Atos 24

Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nian faif tɨnuvən rəkɨs, kəni pris asoli agɨn nərgɨn u Anənaiəs, təmuvən Sisəriə ilah nətəmi asoli mɨn nəuvein rəha Isrel mɨne iətəm təhrun vivi lou kəti, nərgɨn u Tetaləs. Nian kəmohiet=pa, kəni məhuvən motəhtul e nəhmtɨ Filiks məmə okotəni nəghatiən mɨn iətəm nɨkilah təhti məmə Pol təmol təsəhruahruiən.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Kəni kəmotauɨn e Pol məmə otuva imə e nəghatiən, kəni Tetaləs tətəni=pən nəghatiən mɨn rəhalah kəm Filiks məmə, “Iətəmi asoli. Iautɨsiai pɨk ik mətəu-inu ik ilɨs pəhriən. Kəni noliən rəham e nəmkiən itɨmah in təhruahru vivi. Imatɨmah ikɨn təməlinu nuvəh rəkɨs mətəuarus=pa u rəueiu matuvən əhanəh. E narmənɨgiən rəham u ikɨnu nəmol vivi natimnati tepət məmə otol nəmiəgəhiən mɨne natɨgiən rəhatɨmah təuvɨr.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Kəni nian rəfin kitah kəutətəu təuvɨr e natimnati mɨn əha, kəni iəkotəni-vivi pɨk ik ohni.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Iəsolkeikeiən məmə iəkaskəlɨm pɨk ik, mətəu iəkətapuəh ohnik məmə onəkasiru e tɨmah mətəlɨg vivi-to e nəghatiən əkuəkɨr u rəhatɨmah.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 “Itɨmah inotafu rəkɨs məmə suah kəha in iətəmi tərah kəti. In nəukətɨ nərahiən tepət e ikɨn mɨn e nɨtəni mɨn. In tatəhlili itɨmah nətəm Isrel məmə iəkotərəkɨn kəpmən, kəni iətəmi asoli rəha nətəm kəutuərisɨg e suah əpələ iətəm Nasərɨt.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Kəni in mətalkut məmə otol Nimə Rəha Uhgɨn tamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn, kəni iəkotaskəlɨm.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Kəni nəmə nəkətapuəh ohni, nəkəhrun nətəuiən nəghatiən mɨn u tiet e nohlɨn iətəm iətəni=pɨnə kəm ik.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Kəni nətəm Isrel kəmotegəhan e nəghatiən rəha louiə əha məutəni məmə, “Nəghatiən mɨn rəfin əha, in nɨpəhriəniən.”
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Kəni Filiks torin=pən rəhn-kapə kəm Pol məmə otəghati. Kəni Pol təghati məmə, “Iətəmi asoli Filiks. Iəu iəkəhrun vivi məmə ik nəmətakil e kot nətəmimi u ikɨnu imatɨmah ikɨn o nu tepət rəkɨs. Kəni tol lanu nɨkik tagiən məmə iəkəni pətɨgəm nɨpɨlgan nəghatiən rəhak kəm ik.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Iəu iəmuvən Jerusɨləm məmə iəkuvən məfaki. Kəni rəueiu əha nian tueləf əmə tɨnuva mɨnuvən rəkɨs. Kəni ik nəkəhrun nətapuəhiən o nati u məmə in nɨpəhriəniən uə neiuəiən.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Nətəmi mɨn u kəutətu=pa nəghatiən u lak, kəsoteruhiən mɨne məmə iəkuərgəhu itɨmlau suah kəti əpəha e Nimə Rəha Uhgɨn. Kəni məsoteruhiən məmə iatol nətəmimi kəutorgəhu əpəha e nimə rəha nuhapumɨniən rəha nətəm Isrel, uə ikɨn mɨn əpəha i taun. !Kəpə!
