João 13
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NTLH
1 Tɨnuva mətəuarus nian nətəm Isrel kotol lafet lan, lafet rəha Pasova, kəni Iesu tɨnəhrun məmə rəhan nian tɨnuva rəkɨs məmə otəpəh nəhue nɨftəni u, muvən meruh Tatə Uhgɨn. Nian rəfin in təmatolkeikei pɨk rəhan nətəmimi u kəutatɨg e nəhue nɨftəni, kəni mətəu rəueiu in tətəgətun əsas rəhan nolkeikeiən kəm lah muvən mətəuarus naunun nian rəhan.
1 Faltava somente um dia para a Festa da Páscoa . Jesus sabia que tinha chegado a hora de deixar este mundo e ir para o Pai. Ele sempre havia amado os seus que estavam neste mundo e os amou até o fim.
2 Tɨnəhnaiuv, Iesu mɨne rəhan mɨn nətəmimi kəməutauən, kəni Setən tɨnəfən rəkɨs nətəlɨgiən e nɨki Jutəs Iskariot, nətɨ Saimon, məmə in otətuati e Iesu tuvən e nəhlmɨ rəhan tɨkɨmɨr mɨn.
2 Jesus e os seus discípulos estavam jantando. O Diabo já havia posto na cabeça de Judas, filho de Simão Iscariotes, a ideia de trair Jesus.
3 Iesu təməhrun məmə Tatə Uhgɨn təmələhu=pən rəkɨs natimnati rəfin u e nəhlmɨn, kəni tɨnəhrun mɨn məmə in təmsɨpən e Uhgɨn, kəni in otəpanɨtəlɨg=pən mɨn o Uhgɨn.
3 Jesus sabia que o Pai lhe tinha dado todo o poder. E sabia também que tinha vindo de Deus e ia para Deus.
4 Tol lanəha, in təməhtul, kəni məpeg rəkɨs rəhan sot asoli, kəni matu in e tauɨl kəti.
4 Então se levantou, tirou a sua capa , pegou uma toalha e amarrou na cintura.
5 Kəni mələs pesɨn kəti, mətu=pən nəhu lan, kəni əmeiko mətuəuin mətəueiu nəhlkɨ rəhan mɨn nətəmimi, kəni mətafəl e tauɨl, tauɨl u iətəm in tətətəuti lan.
5 Em seguida pôs água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha.
6 Təmol lanəha muvən e Saimon Pitə, kəni Pitə təni=pən kəm in məmə, “?Iərmənɨg, təhro? Təsəuvɨriən məmə ik onəkəueiu nəhlkək.”
6 Quando chegou perto de Simão Pedro, este lhe perguntou: — Vai lavar os meus pés, Senhor?
7 Mətəu Iesu təni=pən kəm in məmə, “Rəueiu ik nəkəruru nɨpətɨ nati u iəu iatol, mətəu uərisɨg nəpanəhrun nɨpətɨn.”
7 Jesus respondeu:
8 Kəni Pitə təni=pən in məmə, “Onəkəpəh agɨn nafəliən nəhlkək.”
8 — O senhor nunca lavará os meus pés! — disse Pedro.
9 Kəni Saimon Pitə təməni=pən kəm in məmə, “Iərmənɨg, nəmə tol lanəha, kəni onəsəueiu əməiən nəhlkək, mətəu əueiu mɨn nəhlmək mɨne rəhk-kapə!”
9 — Então, Senhor, não lave somente os meus pés; lave também as minhas mãos e a minha cabeça! — pediu Simão Pedro.
10 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “!Kəpə! Iətəmimi u tɨnaig rəkɨs, in tɨnəruən rəkɨs, tɨnəhmen. Təuvɨr əmə məmə okəsəueiu mɨniən nɨpətɨn; mətəu iəu oiəkəkeikei məueiu mɨn əmə nəhlkɨn. Itəmah nɨnotəruən rəkɨs. Mətəu səniəmə itəmah rəfin agɨn.”
10 Aí Jesus disse:
11 Iesu tɨnəhrun rəkɨs məmə ilah pəh u otegəhan=pən lan e nəhlmɨ rəhan mɨn tɨkɨmɨr mɨn. Tol lanəha, kəni in təni məmə, “Səniəmə itəmah rəfin agɨn.”
11 Jesus sabia quem era o traidor. Foi por isso que disse: “Todos menos um.”
12 Nian Iesu tɨnəueiu rəkɨs nəhlkɨ rəhan mɨn nətəmimi, kəni muvən mɨn e rəhan napən, kəni muvən məharəg e nɨmein e tepɨl. Kəni əmeiko mətapuəh o lah məmə, “?Itəmah nəkotəhrun nɨpətɨ nati u iəmol rəueiu agɨn e təmah?
