Atos 13
Tuᵽarã Majaroka (TNC) vs AAI
1 Antioquíarã Jesúre yi'yurãte rẽrĩbaraka imaroyika. Ĩ'rãrimarã nakarã jia kirika bojawaᵽu'atarimaja Tuᵽarãte nare imarũjeka. I'suᵽaka imarã imariᵽotojo, “Ikuᵽaka ᵽo'imajare mija bojawaᵽu'atarijaᵽe”, ãrĩwa'ri kiro'si bojaĩjirimaja ᵽariji nimaeka. Mia, Bernabé, Simón (kirejeoka narĩka Neika), Lucio Cirenekaki, Menahem Galileakaki (ĩᵽi Herodesᵽitiyika ᵽakiarikaki), suᵽabatirã Saulooka imaekaki naka.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Maiᵽamakika jaiokaro'si rẽrĩtirã torã nimaeka. Suᵽa imarĩ Tuᵽarãte ᵽuᵽajoabaraka ba'abekaja kire jaibaraka nimaeka. I'suᵽaka nimaeka ᵽoto ikuᵽaka Esᵽíritu Santore nare ãrĩka:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 I'suᵽaka kẽrĩka ã'mitiritirã ba'abekaja Tuᵽarãka jaibaraka nimaeka ruᵽu. Suᵽabatirã, Bernabéro'si, Sauloro'sioka jaiĩjibaraka naᵽo'iarã naᵽitaka naja'aᵽeamomeka, Tuᵽarãte nare jeyobaarũ ãrĩwa'ri. I'suᵽaka baatirã nare na'rirũjeka.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Suᵽa imarĩ Esᵽíritu Santore nare ãrĩka uᵽakaja Seleuciarã Saulote a'rika, Bernabéᵽitiyika. Torã eyatirã waᵽuruᵽi na'rika Chiᵽre wãmeika jũmurikarã.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Torã, Salamina wãmeika wejea imaekarõ'õrã namarĩka. Torã eyatirã judíorãkare rẽrĩriwi'iarã Tuᵽarãrika nawãrõeka. Juan Marcos naka imaekaki, nare jeyobaarimaji imarĩ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 — ausente —
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 — ausente —
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 — ausente —
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 — ausente —
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 — ausente —
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 I'suᵽaka mibaaika waᵽa maekakaja ba'iaja Tuᵽarãte mire jũarũjerã baayu. Suᵽa imarĩ miñakoa yarirã baaika mae. I'suᵽaka simamaka ĩabeyuka mimatarãñu. Aiyate yaaika ᵽariji miabesarãñu,— Ᵽablote kire ãrĩka.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 I'suᵽaka kijaᵽakã'ã ᵽuᵽatawa'ri jũmurika ĩᵽamaki ᵽuri, Jesúre kiã'mitiriᵽẽaeka. “Ritaitaka sime nabojaika”, ãrĩwa'ri sakiyi'rika.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Toᵽi mae, Ᵽablo kijeyomarãᵽitiyika Ᵽafoswejeaᵽi nakũmujãika Ᵽanfilia ka'ia, Ᵽerge wãmeirõ'õ wejearã a'yaokaro'si. Torã nare maatatirã Juan Marcos ᵽuri Jerusalénrã ᵽe'rikaki.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Toᵽi mae, Ᵽergeᵽi imatirã Antioquíawejearã na'rika, Ᵽisidiaka'iwãta imaekarõ'õrã. Toᵽi imatirã jẽrĩtarirĩmi simaeka ᵽoto, judíorãkare rẽrĩriwi'iarã nakãkaeka.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Torã naruᵽayukã'ãja Moisés imaekakite jã'mekakaka suᵽabatirã Tuᵽarãro'si bojaĩjirimajare o'oekakaka ĩabaraka ĩ'rĩkate sajaiᵽateka. Kibojaeka be'erõ'õ, judíorãka rẽrĩriwi'i ĩᵽarimarã Bernabé, Ᵽabloᵽitiyika ĩ'ᵽarãte ikuᵽaka narĩᵽũaeka:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 I'suᵽaka naᵽakã'ã, Ᵽablote mi'mirĩkaeka. “Jaibekaja mija ã'mitiᵽe ruᵽu”, ãrĩwa'ri kiᵽitaka kimimataeka. Torãjĩrã ikuᵽaka nare kẽrĩka:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Jiyiᵽuᵽaka kire moñuka Tuᵽarãja, Israel ka'iareka imarã ñekiarãte wã'maekaki. Nare wã'matirã jia Tuᵽarãte nare baaeka. Egiᵽtoka'iarã nimaeka, naka'iarãmarĩa nimako'omakaja rĩkimabaji nakãrĩᵽoyaokaro'si nare kijeyobaaeka. Narejeoka kirikaᵽi Egiᵽtoka'iarã nimaeka ᵽoto kiru'rirũjeka.