Atos 27

Tuᵽarã Majaroka (TNC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Torãjĩrã mae, “Ᵽablote, suᵽabatirã kika wẽkomaka baariwi'iarã imarãteoka Italiaka'iarã maᵽũatajĩñu”, ĩᵽarimarãre ãrĩka ᵽoto surara ĩᵽamaki Julio wãmeikite Italiaka'iarã yijare ne'ewa'rirũjeraᵽe. Ĩᵽi César surara wãmeitatarã ĩᵽamaki kimaraᵽe.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Suᵽa imarĩ Adramitio wãmeika wejeaᵽi i'taeka waᵽururã jãitirã yija a'riũ'muraᵽe ate. Asia ka'iareka ima wejea ᵽaᵽitaka turitaᵽarĩ a'yua simaraᵽe i'sia waᵽuru. Ĩ'rĩka Aristarco wãmeikite yijaka a'raᵽe. Macedonia ka'iarã Tesalónica wejeakaki kimaraᵽe iki.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Cesareaᵽi yija a'raᵽe. Aᵽerĩmi Sidónwejearã yija eyaraᵽe. Torã eyatirã jia Ᵽablote ĩawãrũwa'ri jia Juliore kire baaraᵽe. I'sia wejeareka imarã kijeyomarãre Ᵽablote ĩarika yaᵽamaka jãjibaaberaᵽaki Julio, “Kire jariwa'yua, ba'irĩjia kire nijirãñu je'e”, ãrĩwa'ri.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Sidónᵽi yija o'raᵽaka ᵽoto jãjia wĩrõa yijare baeraᵽaka. Wãjia a'riwãrũberiwa'ri Chiᵽre wãmeika jũmurika jãjitaka wĩrõa baeberaᵽaka ᵽẽ'rõtoᵽi yija o'raᵽe.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Ciliciaka'ia, Ᵽanfiliaka'ia, wãjitãji yija o'raᵽe. Toᵽi o'ritirã Liciaka'iarã Mira wãmeika wejearã yija eyaraᵽe.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Torã eyatirã surara ĩᵽamaki Julio Italiaka'iarã a'yua ĩ'rãkũmu waᵽuru kĩatõᵽoraᵽe. Alejandríakaka simaraᵽe i'sia waᵽuru. Sarã yija jãiraᵽe saᵽi a'yaokaro'si.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Jãjia wĩrõa baemaka, ĩ'rãrĩmimarĩa a'ritirã, ka'wisi be'erõ'õ Cnido wãmeika wejea ko'aᵽito yija eyaraᵽe. Wãjitãji sayija o'ritaᵽaraᵽe. Yija a'raᵽaka wãjitãji jãjia wĩrõa baemaka, wãjia yija a'riwãrũberaᵽe. Wejerĩrĩka ᵽẽ'rõtorã tẽrĩwa'ritirã Salmona wãmeika wejearã yija o'raᵽe. Suᵽabatirã Creta wãmeika jũmurika, wĩrõa rãrĩta'airõ'õᵽi yija a'ririjaraᵽe.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Toᵽi rãkuwa'ritirã, ka'wisi be'erõ'õ Lasea wãmeika wejewã'tarã, Buenos Ᵽuertos nawãmeyeeirõ'õrã yija eyaraᵽe.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ĩ'rãrĩmimarĩa sajaritiraᵽe yija a'riũ'muraᵽaka be'erõ'õ. Ᵽu'ea koyiaja sajariwa'raᵽaka simamaka werika simaraᵽe riaᵽakiaka mae. Suᵽa imarĩ ikuᵽaka Ᵽablote nare okajããraᵽe:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Yijeyomarã yiᵽuᵽajoaikareka õ'õᵽi mo'yua, werika simarãñu maro'si. Waᵽuru ña'mirãka, suᵽabatirã waruakaoka ña'miᵽatarãka je'e. Maririrãñu je'e aᵽeyari,— Ᵽablote nare ãrãᵽe.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 I'suᵽaka kẽrĩko'omakaja surara ĩᵽamakire kire ã'mitiriᵽẽaberaᵽe. Waᵽuru ĩᵽamaki, suᵽabatirã waᵽuru temarĩkarimajire takaja kiã'mitiriᵽẽaraᵽe.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 “Ᵽu'ea simarãka ᵽoto marakajeᵽããbesarãñu õ'õrã”, ãrĩᵽuᵽajoawa'ri, i'sia ᵽaᵽitakarã ᵽu'ea nare o'ririka aᵽerãte yaᵽaberaᵽe, yijaka a'raᵽarã. Suᵽa imarĩ “Fenicewejearã Cretajũmurikarã ma'riye'e. Torã ᵽu'ea mareka o'rirũ”, narãᵽe. Ka'arirõ'õ ᵽañaka simamaka waᵽuru ᵽããrũkirõ'õrã jãjia wĩrõa baeberijĩka simaraᵽe.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Wejerĩrĩkaᵽi jãjimarĩa wĩrõa baemaka ĩawa'ri, “Fenicerã maeyarãñu je'e”, narĩᵽuᵽajoaraᵽe. I'suᵽaka ᵽuᵽajoatirã Creta jũmurika rijeᵽẽ'rõtoᵽi yija rãkuũ'muraᵽe ate.