima a Festa dos Pães sem Fermento, chamada Páscoa.
2 Kəni pris asoli mɨn mɨne nəgətun mɨn rəha Lou kəməutəsal oneuən e suaru məmə okotohamu Iesu lan. Kəməutəsal oneuən e suaru mətəu-inu ilah kəutəgɨn e nətəmimi məmə, kəta nɨmənin nətəmimi okotorgəhu nəmə kotəhrun məmə kəmotohamu Iesu.
2 Os principais sacerdotes e os escribas procuravam uma forma de matar Jesus; porque temiam o povo.
3 Kəni Setən təmuvən e nɨki Jutəs, u nərgɨn kəti mɨn u Iskariot, in kəti e nətəmimi tueləf rəha Iesu.
3 Ora, Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze.
4 Kəni in təmuvən meruh pris asoli mɨn mɨne nətəmi asoli mɨn rəha soldiə rəha Nimə Rəha Uhgɨn, məutəsal e suaru məmə otegəhan e Iesu tuvən e nəhlmɨlah.
4 Judas foi entender-se com os principais sacerdotes e os capitães sobre como lhes entregaria Jesus.
5 Kəni nɨkilah təmagiən, kəni kəmotəniəkɨs məmə okotəfən məni kəti kəm in.
5 Eles se alegraram e combinaram em lhe dar dinheiro.
6 Kəni Jutəs təmegəhan lan məmə in otol, kəni mətəsal e suaru məmə otegəhan e Iesu tuvən e nəhlmɨlah nian nətəmimi okohkə lan.
6 Judas concordou e buscava uma boa ocasião para lhes entregar Jesus, longe da multidão.
7 Kəni e nian rəha lafet rəha Pɨret U Is Tɨkə Lan tɨnuva, kəni e nian əha, nətəmimi okotəkeikei motuh nətɨ sipsip rəha lafet rəha Pasova.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento, em que era necessário fazer o sacrifício do cordeiro pascal.
8 Kəni Iesu təmauɨn e Pitə mɨne Jon, kəni məni=pən kəm lau məmə, “Ian kəni muol əpenə-penə nauəniən rəha lafet rəha Pasova məmə okəhuvən motauən ikɨn.”
8 Então Jesus enviou Pedro e João, dizendo:
9 Kəni kəmuəni=pən kəm in məmə, “?Nəkolkeikei məmə itɨmlau oiəkian iə muol əpenə-penə e nauəniən ikɨn?”
9 Eles lhe perguntaram: — Onde o senhor quer que a preparemos?
10 Kəni təməni=pən kəm lau məmə, “Uətəlɨg vivi-to. Nian itəlau onəkian=pən itaun, kəni onəkueh suah kəti tətaharu pəri pətəl asoli kəmətu=pən nəhu lan. Kəni nəkiauərisɨg lan mɨhluvən e nimə kəti iətəm in otuvən ikɨn.
10 Jesus lhes explicou:
11 Kəni nəkuəni=pən kəm iətəmi asoli rəha nimə, ‘?Iəgətun təmahli=pa itɨmlau məmə iəkuva muətapuəh ohnik məmə nəuan u in pəhruvən iətəm in mɨne rəhan mɨn nətəmimi okəhuva motol nauəniən ikɨn rəha lafet rəha Pasova?’
11 e digam ao dono da casa: “O Mestre pergunta: ‘Onde fica o aposento no qual comerei a Páscoa com os meus discípulos?’”
12 Kəni in otit itəlau nəkian əpəha e nəuan ilɨs ikɨn iətəm kɨnol vivi rəkɨs natimnati rəfin rəha nauəniən əha ikɨn. Kəni nəkuol əpenə-penə nauəniən əha ikɨn.”
12 Ele lhes mostrará um espaçoso cenáculo mobiliado; ali façam os preparativos.
13 Kəni kəmian mueruh natimnati rəfin təhmen=pən əmə məmə inu Iesu təməni mɨne. Kəni ilau kəmuol əpenə-penə nauəniən ikɨn məmə rəha lafet rəha Pasova.