12 Depois de lavar os pés dos seus discípulos, Jesus vestiu de novo a capa, sentou-se outra vez à mesa e perguntou:
13 Itəmah nəutauɨn lak məmə Nəgətun mɨne Iərmənɨg, kəni təhruahru əmə lanko, mətəu-inu nɨpəhriəniən məmə iəu u, rəhatəmah Nəgətun mɨne rəhatəmah Iərmənɨg.
13 Vocês me chamam de “Mestre” e de “Senhor” e têm razão, pois eu sou mesmo.
14 “Mətəu-inu iəu, iəu u rəhatəmah Iərmənɨg mɨne iəu Iəgətun rəhatəmah, konu iəu iəkəueiu nəhlkɨtəmah, konu itəmah mɨn, onəkotəueiu nəhlkɨtəmah mɨn.
14 Se eu, o Senhor e o Mestre, lavei os pés de vocês, então vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Iəu iəmol məgətun itəmah lan, məmə itəmah onəkotol kəm təmah mɨn.
15 Pois eu dei o exemplo para que vocês façam o que eu fiz.
16 Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, ioluək kəti, in təsapirəkɨsiən rəhan iətəmi asoli, konu iahli=pən in təsapirəkɨsiən iətəm tətahli.
16 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o empregado não é mais importante do que o patrão, e o mensageiro não é mais importante do que aquele que o enviou.
17 Rəueiu əha, itəmah nəkotəhrun vivi natimnati mɨn u. Kəni o nati u, nəmə onautol lanu, kəni itəmah onəkotos nəuvɨriən o Uhgɨn.
17 Já que vocês conhecem esta verdade, serão felizes se a praticarem.
18 “Iəu iəsəniən itəmah rəfin. Iəkəhrun vivi itəmah mɨn u nətəm iəu iəmɨtəpɨn itəmah. Mətəu nəghatiən u rəha Nauəuə Rəha Uhgɨn, otəkeikei muva mol nɨpəhriəniən lan. Nəghatiən u tətəni məmə, ‘Iətəmimi u, aupən itɨmlau iəmatuauən pəti e pɨlet kətiəh, mətəu rəueiu, in tɨnəuhlin rəhan nətəlɨgiən, mɨnətələhu nəghatiən tərah ohniəu.’
18 — Não estou falando de vocês todos; eu conheço aqueles que escolhi. Pois tem de se cumprir o que as
19 “Iəu iətəni pətɨgəm natimnati mɨn u kəm təmah u rəueiu, nian okəsol əhanəhiən. Mətəu nian okatol, kəni itəmah onəkotəhatətə lak, məmə Iəu U Inu.
19 Digo isso a vocês agora, antes que aconteça, para que, quando acontecer, vocês creiam que “
20 Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, iətəmimi pəh iətəm tatos iətəmi u iətahli=pɨnə, kəni nɨkin tagiən ohni, təhmen=pən əmə məmə in tatos mɨn iəu, kəni nɨkin tagiən ohniəu. Konu iətəmimi iətəm tatos vivi iəu, kəni nɨkin tagiən ohniəu, təhmen=pən əmə məmə in tatos vivi mɨn rəhak Tatə, kəni nɨkin tagiən ohni.”
20 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem receber aquele que eu enviar estará também me recebendo; e quem me recebe recebe aquele que me enviou.
21 Nian Iesu tɨnəni pətɨgəm rəkɨs nəghatiən əha, kəni nɨkin təməfɨgəm pɨk, kəni in təni məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, itəmah kəti u ikɨnu otegəhan=pən lak e nəhlmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhak.”
21 Depois de dizer isso, Jesus ficou muito aflito e declarou abertamente aos discípulos:
22 Kəni rəhan mɨn nətəmimi kəmotəsal=pən moteruh ilah mɨn, mɨnotəruru agɨn məmə in tətəni pəh.
22 Então eles olharam uns para os outros, sem saber de quem ele estava falando.
23 Kəni ilah kəti u iətəm Iesu in tolkeikei pɨk, in tətəməhli iuəkɨr əmə o Iesu.
23 Ao lado de Jesus estava sentado um deles, a quem Jesus amava.
24 Kəni Saimon Pitə, in təmasiuən=pən kəm in məmə, “Ətapuəh-to ohni, məmə iətəmimi pəh kəha in tətəni.”
24 Simão Pedro fez um sinal para ele e disse: — Pergunte de quem o Mestre está falando.
25 Kəni suah kəha təmiəu-iəu muva iuəkɨr o Iesu, kəni mətapuəh ohni məmə, “?Iərmənɨg, pəh u nətəni?”
25 Então aquele discípulo chegou mais perto de Jesus e perguntou: — Senhor, quem é ele?
26 Kəni Iesu təni məmə, “Iəu iəkəmkərɨs pɨret nəuvetɨn, konu məuveri=pən e sup, kəni məfən kəm in, konu suah u, inko.” Kəni əmeiko, in təməmkərɨs pɨret kəti, məuveri=pən e sup, kəni məfən kəm Jutəs, nətɨ Saimon Iskariot.