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Toᵽi ru'ritirã, ᵽo'imajamatorã ĩ'ᵽarã ᵽo'imajarakakuri wejejẽ'rãka Israeltatarãte imaeka. Torã ĩ'rãkurimarĩa kire ã'mitiriᵽẽabekaja nimako'omakaja nare ĩarĩrĩrimaji Tuᵽarãte imaeka.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Canaán wãmeika ka'iakarã ĩ'ᵽotẽñarirakatatarãte Tuᵽarãte riataeka, naka'ia Israeltatarã ñekiarãte kĩjiokaro'si.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Suᵽa imarĩ Egiᵽtoka'iarã nimaũ'mueka be'erõ'õ Canaán ka'ia ne'maekarõ'õjĩrã cuatrocientos cincuentarakakuri wejejẽ'rãka sajarika.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samuelte nare imaruᵽutayukã'ãja “Ĩ'rĩka yija ĩᵽamaki yija yaᵽayu”, mañekiarãte ãrĩka Tuᵽarãte. I'suᵽaka naᵽakã'ã, Saúl, Quis maki, niᵽamaki kimaerã Tuᵽarãte kire wã'maeka. Suᵽa imarĩ ĩ'ᵽarã ᵽo'imajarakakuri wejejẽ'rãka rõ'õjĩrã ĩᵽi kimaeka. Benjamín imaekaki riᵽarãmerã riᵽarãmi kimaeka Saúl.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 I'tojĩrã be'erõ'õ Saúlre ᵽoatatirã Davidre ĩᵽi Tuᵽarãte imarũjeka. “David, Jesé maki, yiᵽuᵽajoaika uᵽakaja ᵽuᵽajoaiki imaki ñiamaka. I'suᵽaka imaki imarĩ yiyaᵽaika uᵽakaja kibaarãñu”, Tuᵽarãte kireka ãrĩka.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 David riᵽarãmerã riᵽarãmi kimaeka Jesús. Bikija Tuᵽarãte bojara'atika uᵽakaja Israel ka'iakarãre kitããokaro'si Tuᵽarãte kire ᵽũataeka.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jesúre etaerã baaeka ruᵽubaji Juan, Israelkarãre Tuᵽarãrika wãrõekaki. Suᵽa imarĩ ritaja tokarãre ikuᵽaka kẽrĩka: “Ba'iaja mija baaika ja'atatirã ruᵽuko'a mija jũjerũjebe”, nare kẽrĩka.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Suᵽabatirã kireyaerã baaeka ruᵽuᵽañaka uᵽakaja ikuᵽaka Juanre ãrĩka: “ ‘Tuᵽarãte ᵽũataekakiji kime’, yireka mija ãrĩkoᵽeyu. Jẽno'o i'suᵽakamarĩa sime. No'ojĩrãmarĩaja sajariwa'yu yire ᵽemawa'ribaji imakite etarũkia”, Juanre nare ãrĩka're,— ãrĩwa'ri Ᵽablote nare bojaeka.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 —Yijeyomarã Abraham riᵽarãmerã, suᵽabatirã judíorãkamarĩrã imariᵽotojo jia Tuᵽarãte yi'yurãoka, jia mija ã'mitiᵽe. Jesúre yi'riwa'ri ba'iaja imarika tiyibeyurõ'õrã ma'rirũkia imakoᵽeikareka Tuᵽarãte mare tããekakaka mare kiã'mitirirũjeyu.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 I'suᵽaka simako'omakaja Jerusalénkarã suᵽabatirã niᵽarimarãoka, “Mare tããrimaji kime”, ãrĩwãrũberikarã. Suᵽabatirã jẽrĩtarirĩmi rakakaja Tuᵽarãro'si bojaĩjirimajare o'oeka ĩatirã aᵽerãte sabojako'omakaja sanorĩwãrũberika. I'suᵽaka imawa'ri Jesúre ĩariᵽotojo, “Tuᵽarãte ᵽũataekaki kime”, narĩwãrũberika. Saᵽi ãrĩwa'ri Jesúre najããrũjemaka, Tuᵽarãro'si bojaĩjirimajare o'oeka uᵽakaja sajarika.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 “Ikaᵽi kiᵽareayu”, ãrĩwãrũbeyurã imariᵽotojo, “Kire mijããrũjebe”, ãrĩwa'ri Ᵽilatore naᵽakatarika.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 I'suᵽaka baawa'ri Jesúre najããmaka, Tuᵽarãro'si bojaĩjirimajare o'oeka uᵽakaja sajarika. I'suᵽaka kire nabaaeka be'erõ'õ yaᵽua tetaekareka kimakoᵽekarõ'õᵽi aᵽerãte kire rueka. I'suᵽaka kire baatirã ãta wi'iarã kire natarika.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 I'suᵽaka kire nabaako'omakaja Tuᵽarãte õñia kire jariᵽe'rirũjeka.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Galileaᵽi Jerusalénrã kika a'rika mirãrãte ĩ'rãkurimarĩa kiᵽemakotowirika. I'suᵽaka nare kibaabeaeka ĩaeka mirãrã nime maekakaoka “Rita sime, õñia jarikaki Jesús”, ãrĩwa'ri ᵽo'imajare bojarimaja.