13 E, indo, acharam tudo como Jesus lhes tinha dito e prepararam a Páscoa.
14 Kəni e nian rəha nauəniən, Iesu təmuvən məharəg e tepɨl ilah rəhan mɨn aposɨl mɨn.
14 Chegada a hora, Jesus se pôs à mesa, e os apóstolos estavam com ele.
15 Kəni təməni=pən kəm lah məmə “Otəsuvəhiən, okol nahməiən kəm iəu. Mətəu nɨkik tɨnolkeikei pɨk məmə okotaupən motun nauəniən rəha lafet rəha Pasova.
15 Então Jesus lhes disse:
16 Iəkolkeikei pɨk məmə kitah okotauən lanu mətəu-inu, ko iəsauəniən mɨn e nauəniən rəha Pasova mətəuarus nɨpətɨ lafet u tuva mol nɨpəhriəniən lan e Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn.”
16 Pois eu lhes digo que nunca mais a comerei, até que ela se cumpra no Reino de Deus.
17 Kəni Iesu təmos kap wain məni tagkiu ohni kəm Uhgɨn, kəni məni məmə, “Otos itəmah rəfin kəni motəmnɨm,
17 E, pegando um cálice, depois de ter dado graças, disse:
18 mətəu-inu rəueiu iətəni kəm təmah məmə iəsəmnɨmiən wain mətəuarus=pən nian natimnati rəfin okotatɨg ahgəl Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn.”
18 Pois eu digo a vocês que, de agora em diante, não mais beberei do fruto da videira, até que venha o Reino de Deus.
19 Kəni təmos pɨret məni tagkiu ohni kəm Uhgɨn, kəni məhapu məfən kəm rəhan mɨn nətəmimi, kəni məni məmə, “Inu nɨpətɨk iətəm iətəfɨnə o təmah. Nian rəfin onəkotəkeikei mautol nati u məmə nɨkitəmah tətəhti iəu.”
19 E, pegando um pão, tendo dado graças, o partiu e lhes deu, dizendo:
20 E noliən əhmen mɨn əmə, nian kəmotauən rəkɨs, Iesu təmos kap wain kəni məni məmə, “Kap wain u tətəgətun=pən nəniəskasɨkiən vi rəha nasiruiən rəha Uhgɨn kəm nətəmimi, kəni nəniəskasɨkiən vi u tətəhtul mətəmiəgəh e nɨrak iətəm otaiu o təmah.
20 Do mesmo modo, depois da ceia, pegou o cálice, dizendo:
21 Mətəu onəkotətəlɨg vivi-to. Suah kəti u ikɨnu kəutauən kitah min e tepɨl, kəni in otəpanegəhan=pən lak e nəhlmɨ rəhak mɨn tɨkɨmɨr.
21 — Mas eis que a mão do traidor está comigo à mesa.
22 Iəu Nətɨ Iətəmimi oiəkəkeikei mɨmɨs məmə inu Uhgɨn təməni mɨne. !Mətəu kəsi, nərahiən asoli tatuvən o iətəmi təmegəhan=pən lak e nəhlmɨ tɨkɨmɨr mɨn!”
22 Pois o Filho do Homem vai segundo o que está determinado, mas ai daquele por quem ele está sendo traído!
23 Kəni kɨnəutətapuəh-ətapuəh o lah mɨn məmə, “?Kitah pəh otol nati əha?”
23 Então começaram a perguntar entre si qual deles seria o que estava para fazer isso.
24 Kəni nati kəti mɨn, ilah kɨnautol nɨkilah mɨn məmə pəh u in otepət mapirəkɨs nəuvein.
24 Houve também entre eles uma discussão sobre qual deles parecia ser o maior.
25 Kəni Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Kig mɨn rəha nɨftəni u kəutarmənɨg e nətəmimi e rəhalah nəsanəniən, kəni kəutauɨn aru e lah məmə ilah ‘Nətəmimi rəha Nasiruiən.’
25 Mas Jesus lhes disse:
26 Mətəu itəmah onəsotoliən lanəha. Nəmə itəmah kəti in ilɨs, in otosiahu in təhmen=pən e suakəku. Kəni nəmə itəmah kəti tətəhtul aupən, kəni in otuva iol əhruin nati əmə kəti.