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 I'sia be'erõ'õ no'ojĩrãmarĩaja jãjitaka ma'karoka ᵽẽ'rõtoᵽi waᵽururã wĩrõa eiũ'muraᵽaka. Jãjia wĩrõa Nordeste wãmeika simaraᵽe.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Jãjia wĩrõa waᵽuru baemaka wãjitãji yija a'riwãrũberaᵽe. Suᵽa simamaka wĩrõa e'ewa'raᵽaka uᵽakaja yija a'raᵽe mae.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Kũᵽajĩka jũmurika Cauda wãmeika rãrĩta'aiᵽẽ'rõtoᵽi jãjitaka baetiyabeyurõ'õ yija o'raᵽe. Suᵽa imarĩ ka'wisi be'erõ'õ kũmumakarãka naji'abaawa'raᵽaka ne'eraᵽe. Waᵽurureka sayieᵽããtirã sanaᵽi'ᵽeraᵽe.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Sanamaajããraᵽaka be'erõ'õ ᵽãukãrõaᵽi waᵽuru naᵽi'ᵽeraᵽe jiyia sañi'aokaro'si, wĩrõa baemaka saña'mia'si ãrĩwa'ri. I'sia be'erõ'õ, “Sirte wãmeika ᵽõ'sirõ'õrã wĩrõa baeᵽũatarãkareka ᵽuri saweriᵽañarañu”, ãrĩᵽuᵽajoawa'ri, wĩrõa sarã eirũkia sayaᵽãia narueraᵽe mae, waᵽuru jãjia turikoreka. Suᵽa imarĩ wĩrõa baeᵽũataraᵽaka uᵽakaja yija a'raᵽe mae.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Suᵽa imarĩ aᵽerĩmi wĩrõa jãjia baetẽatamaka, waᵽurureka imaraᵽaka waruaka riaᵽakiakarã nabareũ'muraᵽe wiibaaᵽañaka sajayaokaro'si.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Aᵽerĩmi ate waᵽurureka imaraᵽaka ᵽãukãrõa, sayaᵽãia, waᵽuru tuarũkia ba'irĩjia riaᵽakiakarã nabareraᵽe.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Ĩ'rãrĩmimarĩa jimarĩ okoa ũmakaka imamaka, tã'ᵽia, aiyakaoka õiberaᵽaka. Suᵽabatirã yijare jãjia wĩrõa eimaka, “Õñia imaberijĩka maime”, yija ãrĩᵽuᵽajoaraᵽe.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Ĩ'rãrĩmimarĩa ba'abekaja yija imaraᵽe. Suᵽa imarĩ i'suᵽaka simamaka ĩawa'ri mi'mirĩkatirã ikuᵽaka Ᵽablote jairaᵽe:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Maekaka ᵽuri mija wayuᵽi'ria'si. Ika waᵽuru ririko'omakaja, ĩ'rĩkaoka makaki riribesarãñuki.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Ikuᵽaka sime: Ñiᵽamaki Tuᵽarã, kiyaᵽaika uᵽakaja yiyi'ririjayuka, ñami yiᵽõ'irã ángelte kiᵽũatako'o.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Yiᵽõ'irã eyatirã, ikuᵽaka yire kibojako'o: “Ᵽablo, mikĩkia'si. Romawejearã eyatirã ĩᵽi César wãjitãji, ‘Oka yire imabeyua’, kire merĩrãñu. Suᵽabatirã Tuᵽarãte mijẽñemaka mire kiã'mitiraᵽe. Suᵽa imarĩ mika waᵽuruᵽi a'yurã nimauᵽatiji tãrĩᵽatarãñurã”, ángelte yire ãrĩko'o.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Suᵽa imarĩ okajãjia mija imabe yijeyomarã. Tuᵽarãte yi'riwa'ri “Ángelte bojaika uᵽakaja simarãñu”, ñarĩᵽuᵽajoayu.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 I'suᵽaka simako'omakaja, jũmurikarã waᵽuru eirãka ᵽoto torã matuirãñu,— Ᵽablote yijare ãrãᵽe.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Ĩ'ᵽakuri jẽrĩtarika seyawa'raᵽe Adriático wãmeika riaᵽakiakareka sayaᵽairõ'õrãja wĩrõa yijare baeᵽũataraᵽaka ruᵽu. I'siñami ñe'metãjirõ'õjĩrã, “Ka'iarã maeyaerã baayu”, waᵽuru tuarimajare ãrãᵽe.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Suᵽabatirã ñutakãrõaᵽi ãta kãrõbaatirã “¿No'ojĩrã ĩki sime?”, ãrĩwa'ri najẽrãbaaraᵽe. Treinta y seis metros rõ'õjĩrã ĩki simaraᵽe. Ñoaᵽañakarã ate najẽrãbaamaka veintisiete metros rõ'õjĩrã ĩki simaraᵽe.