Mateus 27

GOD IMI WENG (TLF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kale am daanu e, kutim kota alugum tinum amem ko age pris imi kamogimal sino minte Juda kasel imi kamogimal so iyo weng uyo telela ko-nilip e, Yesus iyo dupkalup angkolip kaanak o age-nilip e, ilimi un tubulin tinum iyo bogobelip e,
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 ita Yesus iyo sok de do-nilip e, dep no daalip yak Rom kasel imi kiyap Pailat imi sagaal diim abela ko.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Kale Yesus imi dupkem daa-se tinum Judas iyo dulul weng maak tinangkulata e, Yesus iyo angkolum o angbip kalaa age-nala e, imi aget tem uyo mafaganepmu e, aget afalik fugun-bom-nala e, imi aget fugunin uyo fupkela ko-nala e, tuumon tinum amem ko age pris imi kamogimal so Juda kasel imi kamogimal so imi kobebip uyo kulep no asok ilimi kobelan o age-nalata,
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 no bogobe-nala e, “Tinum beyo kuguup mafak umaak kebelin-tem kuta, nagal daali yak imi waasi ipmi sagaal diim abe-maansa kale, kamano kota angkolip kaanan-tema kale, boyo niyo kuguup mafak kebebi o,” agela e, kamogimal isiik imi weng uyo yan kebe bogobe-nilip e, “Kapmi kanube-maansap uyo numi san ba kale, kalapmi san o,” agelip e,
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Judas iyo bilip imi weng boyo tinangku-nala e, tuumon uyo segela kulula daak ulotu am miton umi abiin abelu e, imkaa yuut tam abiip abe-nala e, no sok angkolu kaana ko.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Kale tinum amem ko age pris imi kamogimal iyo utamipta e, tuumon uyo segela kulula daak abiin abelu kalaa age-nilip e, daak tuumon uyo afeta-bii ko-nilip e, ninggil bogolip, “Nuyo tuumon koyo kulu-nulupta, tinum angkolip kaanan-tema imi kun mobup kale, boyo mani mafak ko. Sugayok uyo Moses imi ulo uyo bogo-nulu e, ‘Ibo tinum aamin umi kun ko age mani uyo kulu God iyo kobe kulep ulotu am miton uyo tomin ba o,’ agesu kale, mani koyo kulu intap nulan-temup o?” age
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 — ausente —
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 — ausente —
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 — ausente —
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 — ausente —
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Kale Juda kasel imi kamogimal iyo Yesus iyo duptamo tal Rom kasel imi kiyap Pailat imi diim daalip e, Pailat iyo Yesus imi daga-nala e, “Kabo Juda kasel imi kamok king iyo kulbap bele ki?” agela e, Yesus iyo Pailat imi weng uyo yan kebe-nala e, “Kapmi weng bogolap boyo dam bogolap o,” agela e minte,
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 tinum amem ko age pris imi kamogimal so, minte Juda kasel imi kamogimal sino iyo utam-nilip e, bisop bogo, “Tinum beyo tuluun kanubeta fenga koba o,” agan-bilip uyo, maak yan kepmoma binim kale, itabala-nala kupkaa sining age mola ko.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Kale Pailat iyo Yesus imi bogopma, “Kabo kapmi win kufak dagake-bilip boyo tolong dolap a? Kabo intaben o ageta yan ke-emin binim kupkata sining agebap o?” agela kale,
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Pailat iyo utamata, Yesus iyo kamogimal imi weng maak yan kepmoma binim kupkala kalaa age-nala e, kumang mo aget afek fuguna ko.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Kale Juda kasel bilip imi kuguup uyo kanumin kale, utamipta, atol mitam tulu uyo, Juda kasel imi ifin am ko age Pasova unan-kalin umi am uyo daanu kalaa age-nilip e, tala tala kelip e, Rom kasel imi kiyap iyo bogobe-nala e, “Tinum sok desup iyo ipkil bogo-nilip, ‘Kanuminak beta talaa daalin o,’ agelip kalaa age-nilita, bogobeli beta kup talaa daalin o,” agela e, igil, “Beta o,” agelan age-silip kanube ilami waasi dinan-kalin iyo kulula no talaa daa win tolobelip daage un un kem-nuubip ko.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Kale siin kota tinum maak bemi win uyo Barabas kale, beyo kuguup mafak mafak uta ke-bala win ditubesipta, dep tal sok de dolip kalabus am kutam kal be kale,
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 — ausente —
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 — ausente —