26 Mas vocês não são assim; pelo contrário, o maior entre vocês seja como o menor; e aquele que dirige seja como o que serve.
27 ?Pəh u in ilɨs pɨk, iətəmi in tətauən e tepɨl, uə iol əhruin iətəm tatos nauəniən e tepɨl in ilɨs tapirəkɨs? Nəkotəhrun məmə iətəm tətauən e tepɨl in ilɨs tapirəkɨs. Mətəu iəu, iətəmi asoli rəhatəmah, nian iəmətaliuək kitah min itəmah, iəməhmen=pən e iol əhruin əmə kəti.
27 Pois qual é maior: aquele que está à mesa ou aquele que serve? Não é verdade que é aquele que está à mesa? Pois, no meio de vocês, eu sou como quem serve.
28 “Itəmah u, nian rəfin nəutatɨg iuəkɨr ohniəu nian iətatɨg e nian əskasɨk mɨn.
28 Vocês são os que têm permanecido comigo nas minhas tentações.
29 Kəni təhmen əmə məmə Tatə rəhak tətəfəri iəu məmə iəkuva kig, kəni iəu mɨn oiəkəfəri itəmah məmə nəkəhuva kig mɨn,
29 E eu confio a vocês um reino, assim como o meu Pai confiou a mim,
30 məmə nəkəhuva motəharəg kitah min iəu, motauən pəti e nian iəkuva mol kig lan. Kəni e nian əha, itəmah mɨn onəkotəharəg e jeə mɨn rəha Kig, kəni itəmah onəkəhuva motəhtul aupən e nəuanɨləuɨs mɨn ilah tueləf rəha Isrel məutakil ilah məutarmənɨg e lah.”
30 para que comam e bebam à minha mesa no meu Reino; e vocês se assentarão em tronos para julgar as doze tribos de Israel.
31 Kəni Iesu təni=pən kəm Saimon Pitə məmə, “Kəsi. Saimon. Ətəlɨg-to lak. Setən tɨnətapuəh rəkɨs o Uhgɨn məmə otegəhan məmə in otuva məfən-əfən kəm təmah mol nərahiən kəm təmah məmə otəgətun rəhatəmah nəhatətəiən məmə təskasɨk lak uə kəpə.
31 — Simão, Simão, eis que Satanás pediu para peneirar vocês como trigo!
32 Mətəu inəfaki rəkɨs ohnik məmə rəham nəhatətəiən otəsəmeiən. Kəni nian nəkəuhlin rəham nətəlɨgiən tɨtəlɨg=pa mɨn, ik onəkəkeikei mol nətəlɨgiən rəha piam mɨn okotəskasɨk.”
32 Eu, porém, orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E você, quando voltar para mim, fortaleça os seus irmãos.
33 Mətəu Saimon Pitə təni=pən kəm in məmə, “Iərmənɨg. Iətəhtul maru məmə iəkuvən kilau min ik e kaləpus, kəni mɨmɨs kilau min ik.”
33 Porém Pedro respondeu: — Estou pronto para ir com o Senhor, tanto para a prisão como para a morte.
34 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “Pitə, iətəni kəm ik məmə, o lapɨn u mənɨg otəsəkakə əhanəhiən, kəni ik onəkəni mau kɨsɨl məmə nəkəruru iəu.”
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Kəni Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Aupən, iəmahli pətɨgəm itəmah, nəməsotosiən məni e pauɨs, mɨne kətɨm, mɨne put. ?Təhro? ?Rəhatəmah natimnati təsəhmeniən, uə kəpə?” Kəni ilah kəmotəni məmə, “Kəpə.”
35 A seguir, Jesus perguntou aos discípulos: Eles responderam: — Não faltou nada!
36 Kəni təməni=pən kəm lah məmə, “Mətəu rəueiu, nəmə suah kəti tatos rəhan məni e pauɨs uə kətɨm, otəkeikei mos. Kəni iətəm təsosiən nau rəha nəluagɨniən, pəh otətuati e rəhan kot mos nəhmtɨ rəhan kəti.
