Atos 17

Tuᵽarã Majaroka (TNC) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Filiᵽoswejeaᵽi a'ritirã, Anfíᵽoliswejea, suᵽabatirã Aᵽoloniawejeaᵽi Ᵽablorãkare o'ririjarika. I'sia be'erõ'õ Tesalónica wãmeika wejearã neyaeka. I'sia wejearã judíotatarãte rẽrĩriwi'ia imaeka.
1 Então Paulo e Silas passaram pelas cidades de Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga judaica.
2 Ᵽablo, kibaaroyika uᵽaka baarĩ, judíotatarãte rẽrĩriwi'iarã a'rikaki. Suᵽabatirã maekarakakuri jẽrĩtarirĩmi Tuᵽarãrika bojariroka torã rẽrĩtirã imaekarãte kibojawaᵽu'ataeka. Tuᵽarãro'si bojaĩjirimaja imaekarãte o'oeka ᵽuᵽajoatirã, ikuᵽaka ᵽo'imajare kibojaeka:
2 Como era seu costume, Paulo foi à sinagoga e, durante três sábados seguidos, discutiu as Escrituras com o povo.
3 —“Ᵽo'imajare Jã'merũkika, Tuᵽarãte ᵽũatarãñuka ba'iaja jũarãki. Suᵽabatirã kireyarãñu. Reyakoᵽeriᵽotojo ate õñia kijariᵽe'rirãñu”, ãrĩwa'ri Tuᵽarãro'si bojaĩjirimajare ãrĩo'oekakiji kime Jesucristo, mare Jã'merũkika Tuᵽarãte wã'maekaki,— Ᵽablote nare ãrĩka.
3 Explicou as profecias e provou que era necessário o Cristo sofrer e ressuscitar dos mortos. “Esse Jesus de que lhes falo é o Cristo”, disse ele.
4 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, ĩ'rãrimarã judíotatarã Jesúre yi'rikarã mae. Suᵽa imarĩ Ᵽablo, Silasᵽitiyika ĩ'rĩka uᵽakaja ᵽuᵽajoaekarã imarĩ nare najeyoarika. Rĩkimarãja judíotatamarĩrã imariᵽotojo Tuᵽarãte jiyiᵽuᵽayeekarãte kibojamaka ã'mitiritirã, Jesúreoka na'mitiriᵽẽaeka mae. Rĩkimarã tokarã rõmijã imatiyairã Jesúre ã'mitiriᵽẽaekarã naro'si. Ĩ'rãjaoka jeyoarikarã Ᵽablote, Silasᵽitiyika.
4 Alguns dos judeus que o ouviam foram convencidos e se uniram a Paulo e Silas, bem como muitos gregos tementes a Deus e várias mulheres de alta posição.
5 Ᵽablorãkare rĩkimarãja ᵽo'imajare ã'mitiriᵽẽamaka ĩawa'ri, tokarã judíotatarãte Ᵽablorãkare ã'mijĩaeka. Suᵽa imarĩ i'sia wejeareka imaekarã ba'iaja baairãte narẽrãtaeka. “Yijare mija jeyobaabe. Ika wejeareka imarã wãjitãji Ᵽablorãkare ba'iaja majairãñu, Ᵽablorãkare naboebayaokaro'si ᵽo'imaja”, judíotatarãte nare ãrĩka. I'suᵽaka baawa'ri, rĩkimarãja ᵽo'imajare narẽrãtaeka. Suᵽa imarĩ Jasón wi'iarã Ᵽablorãkare mo'arĩ na'rika, nare e'eᵽoatirã ᵽo'imajare nare ĩjiriyaᵽawa'ri.
5 Alguns judeus, porém, ficaram com inveja, reuniram alguns desordeiros e desocupados e, com a multidão, começaram um tumulto. Invadiram a casa de Jasom em busca de Paulo e Silas para entregá-los ao conselho da cidade,
6 Nare tõᵽoberiwa'ri, Jasónre, suᵽabatirã ĩ'rãrimarã Jesúre ã'mitiriᵽẽaekarãte ĩᵽarimarã ᵽõ'irã ne'ewa'rika. Ikuᵽaka jãjirokaᵽi ĩᵽarimarãre nabojaeka:
6 mas, como não os encontraram, arrastaram para fora Jasom e alguns outros irmãos e os levaram diante do conselho. Gritavam: “Aqueles que têm causado transtornos no mundo todo agora estão aqui, perturbando nossa cidade,
7 Ĩ'ĩ Jasón kiwi'iarã nare e'etoraᵽaki. Ĩ'rĩka Jesús wãmeikireka, “Iki kime ĩᵽi imatiyaiki”, ãrĩwa'ri maiᵽamaki Césarte jã'meka yi'ribeyurã nime,— niᵽamarãre narĩka.
