João 13
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs VC
1 Tɨnuva mətəuarus nian nətəm Isrel kotol lafet lan, lafet rəha Pasova, kəni Iesu tɨnəhrun məmə rəhan nian tɨnuva rəkɨs məmə otəpəh nəhue nɨftəni u, muvən meruh Tatə Uhgɨn. Nian rəfin in təmatolkeikei pɨk rəhan nətəmimi u kəutatɨg e nəhue nɨftəni, kəni mətəu rəueiu in tətəgətun əsas rəhan nolkeikeiən kəm lah muvən mətəuarus naunun nian rəhan.
1 Antes da festa da Páscoa, sabendo Jesus que chegara a sua hora de passar deste mundo ao Pai, como amasse os seus que estavam no mundo, até o extremo os amou.
2 Tɨnəhnaiuv, Iesu mɨne rəhan mɨn nətəmimi kəməutauən, kəni Setən tɨnəfən rəkɨs nətəlɨgiən e nɨki Jutəs Iskariot, nətɨ Saimon, məmə in otətuati e Iesu tuvən e nəhlmɨ rəhan tɨkɨmɨr mɨn.
2 Durante a ceia, - quando o demônio já tinha lançado no coração de Judas, filho de Simão Iscariotes, o propósito de traí-lo -,
3 Iesu təməhrun məmə Tatə Uhgɨn təmələhu=pən rəkɨs natimnati rəfin u e nəhlmɨn, kəni tɨnəhrun mɨn məmə in təmsɨpən e Uhgɨn, kəni in otəpanɨtəlɨg=pən mɨn o Uhgɨn.
3 sabendo Jesus que o Pai tudo lhe dera nas mãos, e que saíra de Deus e para Deus voltava,
4 Tol lanəha, in təməhtul, kəni məpeg rəkɨs rəhan sot asoli, kəni matu in e tauɨl kəti.
4 levantou-se da mesa, depôs as suas vestes e, pegando duma toalha, cingiu-se com ela.
5 Kəni mələs pesɨn kəti, mətu=pən nəhu lan, kəni əmeiko mətuəuin mətəueiu nəhlkɨ rəhan mɨn nətəmimi, kəni mətafəl e tauɨl, tauɨl u iətəm in tətətəuti lan.
5 Em seguida, deitou água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha com que estava cingido.
6 Təmol lanəha muvən e Saimon Pitə, kəni Pitə təni=pən kəm in məmə, “?Iərmənɨg, təhro? Təsəuvɨriən məmə ik onəkəueiu nəhlkək.”
6 Chegou a Simão Pedro. Mas Pedro lhe disse: Senhor, queres lavar-me os pés!...
7 Mətəu Iesu təni=pən kəm in məmə, “Rəueiu ik nəkəruru nɨpətɨ nati u iəu iatol, mətəu uərisɨg nəpanəhrun nɨpətɨn.”
7 Respondeu-lhe Jesus: O que faço não compreendes agora, mas compreendê-lo-ás em breve.
8 Kəni Pitə təni=pən in məmə, “Onəkəpəh agɨn nafəliən nəhlkək.”
8 Disse-lhe Pedro: Jamais me lavarás os pés!... Respondeu-lhe Jesus: Se eu não tos lavar, não terás parte comigo.
9 Kəni Saimon Pitə təməni=pən kəm in məmə, “Iərmənɨg, nəmə tol lanəha, kəni onəsəueiu əməiən nəhlkək, mətəu əueiu mɨn nəhlmək mɨne rəhk-kapə!”
9 Exclamou então Simão Pedro: Senhor, não somente os pés, mas também as mãos e a cabeça.
10 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “!Kəpə! Iətəmimi u tɨnaig rəkɨs, in tɨnəruən rəkɨs, tɨnəhmen. Təuvɨr əmə məmə okəsəueiu mɨniən nɨpətɨn; mətəu iəu oiəkəkeikei məueiu mɨn əmə nəhlkɨn. Itəmah nɨnotəruən rəkɨs. Mətəu səniəmə itəmah rəfin agɨn.”
10 Disse-lhe Jesus: Aquele que tomou banho não tem necessidade de lavar-se; está inteiramente puro. Ora, vós estais puros, mas nem todos!...
11 Iesu tɨnəhrun rəkɨs məmə ilah pəh u otegəhan=pən lan e nəhlmɨ rəhan mɨn tɨkɨmɨr mɨn. Tol lanəha, kəni in təni məmə, “Səniəmə itəmah rəfin agɨn.”
11 Pois sabia quem o havia de trair; por isso, disse: Nem todos estais puros.
12 Nian Iesu tɨnəueiu rəkɨs nəhlkɨ rəhan mɨn nətəmimi, kəni muvən mɨn e rəhan napən, kəni muvən məharəg e nɨmein e tepɨl. Kəni əmeiko mətapuəh o lah məmə, “?Itəmah nəkotəhrun nɨpətɨ nati u iəmol rəueiu agɨn e təmah?
12 Depois de lhes lavar os pés e tomar as suas vestes, sentou-se novamente à mesa e perguntou-lhes: Sabeis o que vos fiz?