36 Então Jesus lhes disse:
37 Iətəni kəm təmah məmə nəghatiən u e Nauəuə Rəha Uhgɨn tətəghati lak, kəni in otəkeikei mol nɨpəhriəniən. In tətəni məmə, ‘Nətəmimi nɨkilah təhti məmə in iətəmimi kəti in tətəraki e Lou.’ Əuəh, nəghatiən u tatol nɨpəhriəniən əha rəueiu.”
37 Pois eu lhes digo que é preciso que se cumpra em mim o que está escrito: “Ele foi contado com os malfeitores.” Pois o que a mim se refere está sendo cumprido.
38 Kəni ilah kəmotəni məmə, “Iərmənɨg, afu-to. Nau rəha nəluagɨniən keiu u.” Kəni in təni=pən kəm lah məmə, “Nəhmen. Otəpəh-tə.”
38 Então lhe disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas! Jesus lhes respondeu:
39 Kəni Iesu təmiet e taun muvən əpəha e Nɨtəuət Rəha Nɨgi U Olif təhmen=pən əmə məmə in tatol nian mɨn rəfin, kəni rəhan mɨn nətəmimi kəutohtəu=pən in.
39 E, saindo, Jesus foi, como de costume, para o monte das Oliveiras; e os discípulos o acompanharam.
40 Kəni nian in təmuvən mətəuarus=pən əha ikɨn əha, məni=pən kəm lah məmə, “Onəkotəkeikei məutəfaki məmə nati kəti otəsəfən-əfəniən kəm təmah.”
40 Chegando ao lugar escolhido, Jesus lhes disse:
41 Kəni in təmaliuək mupəh ilah muvən nəuvetɨn, kəni mɨsin nəulɨn mətəfaki mətəni məmə,
41 Ele, por sua vez, se afastou um pouco, e, de joelhos, orava,
42 “Tatə, okəmə nɨkim tagiən, kəsi, os rəkɨs nahməiən mɨn u okəpanəhuva. Mətəu nəsoliən rəhak nətəlɨgiən, mətəu ol nati ik əmə nəkolkeikei.”
42 dizendo:
43 Kəni agelo e neai kəti təmietɨgəm=pən məfən nəsanəniən kəm Iesu.
43 Então lhe apareceu um anjo do céu que o confortava.
44 Kəni mətəu-inu nɨkin tətahmə pɨk, kəni rəhan nətəlɨgiən təsəməhliən, kəni təməfaki əskasɨk pɨk, kəni nəmnəhagiən asoli təmaiu lan mətəhliahli=pən e nɨftəni təhmen e nɨrə.
44 E, estando em agonia, orava mais intensamente. E aconteceu que o suor dele se tornou como gotas de sangue caindo sobre a terra.
45 Nian təməfaki rəkɨs, kəni məhtul mɨtəlɨg=pən o rəhan mɨn nətəmimi, kəni meruh ilah kɨnotapɨli alu rəkɨs. Kəmotəpəou mətəu-inu nɨkilah tətahmə.
45 Levantando-se da oração, Jesus foi até onde os discípulos estavam, e os encontrou dormindo de tristeza.
46 Kəni təni=pən kəm lah məmə, “?Təhro nəutapɨli? Otair motəfaki məmə nati kəti otəsəfən-əfəniən kəm təmah.”
46 E disse:
47 Nian Iesu təmətəghati əhanəh, nɨmənin nətəmimi kəmohiet=pa əha ikɨn, kəni suah kəha Jutəs, u in iətəmimi kəti e nətəmi tueləf rəha Iesu, in təmit ilah məhuva, in təmuva iuəkɨr məmə otol nəmtətiən kəti rəha nolkeikeiən kəm Iesu.
47 Enquanto Jesus ainda falava, eis que chegou uma multidão. E um dos doze, que se chamava Judas, vinha à frente deles e se aproximou de Jesus para o beijar.
48 Mətəu Iesu təni=pən kəm in məmə, “?Jutəs, iəu Nətɨ Iətəmimi, mətəu təhro nəmuva məmə onəkol nəmtətiən kəti rəha nolkeikeiən kəm iəu, kəni e noliən u megəhan=pən lak e nəhlmɨ rəhak tɨkɨmɨr mɨn?”