7 e Jasom os recebeu em sua casa! São todos culpados de traição contra César, pois afirmam que existe um outro rei, um tal de Jesus”.
8 I'sia oka ã'mitiriwa'ri i'sia wejeakarã, niᵽarimarãᵽitiyika jiamarĩa naro'si simaeka.
8 Ao ouvir isso, o povo da cidade e o conselho se agitaram.
9 “Mijare yija ja'atarika mija yaᵽaye'e, yijare mija waᵽaĩjibe”, narĩka Jasónrãkare. Suᵽa imarĩ ĩᵽarimarãre nawaᵽaĩjika.
9 Então os oficiais obrigaram Jasom e os outros irmãos a pagarem fiança, e depois os soltaram.
10 Sarã'ika be'erõ'õ ñami Jesúre ã'mitiriᵽẽaekarã Ᵽablorãkare naᵽũataeka Bereawejearã. Torã eyatirã judíotatarãte rẽrĩriwi'iarã nakãkaeka.
10 Ao anoitecer, os irmãos enviaram Paulo e Silas a Bereia. Quando lá chegaram, foram à sinagoga judaica.
11 Bereawejeareka imaekarã Tesalónicawejeakarãre jiibaji Ᵽablorãkare ã'mitiririyaᵽaekarã. Torã Jesúrika bojariroka kibojamaka jia jĩjimakaᵽi na'mitirika. Suᵽabatirã kire ã'mitiritirã, “¿Yaje Tuᵽarã oka ãñu uᵽakaja yijare kibojayu?”, ãrĩwa'ri Tuᵽarã majaroᵽũñu niarijarika.
11 Os judeus que moravam em Bereia tinham a mente mais aberta que os de Tessalônica e ouviram a mensagem de Paulo com grande interesse. Todos os dias, examinavam as Escrituras para ver se Paulo e Silas ensinavam a verdade.
12 “Rita sime kibojaika”, ãrĩwa'ri rĩkimarãja judíorãkare Jesúre yi'rika. I'suᵽakajaoka ĩ'rãrimarã judíotatamarĩrã imatiyairã ĩmirĩja, rõmijãᵽitiyika Jesúre yi'rikarã.
12 Como resultado, muitos judeus creram, assim como vários gregos de alta posição, tanto homens como mulheres.
13 “Berearã Ᵽablote Tuᵽarãrika bojarikaroka bojayu”, ãrĩwa'ri majaroka Tesalónicakarã judíotatarãte ã'mitirika. I'sia ã'mitiriwa'ri naboebarika. Suᵽa imarĩ Bereawejearã a'ritirã ᵽo'imajare rukubaka naᵽuᵽajoarũjeka. Suᵽa imarĩ Bereawejeakarã Ᵽablote boebarikarã.
13 Mas, quando os judeus de Tessalônica souberam que Paulo estava pregando a palavra de Deus em Bereia, foram até lá e criaram um alvoroço.
14 I'suᵽaka nimaeka ã'mitiriwa'ri, ñojimarĩji ĩ'rãrimarã tokarã Jesúre ã'mitiriᵽẽairã Ᵽablote riaᵽakirijerã e'ewa'rikarã. Silas, Timoteoᵽitiyika ᵽuri tuikarã, naka a'ribekaja.
14 Os irmãos agiram de imediato e enviaram Paulo para o litoral, enquanto Silas e Timóteo permaneceram na cidade.
15 Riaᵽakiakarã tu'aeyatirã waᵽuruᵽi Atenas wãmeika wejearã Ᵽablote ne'ewa'rika. Torã kire taritirã Berearã naᵽe'rika ate. Naka Ᵽablote majaroka ᵽũataeka, “Silas, Timoteoᵽitiyika ñojimarĩᵽañakaja ni'tarũ”, ãrĩwa'ri.
15 Os que acompanharam Paulo o levaram até Atenas e, depois, voltaram a Bereia com instruções para Silas e Timóteo irem ao encontro dele o mais depressa possível.
16 Silare, Timoteoᵽitiyika ta'abaraka Atenawejearã ĩataᵽarĩ Ᵽablote a'rika. I'sia wejearã rĩkimaka waᵽuju imaja jẽrãka najiyiᵽuᵽayeeika ĩawa'ri ba'iaja kiᵽuᵽaritiyaeka.
16 Enquanto Paulo esperava por eles em Atenas, ficou muito indignado ao ver ídolos por toda a cidade.
17 Suᵽa imarĩ judíorãkare rẽrĩriwi'iarã Jesúrika Ᵽablote bojaeka judíotatarãte, suᵽabatirã judíotatamarĩrã imariᵽotojo Tuᵽarãte jiyiᵽuᵽayeekarãte. I'suᵽakajaoka ĩ'rãrĩmi jariwa'ririmarĩaja wejeñe'metãji turitaᵽarãte i'sirokajaoka Ᵽablote bojaeka.