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 “Kireyako'omakaja õñia kire yijariᵽe'rirũjerãka simamaka reyarũkimarĩka kimarãñu mae”, Tuᵽarãte ãrĩka. I'suᵽaka simamaka ikuᵽaka sãñu kimajaroᵽũñurã: “Davidre ñarĩtika uᵽakaja, jia mijare baarimajiji ñimarãñu”, Tuᵽarãte ãrĩka.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Mia aᵽea: “Jiyiᵽuᵽaka mire õñuka imarĩ, miyaᵽaika uᵽakaja baaiki ñime. I'suᵽaka simamaka, yiᵽo'ia rabakoreka õñia yire mijariᵽe'rirũjerãñu”, ãᵽaraka Davidre o'oeka.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Õñia kimaeka ᵽoto Tuᵽarãte yaᵽaika uᵽaka baaiki Davidre imaeka. I'sia be'erõ'õ kireyaeka. Kireyamaka kiñekiarãte nayayeka wã'tarã kire nataeka. Torã kiᵽo'ia rabaeka. Suᵽa imarĩ aᵽikate ᵽuᵽajoawa'ri majaroka kio'oeka.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Jesús ᵽuri rababerikaki Tuᵽarãte õñia kire jariᵽe'rirũjeka simamaka.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 — ausente —
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 — ausente —
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 I'suᵽaka jaiweatirã Ᵽablorãkare ᵽoriwa'rika judíorãka rẽrĩriwi'iaᵽi. Naᵽoriwa'rika ᵽoto,
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Toᵽi naᵽoriwa'rika ᵽoto rĩkimarãja judíorãkare Ᵽablo, Bernabéᵽitiyika nayejoariwa'rika. Suᵽabatirã judíorãkamarĩrã imariᵽotojo Moiséte jã'meka yi'riwa'ri judíorãkare baaroyika uᵽakaja baarimajaoka naka a'rikarã. I'suᵽaka nabaamaka ikuᵽaka Ᵽablorãkare nare bojaeka:
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 I'sia be'erõ'õ jẽrĩtarirĩmi imaekareka, rĩkimabaji i'sia wejeakarãre torã rẽrĩka Tuᵽarãrika ã'mitiyaokaro'si.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 I'suᵽaka nabaamaka jiamarĩa simaeka judíotatarã ĩᵽarimarãro'si. I'sirokaᵽi ãrĩwa'ri Ᵽablote bojamaka ã'mitiritirã aᵽerõ'õrã oyiaja nayi'rika. Suᵽabatirã kiwãrõeka okae'ebaraka ba'iuᵽakaja kire najairiwã'imarĩka.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 I'suᵽaka nabaamaka, okajãjiaᵽi ikuᵽaka Ᵽablorãkare nare ãrĩka:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Mia, ikuᵽaka Tuᵽarãte yijare ãrĩka:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 I'suᵽaka naᵽakã'ã judíorãkamarĩrã imaekarã jĩjimaka imawa'ri “Jiitaka sime Tuᵽarãrika bojariroka”, narĩka. I'suᵽaka imawa'ri kika õñia imajiᵽarũkirãte kire ã'mitiriᵽẽaeka.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Suᵽa imarĩ Ᵽablo, Bernabéᵽitiyika nabojaeka ã'mitiritirã tokarã sakoyikuri imaekarãoka sabojaᵽibaekarã.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 I'suᵽaka simako'omakaja judíorãka ĩᵽarimarã ᵽuri i'sia wejeakarã imatiyairãte suᵽabatirã judíorãka ᵽuᵽajoaimiji yi'yurã rõmijã imatiyairãᵽitiyika najaibu'aeka. Bernabé Ᵽabloka boebaka imawa'ri, ᵽo'imajare naboibataeka. I'suᵽaka baawa'ri toᵽi nare naᵽoataeka.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 I'sia wejeaᵽi naᵽorika ᵽoto nu'ᵽuarã ka'ia eika naᵽajeᵽateka. “Ika wejeakarã Jesúrika bojariroka ã'mitiririᵽe'yoirã imarĩ ba'iaja najũarũkiareka waᵽu'ribeyurã nime”, ãrĩwa'ri i'suᵽaka nabaaeka. I'suᵽaka baatirã, Iconio wãmeika wejearã na'rika.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 I'suᵽaka nabaako'omakaja Antioquíawejearã nabojaeka yi'rikarã ᵽuri jĩjimaka imaekarã. Suᵽabatirã Esᵽíritu Santore nare jeyobaamaka ritaja Tuᵽarãte yaᵽaeka uᵽakaja nabaarijarika.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.