48 Jesus, porém, lhe disse:
49 Kəni nian nətəmimi mɨn rəha Iesu kəmoteruh natimnati mɨn əha mɨnotəhrun məmə nak əha okol, kəni kəmotəni=pən kəm in məmə, “?Iərmənɨg oiəkotəhro? ?Iəkotəluagɨn e nau, uə?”
49 Os que estavam ao redor de Jesus, vendo o que estava por acontecer, perguntaram: — Senhor, devemos atacar com as espadas?
50 Əmeiko ilah kəti təmauəh e nau rəha nəluagɨniən mohatuv rəkɨs nɨmatəlgɨn maru rəha ioluək rəha pris asoli agɨn.
50 Um deles golpeou o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha direita.
51 Mətəu Iesu təni məmə, “!Ei! !Nəhmen, otupəh əmə!” Kəni in təmələhu=pən nəhlmɨn e matəlgɨ suah u, kəni mol vivi mɨn.
51 Mas Jesus interveio, dizendo: E, tocando na orelha do homem, o curou.
52 Kəni Iesu təməghati kəm pris asoli mɨn, mɨne nətəmimi asoli mɨn rəha soldiə rəha Nimə Rəha Uhgɨn, mɨne nətəmi asoli rəha nɨmənin rəha Isrel, u kəməhuva məmə okotaskəlɨm Iesu. In təməni=pən kəm lah məmə, “Təhro, nəman? ?Nɨkitəmah təhti məmə iəu iohamu itəmi kəti matol nəluagɨniən o nələs iahuiən kəpmən, uə? !Kəpə! ?Kəni nəutəmki nau asoli mɨn mɨne neim mɨn məutəhuva məmə onəkotaskəlɨm iəu?
52 Então Jesus disse aos principais sacerdotes, capitães do templo e anciãos que vieram prendê-lo:
53 ?Nian rəfin iətan kitah min itəmah e Nimə Rəha Uhgɨn, mətəu təhro nəsotaskəlɨmiən iəu? Mətəu rəueiu əha, in nian əhruahru rəhatəmah, kəni nəsanəniən rəha napinəpuiən in tətarmənɨg.”
53 Todos os dias, estando eu com vocês no templo, vocês não tentaram me prender. Esta, porém, é a hora de vocês e a hora do poder das trevas.
54 Kəni kəməhuva motaskəlɨm Iesu motələs məhuvən e lahuənu rəha pris asoli agɨn. Kəni Pitə təmuərisɨg e lah mətəu təməsuvəniən iuəkɨr o lah.
54 Então, prendendo Jesus, levaram-no e o introduziram na casa do sumo sacerdote. Pedro seguia de longe.
55 Nətəmi mɨn əha kəmotahli nɨgəm əpəha e iat rəha pris asoli agɨn, kəni məutəharəg tɨtəlau e nɨgəm. Kəni Pitə tuvən mətəharəg ilah min.
55 Quando acenderam um fogo no meio do pátio e se assentaram juntos, Pedro tomou lugar entre eles.
56 Kəni pətan mɨtə kəti u in ioluək rəha pris asoli agɨn, təmuva meruh Pitə tətəharəg, kəni nəhagəhagiən rəha nɨgəm təmasiəgəpɨn in, kəni pətan əha təmateruh mətɨg in, kəni məni=pən kəm lah məmə, “Suah u, in mɨn ilau Iesu kəmətuan.”
56 Uma empregada, vendo-o sentado perto do fogo, fixou os olhos nele e disse: — Este também estava com ele.
57 Mətəu Pitə təni=pən kəm pətan u məmə, “Iəsəhruniən suah u nətəni.”
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, não o conheço.
58 Kəni uərisɨg lan təsuvəhiən, suah kəti mɨn tuva məni=pən kəm Pitə məmə, “Ei, ik mɨn, ik iətəmi kəti rəhan.” Mətəu Pitə təni məmə, “Ei, səniəmə iəu iətəmimi rəhan.”
58 Pouco depois, outro homem, ao ver Pedro, disse: — Você também é um deles. Mas Pedro disse: — Homem, eu não sou um deles.