26 — É aquele a quem vou dar um pedaço de pão passado no molho! — respondeu Jesus. Em seguida pegou um pedaço de pão, passou no molho e deu a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Kəni Jutəs təmos pɨret u. Kəni rəueiu agɨn, Setən tɨnəuveg rəhan nətəlɨgiən.
27 E assim que Judas recebeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus disse a Judas:
28 Nətəmimi mɨn u rəha Iesu nətəm kautəməhli tɨtəlau e tepɨl məutauən, ilah kəsotəhruniən məmə Iesu təməni=pən nəghatiən u kəm in o nak.
28 Nenhum dos que estavam à mesa entendeu por que Jesus disse isso.
29 Jutəs in tətaharu kətɨm rəha məni rəhalah, kəni ilah nəuvein nɨkilah təhti məmə Iesu təməni=pən kəm in məmə otuvən mos nəhmtɨn nauəniən nəuvein nɨglah o lafet, uə nəmə təhro tatuvən otəfən məni kəti kəm nanrah mɨn.
29 Como era Judas que tomava conta da bolsa do dinheiro, alguns pensaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse alguma coisa para a festa ou desse alguma ajuda aos pobres.
30 Kəni nian Jutəs təmos rəkɨs pɨret u, təməhtul miet uəhai əmə. Kəni tɨnapinəpu rəkɨs.
30 Judas recebeu o pão e saiu logo. E era noite.
31 Nian Jutəs tɨniet rəkɨs, kəni Iesu təni məmə, “Rəueiu əha, Uhgɨn tɨnatəfəri nərgɨ Nətɨ Iətəmimi, kəni Nətɨ Iətəmimi tɨnatəfəri nərgɨ Uhgɨn.
31 Quando Judas saiu, Jesus disse:
32 Mətəu nian Nətɨ Iətəmimi tɨnol əpu rəkɨs nepətiən rəha Uhgɨn, kəni Uhgɨn aru əmə in otol əpu mɨn nepətiən rəha Nətɨ Iətəmimi. Kəni in otol əmə uəha rəueiu əmə.
32 E, se por meio dele a natureza gloriosa de Deus for revelada, então Deus revelará em si mesmo a natureza divina do Filho do Homem. E Deus fará isso agora mesmo.
33 “Nenətɨk mɨn, ko iəsatɨgiən tuvəh kitah min itəmah. Kəni itəmah onəmanotəsal lak, mətəu iəu iətəni mɨn nəghatiən kətiəh əmə kəm təmah u rəueiu, iətəm iəməni=pən kəm nətəmi asoli mɨn rəha Isrel aupən. Iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, ikɨn əha iatuvən ikɨn, itəmah nəkotəruru nuvəniən ikɨn.
33 Meus filhos, não vou ficar com vocês por muito tempo. Vocês vão me procurar, mas eu digo agora o que já disse aos líderes judeus: vocês não podem ir para onde eu vou.
34 “Iəu iətəni=pɨnə nəghatiən vi kəti kəm təmah məmə nəkotəkeikei mautol. Itəmah nəkotəkeikei motolkeikei itəmah mɨn. Iəu iəmolkeikei itəmah, kəni itəmah nəkotəkeikei motolkeikei itəmah mɨn təhmen əmə lanəha.
34 Eu lhes dou este novo mandamento: amem uns aos outros. Assim como eu os amei, amem também uns aos outros.
35 Kəni nəmə nəkolkeikei lanu itəmah mɨn, kəni nətəmimi rəfin okotəhrun məmə itəmah rəhak mɨn nətəmimi.”
35 Se tiverem amor uns pelos outros, todos saberão que vocês são meus discípulos.
36 Kəni Saimon Pitə tətapuəh ohni məmə, “?Iərmənɨg, ik onəkuvən iə?”
36 Simão Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, para onde é que o senhor vai? Jesus respondeu:
37 Kəni Pitə tətapuəh ohni məmə, “?Iərmənɨg, oiəsɨtəu-pəniən ik u rəueiu o nak? Iəu, nɨkik tagiən əmə məmə iəkɨmɨs ohnik.”
37 Pedro tornou a perguntar: — Senhor, por que eu não posso segui-lo agora? Eu estou pronto para morrer pelo senhor!
38 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “?Ik nəkəmə nɨkim tagiən əmə məmə onəkɨmɨs ohniəu? Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni kəm ik məmə, mənɨg otəsəkakə əhanəhiən, kəni ik onəkəni mau kɨsɨl məmə nəkəruru iəu.”
38 — Está mesmo? — perguntou Jesus. — Pois eu afirmo a você que isto é verdade: antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.