13 Itəmah nəutauɨn lak məmə Nəgətun mɨne Iərmənɨg, kəni təhruahru əmə lanko, mətəu-inu nɨpəhriəniən məmə iəu u, rəhatəmah Nəgətun mɨne rəhatəmah Iərmənɨg.
13 Vós me chamais Mestre e Senhor, e dizeis bem, porque eu o sou.
14 “Mətəu-inu iəu, iəu u rəhatəmah Iərmənɨg mɨne iəu Iəgətun rəhatəmah, konu iəu iəkəueiu nəhlkɨtəmah, konu itəmah mɨn, onəkotəueiu nəhlkɨtəmah mɨn.
14 Logo, se eu, vosso Senhor e Mestre, vos lavei os pés, também vós deveis lavar-vos os pés uns aos outros.
15 Iəu iəmol məgətun itəmah lan, məmə itəmah onəkotol kəm təmah mɨn.
15 Dei-vos o exemplo para que, como eu vos fiz, assim façais também vós.
16 Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, ioluək kəti, in təsapirəkɨsiən rəhan iətəmi asoli, konu iahli=pən in təsapirəkɨsiən iətəm tətahli.
16 Em verdade, em verdade vos digo: o servo não é maior do que o seu Senhor, nem o enviado é maior do que aquele que o enviou.
17 Rəueiu əha, itəmah nəkotəhrun vivi natimnati mɨn u. Kəni o nati u, nəmə onautol lanu, kəni itəmah onəkotos nəuvɨriən o Uhgɨn.
17 Se compreenderdes estas coisas, sereis felizes, sob condição de as praticardes.
18 “Iəu iəsəniən itəmah rəfin. Iəkəhrun vivi itəmah mɨn u nətəm iəu iəmɨtəpɨn itəmah. Mətəu nəghatiən u rəha Nauəuə Rəha Uhgɨn, otəkeikei muva mol nɨpəhriəniən lan. Nəghatiən u tətəni məmə, ‘Iətəmimi u, aupən itɨmlau iəmatuauən pəti e pɨlet kətiəh, mətəu rəueiu, in tɨnəuhlin rəhan nətəlɨgiən, mɨnətələhu nəghatiən tərah ohniəu.’
18 Não digo isso de vós todos; conheço os que escolhi, mas é preciso que se cumpra esta palavra da Escritura: Aquele que come o pão comigo levantou contra mim o seu calcanhar {Sl 40,10}.
19 “Iəu iətəni pətɨgəm natimnati mɨn u kəm təmah u rəueiu, nian okəsol əhanəhiən. Mətəu nian okatol, kəni itəmah onəkotəhatətə lak, məmə Iəu U Inu.
19 Desde já vo-lo digo, antes que aconteça, para que, quando acontecer, creiais e reconheçais quem sou eu.
20 Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, iətəmimi pəh iətəm tatos iətəmi u iətahli=pɨnə, kəni nɨkin tagiən ohni, təhmen=pən əmə məmə in tatos mɨn iəu, kəni nɨkin tagiən ohniəu. Konu iətəmimi iətəm tatos vivi iəu, kəni nɨkin tagiən ohniəu, təhmen=pən əmə məmə in tatos vivi mɨn rəhak Tatə, kəni nɨkin tagiən ohni.”
20 Em verdade, em verdade vos digo: quem recebe aquele que eu enviei recebe a mim; e quem me recebe, recebe aquele que me enviou.
21 Nian Iesu tɨnəni pətɨgəm rəkɨs nəghatiən əha, kəni nɨkin təməfɨgəm pɨk, kəni in təni məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, itəmah kəti u ikɨnu otegəhan=pən lak e nəhlmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhak.”
21 Dito isso, Jesus ficou perturbado em seu espírito e declarou abertamente: Em verdade, em verdade vos digo: um de vós me há de trair!...
22 Kəni rəhan mɨn nətəmimi kəmotəsal=pən moteruh ilah mɨn, mɨnotəruru agɨn məmə in tətəni pəh.
22 Os discípulos olhavam uns para os outros, sem saber de quem falava.
23 Kəni ilah kəti u iətəm Iesu in tolkeikei pɨk, in tətəməhli iuəkɨr əmə o Iesu.
23 Um dos discípulos, a quem Jesus amava, estava à mesa reclinado ao peito de Jesus.
24 Kəni Saimon Pitə, in təmasiuən=pən kəm in məmə, “Ətapuəh-to ohni, məmə iətəmimi pəh kəha in tətəni.”
24 Simão Pedro acenou-lhe para dizer-lhe: Dize-nos, de quem é que ele fala.
25 Kəni suah kəha təmiəu-iəu muva iuəkɨr o Iesu, kəni mətapuəh ohni məmə, “?Iərmənɨg, pəh u nətəni?”
25 Reclinando-se este mesmo discípulo sobre o peito de Jesus, interrogou-o: Senhor, quem é?
26 Kəni Iesu təni məmə, “Iəu iəkəmkərɨs pɨret nəuvetɨn, konu məuveri=pən e sup, kəni məfən kəm in, konu suah u, inko.” Kəni əmeiko, in təməmkərɨs pɨret kəti, məuveri=pən e sup, kəni məfən kəm Jutəs, nətɨ Saimon Iskariot.