59 Kəni ko uərisɨg lan, auə kəti tɨnuva mɨnuvən rəkɨs, kəni suah kəti təməni əskasɨk kəm lah məmə, “Nɨpəhriəniən məmə suah u təmatuərisɨg e Iesu, mətəu in iətəm Kaləli!”
59 E, tendo passado cerca de uma hora, outro afirmou, dizendo: — Com certeza este também estava com ele, porque também é galileu.
60 Mətəu Pitə təni məmə, “!Ei! !Iəsəhrun agɨniən nəghatiən u nətəni!” Kəni nian Pitə təmətəghati əhanəh, kəni mənɨg təkakə.
60 Mas Pedro insistiu: — Homem, não sei do que você está falando. E logo, enquanto Pedro ainda falava, o galo cantou.
61 Kəni Iərmənɨg təmeirair məsal=pən əhruahru meruh Pitə. Kəni Pitə, nɨkin təhti nəghatiən rəha Iərmənɨg iətəm təməni lan məmə, “O lapɨn əmə u, nian mənɨg otəsəkakə əhanəhiən, ik onəkəni mau kɨsɨl məmə nəkəruru iəu.”
61 Então, o Senhor voltou-se e fixou os olhos em Pedro. E Pedro se lembrou da palavra do Senhor, como lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
62 Kəni Pitə tiet muvən ihluə, təmasək təmasək.
62 E Pedro, saindo dali, chorou amargamente.
63 Kəni e nian əha, nətəmimi nətəm kəmotaskəlɨm Iesu kəmotagət əuvsan lan, kəni mautoh.
63 Os homens que detinham Jesus zombavam dele, davam-lhe pancadas e,
64 Ilah kəmotəlis-ərain nəhmtɨn kəni motoh, məutəni=pən məmə, “!Ei, iəni! ?Əni-to məmə pəh tatoh ik?”
64 colocando uma venda sobre os olhos dele, diziam: — Profetize! Quem foi que bateu em você?
65 Kəni ilah kəmotəni nəghatiən tərah tepət məutərəkɨn in lan.
65 E muitas outras coisas diziam contra ele, blasfemando.
66 Kəni ləplapɨn agɨn, nətəmi asoli rəha nɨmənin rəha Isrel kəməhuva motuhapumɨn e kaunsɨl rəhalah, ilah u pris asoli mɨn mɨne nəgətun mɨn rəha Lou. Kəni nətəmimi kotos Iesu məhuva təhtul e nəhmtɨ kaunsɨl əha.
66 Logo que amanheceu, reuniu-se a assembleia dos anciãos do povo, tanto os principais sacerdotes como os escribas, e o conduziram ao Sinédrio, onde lhe disseram:
67 Kəni nətəmi rəha kaunsɨl kəmotətapuəh ohni məmə, “Nəmə ik Krɨsto u iətəm Uhgɨn təməni məmə otahli=pa, əni kəm tɨmah.” Mətəu Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Nəmə iəkəni kəm təmah, kəni nəsotəniən nɨpəhriəniən lak.
67 — Se você é o Cristo, diga-nos. Então Jesus lhes respondeu:
68 Kəni nəmə iəkətapuəh itəmah, ko nəsotuhalpɨniən.
68 E, se eu perguntar, vocês não me darão resposta.
69 Mətəu tətuəuin rəueiu, iəu Nətɨ Iətəmimi, iəu oiəkuvən məharəg e nɨkalɨ Uhgɨn maru, Uhgɨn u iətəm rəhan nəsanəniən iahgin agɨn.”
69 Desde agora, o Filho do Homem estará sentado à direita do Deus Todo-Poderoso.
70 Kəni ilah rəfin kəmotətapuəh ohni məmə, “?Təhro? Ik Nətɨ Uhgɨn?”
70 Todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Kəni kotəni məmə, “?Təhro kitah kəutəsal e nəghatiən kəti mɨn məmə otasiru e rəhatah nəghatiən? Kɨnotətəu əhruahru nəghatiən əha e nohlɨn.”
71 Eles disseram: — Que necessidade ainda temos de testemunho? Porque nós mesmos ouvimos o que ele falou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.