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Kale Pailat iyo weng telelmin umi am kutam kal ton-bom-balata, Yesus imi sang uyo baga-bilip tolong dugamata, kalel uyo suuk kon dola kwaapmu no tamuta, utamata, bogobe-nulu e, “Kamano mililep uyo niyo ilam duluun Yesus iyo atam-nilita, finanin kup ke-bii kale, tolong do-salapta a. Beyo kuguup mafak umaak kebaala kale, beyo tinum tambal kale, kabo beyo kuguup mafak umaak kobe-namap o,” age dola kwaapmu no tamu utama ko.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Kale tinum amem ko age pris imi kamogimal iso e minte Juda kasel imi kamogimal so iyo Pailat imi weng dagala uyo tinangku-nilip e, tinum alugum albip iyo uget taga-bom-nilip e, “Ibo Pailat iyo dagalipta, ilami waasi dinin iyo bogobela ita tebe-nilip Barabas iyo sok talaa daalip daaginata minte, Yesus ita angkolip kaanak o,” agelip e,
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 kiyap Pailat iyo asok maak so daga-nala e, “Ipmi aget fugunin uyo, tinum alop bilip iyo dogap ita sok talaa daalipta, daaginak o agan-bulup kalaa agelipta, talaa daalup unak o?” agela e, asok imi weng uyo yan kebe-nilip e, “Barabas ita talaa daalip unak o,” agelip e,
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Pailat iyo dagala, “Kam agelip bole, God imi ulaa dula kamok kesa tinum Krais o agan-nuubip Yesus iyo dogonubelal o nagan-bilip o?” agela e, alugum maagup fomtuup ol-bom-nilip e, “Dep yak at diim daa dubiit mo angkolin o,” agan-bom olabelip e,
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Pailat iyo bogobela, “Intaben o ageta ibo boyo kam agan-bilip a? Dogonupmin umi fengmin uta fenga koba kalaa ageta bomi kalan o age-nulupta, angkolan-temup o?” agela kuta, alugum tolong do-nilip e, kota fomtuup ol-bom-nilip e, “Dep yak at diim daa dubiit mo angkolin o,” agan-kalip ko.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Kota Pailat iyo utamata e, nimi weng baga-e-bii uyo tolong duganbaalip kalaa age-nala e minte, niyo bilip imi weng uyo tolong dolin-tem keman-temi bole, dinan-kalon-temip kalaa age-nala e, ilami ogok kemin tinum maak bogobe-nala e, “Ok umaak ilu kupne talaal o,” age bogopma e, no ilu kube kala e, Pailat iyo alugum imi tiin diim kugol ilami sagaal uyo diing daga-bom-nala e, bogobela, “Nimi sagaal komi diing daali bomi magam uyo ki, bogo-nilita, ‘Tinum keyo angkolin o,’ aganbaali kale, bemi kaanan-tema uyo, nimi san ba kale, ilipmi san o,” agela e,
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 alugum maagup albip iyo yan kebe-nilip e, “Aa. Nuyo utamupta e, imi kaanan-tema uyo nulumi san kalaa agelup kale, boyo kuguup mafak kelup umdii, God yagal nusino e numi man ilop sino nuyo kaal fuyap kopmoma o,” agan-kalip ko.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Kale kota Pailat iyo ilami waasi dinin bilip imi bogobela e, Barabas iyo sok talaa daa dupkalip daagina e, Yesus ita ifet ku saal dagan-bii angko dupkalip e, kota waasi dinin bilip imi bogobe-nala e, “Ibo dep yak at diim kal dubiit mo angkolin o,” agela kale, boyo Juda kasel imi aget fugun-bom-nilip, “Pailat kabo bota kanubelal o,” agan-bilip uyo Pailat iyo tebe ko kanubela ko.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Kale kiyap Pailat imi waasi dinan-kalin tinum bilip iyo tebe Yesus iyo duptamo tam kiyap imi am afalik umi atuk kutam kal ilimi sinan-nuubip kutam daa-nilip e, waasi dinin iyo alugum tala tala ke fufala do-nilip e,
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 bisop bogo kamok king imi ilim tiimin ulutap kebe tiibelum o age-nilipta, ilami ilim uyo dulu kupkan kebe-nilip e, ilimi ilim isagulut maak uta ku kwaak kalibe-nilip e minte,
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 sok ningiling so uta ugaa ku-nilip e, king imi dufalum ulutap kebe ilu ko kwep tam imi dubom diim uyo kwaak kalibe-nilip e, at kun du-nilip e, bisop bogo boyo king imi ulin kasaak ulutap ko age ilami sagaal ipkuk diim daabe-nilip e, kamok king imi kuguup uta kobe-nilip e, katuun duung fegela daak ton-nilip e, titul weng baga-e-bom-nilip e, “Juda kasel imi kamok king kabo albap aga o?” age-nilip e,