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Ãtarã eiwa'ri yija ñamia'si ãrĩwa'ri, botarakao wakaika ᵽota ᵽakiaka ñutakãrõa ñoakaᵽi kãrõbaatirã waᵽuru itoᵽeᵽẽ'rõtoᵽi sanaña'metaraᵽe. Waᵽuru meñamaka sabaiᵽarũ ãrĩwa'ri i'suᵽaka nabaaraᵽe. I'suᵽaka baatirã ñojimarĩji sawãrĩrika yaᵽawa'ri Tuᵽarãte najẽñeraᵽe.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 I'suᵽaka simeje waᵽuru tuarimajare ru'ririka ᵽuᵽajoaraᵽe. Suᵽa imarĩ waᵽuru ᵽũ'earã, wakaika ᵽota ᵽakiaka ña'metaerã nabaayu ãñu uᵽakaja kũmumakarãka nayieña'taraᵽe.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 I'suᵽaka nabaamaka ĩawãrũwa'ri, surararãka suᵽabatirã niᵽamakireoka ikuᵽaka Ᵽablote bojaraᵽe:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, kũmumakarãka ᵽi'ᵽekoᵽeka nayiita'ruiraᵽe, “Sõñu uᵽakaja sameñaᵽarũ”, ãrĩwa'ri.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Bikitojo ñamiji neiᵽuᵽurõ'õ ikuᵽaka Ᵽablote yijare ãrãᵽe:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Mae mija ba'abe ᵽañakama kũᵽajĩ. “Jia rikitubaritirã, mija tãrĩrãñu”, ãrĩwa'ri mijare yiba'arũjeyu. Mija wayuᵽi'ria'si. Ĩ'rĩkaoka mijakarã reyabesarãñurã,— Ᵽablote yijare ãrãᵽe.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Suᵽabatirã ᵽan e'etirã, “Jia mibaayu”, Tuᵽarãte kẽrãᵽe yija ĩaraᵽaka wãjitãji. Suᵽabatirã kũᵽajĩ ña'kata'arĩ e'etirã kiba'araᵽe.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 I'suᵽaka kibaamaka ĩawa'ri, okajãjia yija jaraᵽe. Suᵽa imarĩ yija imarakamakiji sayija ba'araᵽe.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Doscientos setenta y seis rakamaki ᵽo'imaja yija imaraᵽe i'sia waᵽuruᵽi a'raᵽarã.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Yija ba'ariyaᵽaraᵽarõ'õjĩrã yija ba'araᵽe. Ba'aweatirã trigo nabareraᵽe, waᵽuru wiibaka jayaokaro'si.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Sawãrãᵽaka ᵽoto waᵽuru tuarimajare jũmurika ĩarikoᵽeriᵽotojo “I'suᵽaka wãmeika sime i'sia jũmurika”, narĩwãrũberaᵽe. I'suᵽaka simako'omakaja jũmuri ritakarã ᵽõ'sia õimaka ĩatirã, “Torã maᵽããye'e”, narĩᵽuᵽajoaraᵽe.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Suᵽa imarĩ wakaika ᵽota ᵽakiaka waᵽuru ñi'aokaro'si mamarĩ naña'metaeka nayiitataraᵽe. Suᵽa imarĩ ĩkirã okowatoᵽekarãja satuika. Suᵽabatirã waᵽuru temarĩkarũkia sarĩ'mekoreka naᵽi'ᵽekoᵽeka nakuteᵽateraᵽe ate sanatemarĩkaokaro'si. Suᵽabatirã wĩrõa eirũkia sayaᵽãia saruᵽurõ'õᵽi imaekato namiataraᵽe. Suᵽa imarĩ ᵽõ'siᵽẽ'rõtorã waᵽuru waawa'raᵽaka mae.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Torã sawaawa'raᵽaka ᵽoto koᵽakaja waᵽuru riarijerã eyaerã baaraᵽaka ᵽoto ᵽõ'siarã waᵽuru eitiraᵽe. Suᵽa imarĩ koᵽakaja saᵽũ'erõ'õᵽi ᵽõ'siarã sayairaᵽe. Marãkã'ã baatirã mo'riberijĩka simekã'ãja waᵽuru i'toᵽeᵽẽ'rõtoᵽi jãjia saᵽa'kumaka sawa'riũ'muraᵽe.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 I'suᵽaka sabaamaka ĩawa'ri, wẽkomarãre najããerã baaraᵽe surararãka. “Nare majããᵽajĩñu, nabariru'ria'si ãrĩwa'ri”, narĩbu'araᵽe.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 I'suᵽaka narĩko'omakaja surara ĩᵽamaki ᵽuri Ᵽablote õñia imarika yaᵽaraᵽaki. Suᵽa imarĩ kisurararãkare nare kijããrũjeberaᵽe.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Suᵽabatirã aᵽerã bariwãrũbeyurãte,
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.