26 Jesus respondeu: É aquele a quem eu der o pão embebido. Em seguida, molhou o pão e deu-o a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Kəni Jutəs təmos pɨret u. Kəni rəueiu agɨn, Setən tɨnəuveg rəhan nətəlɨgiən.
27 Logo que ele o engoliu, Satanás entrou nele. Jesus disse-lhe, então: O que queres fazer, faze-o depressa.
28 Nətəmimi mɨn u rəha Iesu nətəm kautəməhli tɨtəlau e tepɨl məutauən, ilah kəsotəhruniən məmə Iesu təməni=pən nəghatiən u kəm in o nak.
28 Mas ninguém dos que estavam à mesa soube por que motivo lho dissera.
29 Jutəs in tətaharu kətɨm rəha məni rəhalah, kəni ilah nəuvein nɨkilah təhti məmə Iesu təməni=pən kəm in məmə otuvən mos nəhmtɨn nauəniən nəuvein nɨglah o lafet, uə nəmə təhro tatuvən otəfən məni kəti kəm nanrah mɨn.
29 Pois, como Judas tinha a bolsa, pensavam alguns que Jesus lhe falava: Compra aquilo de que temos necessidade para a festa. Ou: Dá alguma coisa aos pobres.
30 Kəni nian Jutəs təmos rəkɨs pɨret u, təməhtul miet uəhai əmə. Kəni tɨnapinəpu rəkɨs.
30 Tendo Judas recebido o bocado de pão, apressou-se em sair. E era noite...
31 Nian Jutəs tɨniet rəkɨs, kəni Iesu təni məmə, “Rəueiu əha, Uhgɨn tɨnatəfəri nərgɨ Nətɨ Iətəmimi, kəni Nətɨ Iətəmimi tɨnatəfəri nərgɨ Uhgɨn.
31 Logo que Judas saiu, Jesus disse: Agora é glorificado o Filho do Homem, e Deus é glorificado nele.
32 Mətəu nian Nətɨ Iətəmimi tɨnol əpu rəkɨs nepətiən rəha Uhgɨn, kəni Uhgɨn aru əmə in otol əpu mɨn nepətiən rəha Nətɨ Iətəmimi. Kəni in otol əmə uəha rəueiu əmə.
32 Se Deus foi glorificado nele, também Deus o glorificará em si mesmo, e o glorificará em breve.
33 “Nenətɨk mɨn, ko iəsatɨgiən tuvəh kitah min itəmah. Kəni itəmah onəmanotəsal lak, mətəu iəu iətəni mɨn nəghatiən kətiəh əmə kəm təmah u rəueiu, iətəm iəməni=pən kəm nətəmi asoli mɨn rəha Isrel aupən. Iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, ikɨn əha iatuvən ikɨn, itəmah nəkotəruru nuvəniən ikɨn.
33 Filhinhos meus, por um pouco apenas ainda estou convosco. Vós me haveis de procurar, mas como disse aos judeus, também vos digo agora a vós: para onde eu vou, vós não podeis ir.
34 “Iəu iətəni=pɨnə nəghatiən vi kəti kəm təmah məmə nəkotəkeikei mautol. Itəmah nəkotəkeikei motolkeikei itəmah mɨn. Iəu iəmolkeikei itəmah, kəni itəmah nəkotəkeikei motolkeikei itəmah mɨn təhmen əmə lanəha.
34 Dou-vos um novo mandamento: Amai-vos uns aos outros. Como eu vos tenho amado, assim também vós deveis amar-vos uns aos outros.
35 Kəni nəmə nəkolkeikei lanu itəmah mɨn, kəni nətəmimi rəfin okotəhrun məmə itəmah rəhak mɨn nətəmimi.”
35 Nisto todos conhecerão que sois meus discípulos, se vos amardes uns aos outros.
36 Kəni Saimon Pitə tətapuəh ohni məmə, “?Iərmənɨg, ik onəkuvən iə?”
36 Perguntou-lhe Simão Pedro: Senhor, para onde vais? Jesus respondeu-lhe: Para onde vou, não podes seguir-me agora, mas seguir-me-ás mais tarde.
37 Kəni Pitə tətapuəh ohni məmə, “?Iərmənɨg, oiəsɨtəu-pəniən ik u rəueiu o nak? Iəu, nɨkik tagiən əmə məmə iəkɨmɨs ohnik.”
37 Pedro tornou a perguntar: Senhor, por que te não posso seguir agora? Darei a minha vida por ti!
38 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “?Ik nəkəmə nɨkim tagiən əmə məmə onəkɨmɨs ohniəu? Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni kəm ik məmə, mənɨg otəsəkakə əhanəhiən, kəni ik onəkəni mau kɨsɨl məmə nəkəruru iəu.”
38 Respondeu-lhe Jesus: Darás a tua vida por mim!... Em verdade, em verdade te digo: não cantará o galo até que me negues três vezes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.