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 mok tuko kulupmip yak imi diim abe-bulu e, at kun iyo du imi dubom uyo do-emip ko.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Kale titul weng baga-e-bilip uyo binimanu e, kota bilip iyo ilim isagulut kwaak kalibelip uyo dalaa kupkan kebe-nilip e, asok ilami ilim uta migibe-nilip e, dep tam abiip abe-nulupta, dep no at diim kal dubiit mo angkolum o age-nilipta, dep tam abe unip ko.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Kale waasi dinan-kalin tinum iyo Jerusalam uyo kupka-nilip e, Yesus iyo duptamo abe-bom-nilip e, utamipta e, Saimon Provins Sairini kayaak beyo ilep kal talan-be kalaa age-nilip e, asit kup ninuk tebebe-nilip e, Yesus imi dubiit mo angkolan-temip umi at uyo kobelip Saimon isiik kuptamola e, isino daage
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 tam tam no Golgota Tigiin ko age Dabaal Kun Tigiin o agan-nuubip uyo no-nilip e,
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 sok dum ok so minte marasin so uyo kwego dego ke fiksigi ko-nilip e, Yesus iyo kopmup unelata, imi atul uyo katip so kebeluk o age kobelip kuta, Yesus iyo katip kup kup-kugu-nala e, “Waago o,” age kupkala ko.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Kota Yesus iyo at diim dup-dii-nilip e, aaltam kota tuum kangkang uyo kulu kwaalup iit o malaak o ke-bomta, waanta ita ita kela kalaa age, beta Yesus imi ilim uyo kula kula kelum o age-nilipta, Yesus imi ilim umdii dulube-nilip e, togolip binimanu
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 ton-bom-nilip e, Yesus iyo bigi-bom atamam-silip e,
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Pailat imi ogok kemin tinum maak tebe at kom maak ku-nala e, dok umi kalan uta Yesus iyo angkolip kalaa age-nala e, umi sang uyo bomi diim kwegal dola ko-nala e, “Tinum keyo Juda kasel imi kamok king Yesus o,” agela e, at kom uyo dola kwep iit Yesus imi dubom uyo kupkan kebe iit at umi tip diim kal kup-diilip ko.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Kale waasi dinin iyo tebe Yesus dep yak at diim kal dup-diilip uyo, asok tinum ipkum aa-bom imi mufekmufek daga-emin tinum alop maak igil mungkup kulep tal at diim kal im-dii no ke-nilip e, maak ita dep te Yesus imi ipkuk ilo keng kal dup-dii som, minte maak ita dep te afaan ilo keng kal dup-dii no kelip ko.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Kale tinum mep so ko tiinan-bilip iyo Yesus iyo aban dii-e-bom titul weng baga-e-bom-nilip e,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 “Kabaa. Kalapmi bon tem bogo-nalap, ‘Niyo ulotu am miton uyo dalata kulep toli bii, am alop keluta, am asuno diim kota asok delan-temi o,’ age kalapmi tok uyo bogobap kale, kabo ki God imi Man aligaap umdii, kalapmi kaal ilak uyo do-nalapta, at diim kam-diilip uyo talaa kupkaa malaak kafin diim talaal o,” age titul weng baga-e-bilip e minte,
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 tinum amem ko age pris imi kamogimal so ulo utamsip tinum so Juda kasel imi kamogimal so igil mungkup titul weng baga-e-bom-nilip e,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Beyo unang tinum migik imi kaal ilak uta do dong daga-e-bala waalanan-nuubip kuta minte, intaben o ageta ilami kaal ilak bota do waalan-nama binim a? Beta ki dam Israel kasel numi kamok king nimnam, yagal tii at diim uyo talaa kupkaa malaak kafin diim abelata, nugol atamupta e, beta tuluun God imi Man kalaa agelup kuta ko.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Kale yagal bogo-nala e, ‘Niyo God imi Man o,’ agan-nuuba kale, imi aget fugunin uyo, ‘God yagal niyo dong dogopnelata, waalanan-temi o,’ agan-be kale, ata-bom-sulupta, waalana kole, dam bagan-be kalaa agelum o ageta kale, God iyo tuluun dong dogopma waalanan-tema uta, utamupta e, beyo tuluun God imi Man kalaa agon-temup o,” age titul weng baga-emip ko.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Kale ulutap mungkup, tinum aa-bom imi mufekmufek yuguut unin tinum Yesus isino ninggil maagup at diim kal im-diibip igil mungkup weng mafak uyo baga-e-bom no kemip ko.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Kale ataan tal dubim e tulu e, mililebok afalik uyo mitam abuta, alugum kafin kaa kutufosu uyo mililan-bom-bulu bii, ataan uyo fupkela te kek iinu e,