17 Por isso, ia à sinagoga debater com os judeus e com os gentios tementes a Deus e falava diariamente na praça pública a todos que ali estavam.
18 Tokarã eᵽicureoskaka wãrũrimaja, suᵽabatirã estoicoskaka wãrũrimajaoka Ᵽabloka nokatotoeka. Jesús majaroka, suᵽabatirã reyakoᵽeriᵽotojo ate õñia kijariᵽe'rika majaroka nare kibojaeka. Suᵽa imarĩ ĩ'rãrimarã ikuᵽaka ãrĩkarã:
18 Paulo também debateu com alguns dos filósofos epicureus e estoicos. Quando lhes falou de Jesus e da ressurreição, eles perguntaram: “O que esse tagarela está querendo dizer?”. Outros disseram: “Parece estar falando de deuses estrangeiros”.
19 Suᵽa imarĩ “Areóᵽago wãmeirõ'õrã dajo majaiari”, ãrĩwa'ri Ᵽablote ne'ewa'rika. Torã rẽrĩtirã imaekarã ĩᵽarimarãre ikuᵽaka ãrĩka:
19 Então levaram Paulo ao conselho da cidade e disseram: “Pode nos dizer que novo ensino é esse?
20 Yija ã'mitirikoribeyua majaroka miwãrõyu. ¿Marãkã'ã ãrĩrika miwãrõyu? Yijare mibojabe ruᵽu,— kire narĩka.
20 Você diz coisas um tanto estranhas, e queremos saber o que significam”.
21 Atenakarã, suᵽabatirã aᵽeto ka'iakarã torã imaekarã mamaka ᵽuᵽajoariroka ᵽuᵽajoabaraka jaikarã, aᵽea baabekaja. Suᵽa imarĩ mamakukukaka majaroka Ᵽablote bojarika na'mitiririyaᵽaeka.
21 (Convém explicar que os atenienses, bem como os estrangeiros que viviam em Atenas, pareciam não fazer outra coisa senão discutir as últimas novidades.)
22 Suᵽa imarĩ nawatoᵽekaᵽi mi'mirĩkatirã ikuᵽaka Ᵽablote nare bojaeka Areóᵽago wãmeirõ'õrã:
22 Então Paulo se levantou diante do conselho e assim se dirigiu a seus membros: “Homens de Atenas, vejo que em todos os aspectos vocês são muito religiosos,
23 Mija wejearã, turitaᵽabaraka jẽrãka jiyiᵽuᵽayeerĩ mija rẽrĩrijayurõ'õ rakakaja ñiataᵽaraᵽe. Ĩ'rãkõ'rĩmato ikuᵽaka ãrĩo'oekarõ'õ yitõᵽoraᵽe: “Õ'õ sime Maikoribeyukate jiyiᵽuᵽayeerũkirõ'õ”, ãrĩo'oeka simaraᵽe. Mija õrĩbeyuka majaroka yibojaerã baayu mae.|src="CN01998b.tif" size="span" ref="Hechos 17.22-23"
23 pois, enquanto andava pela cidade, reparei em seus diversos altares. Um deles trazia a seguinte inscrição: ‘Ao Deus Desconhecido’. Esse Deus que vocês adoram sem conhecer é exatamente aquele de que lhes falo.
24 Ika ka'ia, ritatojo ika wejeareka ima ᵽo'ijiaekaki Tuᵽarã. Ritaja ika ka'iareka imarã, mabo'ikakurirã imarã ĩᵽamaki imarĩ, ᵽo'imajare baaᵽo'ijiaeka kire jiyiᵽuᵽaka õrĩriwi'iarãmarĩa kime.
24 “Ele é o Deus que fez o mundo e tudo que nele há. Uma vez que é Senhor dos céus e da terra, não habita em templos feitos por homens
25 Dika jariwa'ribeyua kiro'si. Kiro'si mabaarijitokoᵽeika yaᵽabeyuka. Iki imaki ritaja õñia maimarũkia mare ja'ataiki.
25 e não é servido por mãos humanas, pois não necessita de coisa alguma. Ele mesmo dá vida e fôlego a tudo, e supre cada necessidade.
26 Mamarĩtaka ĩmirĩjite takaja Tuᵽarãte ᵽo'ijiaeka. Ikiᵽi ãrĩwa'riji ritaja ᵽo'imajatatarãte Tuᵽarãte kãrĩᵽoaeka. Ika ka'iarã rakakaja nimaokaro'si Tuᵽarãte nare ᵽibataeka kiyaᵽaeka uᵽakaja. Iki imaki “Ika ka'iareka nimarãñu, suᵽabatirã i'tojĩrã wejeareka õñia nimarãñu”, ãrĩrũkika.