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Kəni ko təsəgətun əhruahruiən kəm ik məmə nəghatiən iətəm kəutəni lak u rəueiu in nɨpəhriəniən, mətəu-inu in neiuəiən.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 “Mətəu iəkəhrun nəni-pɨnəiən kəm ik məmə nɨpəhriəniən məmə iatɨtəu=pən Suaru Rəha Iesu iətəm nətəm Isrel kotəni məmə in nəfakiən eiuə. Mətəu iəu iətəfaki kəm Uhgɨn rəha tɨpɨtɨmah mɨn, kəni iəu iətəni nɨpəhriəniən e nəghatiən mɨn iətəm kəmətei e Lou rəha Mosɨs mɨne nəghatiən rəha iəni mɨn rəha Uhgɨn aupən.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Iəu iatələhu=pən əmə rəhak nətəlɨgiən kəm Uhgɨn məmə in otol kəm nətəmi kəmohmɨs məmə okotəmiəgəh mɨn, nətəmi mɨn u kotəhruahru mɨne nətəm kəsotəhruahruiən. Inu nətəlɨgiən kətiəh əmə nɨkilah tətəhti.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Mətəu-inu tol lanəha, kəni iətalkut pɨk məmə iəkol nati iəu iəkəhrun məmə təhruahru e nəhmtɨ Uhgɨn mɨne nətəmimi.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Uərisɨg e nu nəuvein nian iəmiet u ikɨnu Jerusɨləm, kəni iəmɨtəlɨg=pa mɨn məmə iəkos məni muvən kəm nanrah mɨn imak ikɨn, kəni mol sakrifais mɨn əpəha e Nimə Rəha Uhgɨn.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Kəni nian iəmatol əhanəh nati əha, kəni inəhruahru rəkɨs e nəhmtɨ Uhgɨn, kəmoteruh iəu əpəha e Nimə Rəha Uhgɨn. Kəni səniəmə itɨmah nətəmimi tepət, kəni məsotorgəhu mɨniən.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Mətəu nətəm Isrel nəuvein kəmotsɨpən Esiə, kəmautəhtul əha ikɨn e nian əha. Kəni nəmə kəutos nəghatiən kəti tərah lak, təuvɨr əmə məmə ilah okəhuva motəhtul e nəhmtəm motəni pətɨgəm.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Mətəu nəmə kəpə, təuvɨr məmə nətəm Isrel mɨn u kəutəhtul u ikɨnu, okotəni=pɨnə əhruahru kəm ik nəghatiən rəha kaunsɨl rəhalah nian iəməhtul e nəhmtɨlah. Pəh kotəni məmə nati nak iəmol təsəhmeniən.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Kəmotəməki lak o nəghatiən kətiəh əmə məmə nian iəməhtul aupən e lah, magət əfəməh e lah məmə, ‘Itəmah nəutakil iəu u rəueiu mətəu-inu iəu iətəni nɨpəhriəniən məmə nətəm kəmohmɨs okotəmiəgəh mɨn.’”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Suah əha Filiks in təhrun vivi Suaru Rəha Iesu. Kəni təmasisɨg e nəghatiən əha məmə, “Nian Lisiəs u iətəm tətarmənɨg e soldiə mɨn otiet=pa ikɨnu, kəni iəmanəfɨnə nəghatiən e nəharəgiən u rəueiu.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Kəni Filiks təməni=pən kəm iətəmi asoli e soldiə mɨn məmə otaskəlɨm Pol, mətəu otegəhan lan məmə in otol natimnati nəuvein. Kəni megəhan e rəhan mɨn məmə kotəhrun nosiən natimnati iətəm in tolkeikei məhuva kəm in.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Kəni uərisɨg e nian nəuvein, Filiks təmit rəhan pətan Trusilə muva u in pətan Isrel kəti. Kəni Filiks təni=pən kəm lah məmə okotit Pol məhuva-to təhtul aupən lan. Kəni nian Pol təmuva, kəni mətəghati kəm lau mətəni=pən noliən mɨn rəha nəhatətəiən e Krɨsto Iesu.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Kəni Pol təməni pətɨgəm rəhan nɨpəgnəmtɨn mɨn kəm lau məmə otiuvi rəhalau nətəlɨgiən. Kəni nian in təməghati e noliən rəha nəmiəgəhiən iətəm təhruahru, mɨne noliən iətəm suah kəti tətarmənɨg e rəhan nətəlɨgiən mɨne noliən mɨn, mɨne nian Uhgɨn otakil nətəmimi lan, kəni Filiks təməgɨn pɨk kəni məni məmə, “Tɨnəhmen. Iet-tə. Nəmə iəkos nian kəti mɨn, kəni iəmanauɨn mɨn lam.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Kəni nian tepət tətəni=pən məmə Pol otuva mətuəghati, mətəu-inu in tolkeikei məmə otətəu Pol, mətəu nati kəti mɨn, nɨkin təhti məmə təhro Pol otəfən məni kəti kəm in pəh in tahli pətɨgəm.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Kəni nian tɨnos nu keiu, Filiks təmeiuaiu e kəpmən, kəni suah kəti nərgɨn u Posiəs Festəs təmos nɨmein. Mətəu Filiks təməpəh Pol tətatɨg əmə e kaləpus məmə otol nɨki nətəm Isrel tagiən.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.