26 De um só homem ele criou todas as nações da terra, tendo decidido de antemão onde se estabeleceriam e por quanto tempo.
27 I'suᵽaka Tuᵽarãte baaeka “¿Marãkã'ã Tuᵽarãte morĩjĩñu je'e?”, ᵽo'imajare ãrĩrũ ãrĩwa'ri. “Yire õrĩriyaᵽawa'ri yirirã ᵽo'imajare imarũ”, Tuᵽarãte ãrĩka. Kire morĩriyaᵽajĩkareka ᵽuri, yoerãmarĩaja Tuᵽarãte ime. Makaja imaki kime.
27 “Seu propósito era que as nações buscassem a Deus e, tateando, talvez viessem a encontrá-lo, embora ele não esteja longe de nenhum de nós.
28 “Tuᵽarãᵽi ãrĩwa'ri õñia maime, marĩ'meyu, suᵽabatirã ika ka'iarã mare kimarũjeyu. Kimaberirikareka maimaberijããeka.” Ikuᵽaka ãᵽaraka ĩ'rãrimarã mijaro'si majarobojarimajare o'oeka: “Tuᵽarã makarã maime”, ãrĩwa'ri.
28 Pois nele vivemos, nos movemos e existimos. Como disseram alguns de seus próprios poetas: ‘Somos descendência dele’.
29 I'suᵽaka simamaka “Ikuᵽaka kime Tuᵽarã”, ãrĩᵽuᵽajoawa'ri, ãtakaka, orokaka, ᵽlatakakaoka najiyiᵽuᵽayeerũkika ᵽo'imajare jia baaᵽo'ijiako'omakaja, Tuᵽarã makarã imarĩ “I'suᵽaka nabaaᵽo'ijiaeka ĩoiki Tuᵽarãte ime je'e”, marĩᵽuᵽajoaberijĩñu.
29 E, por ser isso verdade, não devemos imaginar Deus como um ídolo de ouro, prata ou pedra, projetado por artesãos.
30 I'suᵽaka ᵽo'imajare jia õrĩᵽũabeririᵽotojo ba'iaja baaeka waᵽa Tuᵽarãte nare jẽñeberika ruᵽu. I'suᵽakamarĩa sime maekaka. Suᵽa imarĩ maekaka ritaja ba'iaja mabaaika ja'atarika Tuᵽarãte mare jã'meyu.
30 “No passado, Deus não levou em conta a ignorância das pessoas acerca dessas coisas, mas agora ele ordena que todos, em todo lugar, se arrependam.
31 Ñamajĩ ba'iaja ᵽo'imajare baaika waᵽa kijẽñerũkirĩmi õrĩtiiki Tuᵽarã. Jia oyiaja baaiki imarĩ, nabaaeka takaja sawaᵽa nare kijẽñerãñu. Ĩ'rĩka kiwã'maekaki i'suᵽaka baarãki. “Reyakoᵽeriᵽotojo õñia Tuᵽarãte kire jariᵽe'rirũjeka simamaka Cristo imaki Tuᵽarãte wã'maekaki”, ritaja ᵽo'imajare ãrĩwãrũyu,— Ᵽablote nare ãrĩka.
31 Pois ele estabeleceu um dia para julgar o mundo com justiça, por meio do homem que ele designou, e mostrou a todos quem é esse homem ao ressuscitá-lo dos mortos”.
32 Õñia jariᵽe'ririkakaka ã'mitiriwa'ri eebaraka Ᵽablote ĩ'rãrimarãre boiwã'imarĩka. I'suᵽaka nabaako'omakaja aᵽerã ᵽuri ikuᵽaka ãrĩkarã:
32 Quando ouviram Paulo falar da ressurreição dos mortos, alguns riram com desprezo. Outros, porém, disseram: “Queremos ouvir mais sobre isso em outra ocasião”.
33 Suᵽabatirã rẽrĩbaraka nimaekarõ'õᵽi Ᵽablote ᵽoritaᵽawa'rika.
33 Então Paulo se retirou do conselho,
34 Ĩ'rãrimarã kiuᵽaka ᵽuᵽajoatirã Jesúre ã'mitiriᵽẽaekarã. Ĩ'rĩka Dionisio wãmeiki naka imaekaki, Areóᵽago rẽrĩroyikarãkaki. Ĩ'rãko Dámaris wãmeikooka Jesúre ã'mitiriᵽẽaekako. Suᵽabatirã aᵽerãoka kire yi'rikarã naro'si.
34 mas alguns se juntaram a ele e creram. Entre eles estavam Dionísio, membro do conselho, uma mulher chamada Dâmaris, e alguns outros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.