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 mililanbu uyo asok binimanan ti-sulu e, kota Yesus iyo Hibru ilimi weng uyo ku fomtuup ola-nala e, “Eli, eli, lama sabaktani o?” agela kale bomi magam uyo bogo-nala, “Nimi God kabaa. Nimi God kabaa. Intaben o age-nalapta, kabo bisat nimkabap o?” agan-bom-nalata, Hibru ilimi weng uta ku bagamata minte,
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 tinum kugol mobip imi tinum iip maak maak iyo tolong do-nilip e, bogolip, “Beyo sugamiyok God imi profet ko age weng kem baga-emin tinum bii-se Elaija imi ole-be o,” age-nilip e,
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 tinum maak ita yuut yang mufekmufek tiyuup kon ulutap uyo ku sok dum ok amil tebesu uyo kup-kubu-nala e, at daang diim iinu e, “Unelal o,” age ilu kwep iit kupka-ema e,
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 tinum milii iyo bogolip, “Kala. Nuyo kiit fen ata-bom-sulupta, Elaija iyo talta dong dogobela waalana kalaa age atamum o,” age bom-silip e,
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Yesus iyo, kota o age-nalata, asok Aalap iyo fomtuup olabe-nala e, kota kaana ko.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Kale ulotu am miton kutam kal ilim afalik maak kup-diilip God imi abiin amem uyo uksu-bomu kale, Yesus iyo kaana e, kota ilim boyo dong katam-tele bigi kwep tiinu ki te daak kafin diim daa kupkaa milii so milii so alop kano kulep tolu e, God imi abiin amem kutam uyo kemanu ko. Kale bim afalik uyo kafin kuso kupku saan-bom bumban keng keng ke-bom-nulu e, tuum afaligen uyo iip kalagal begel-bulu e minte,
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 God imi unang tinum kaanip kulep no tuum tem kuban unsip umi tuum faal ugol mungkup bito no kelu e, unang tinum kaansip bilip iyo fen tigi mo-bom-silip e,
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Yesus yagal mungkup fen tigi mola e, igil mungkup tuum tem ilota tam abe no abiip Jerusalam unip e, unang tinum kwiin tagang iyo itamamip ko.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Kale waasi dinin sino minte imi tiin molin tinum so Yesus imi bigibip iyo utamipta e, Yesus iyo kaana e minte, bim uyo tulu e, kuguup migik migik uyo tulu no kalaa age-nilip e, alugum iyo finanin afaligen uyo ku-nilip e, bogolip, “Tinum keyo fen tuluun God imi Man o,” agelip ko.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 — ausente —
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 — ausente —
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Kale tam tinum maak asegim Josep beyo Provins Yuudiya umi abiip Arimatea kayaak kale, beyo win soyaap e minte, Yesus ilami ilak dolin tinum no kale, am kwiinu kalaa age-nalata, daage no kiyap imi am uyo tam-nala e,
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Rom kasel imi kiyap Pailat iyo atam daga-nala e, “Dagalita, kabo, ‘O,’ agelap kalaa age-nilita, Yesus imi at kulu uyo kopnelal o,” age dagala e, Pailat yagal, “O,” age-nala e, ilami waasi dinan-kalin tinum iyo olabela tal tamip bogopmata, no Yesus imi at kulu uyo talaa daalip malaak abela e, daapmip yak Josep imi sagaal diim abela ko.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 — ausente —
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 — ausente —
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Makdala kayaak unang Maria so minte asegen Maria so alop iyo ton-bom tiin kwep yak daa-bomta e, tuum uyo kanubeta ilola kalaa age utamamip ko.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Yesus iyo kaana duba-bii silipta, tam ifin am daanu e, tinum amem ko age pris imi kamogimal so Falosi so iyo no Pailat iyo atam-nilip e,
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 bogopmip, “Kamogim kabaa. Bisop bagamin tinum Yesus bemi kaanin-tem som-nala uyo, bogo-nala e, ‘Nangkolip kaan-nilita, siit am alop ke-nilita, am asuno diim kota asok fenan-temi o,’ ageba kale, imi weng ko bogoba bomi aget uyo afaligen fugun-bulup kale,
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 numi aget fugunin uyo, ilami okumop man iyo no tuum tem kal imi at kulu uyo yuguut dagaa kwep no tuum tem migik kal daa-nilip unang tinum iyo bogobe-nilip e, ‘Atin kaanba kuta, God yagal asok dufola fen tigi moba o,’ agelan-temip tap kale, son-temu nala ilami okumop man bilip imi bisop bogobe-nilip, ‘Yesus iyo fen tigi moba o,’ agan-kalon-temip uyo mitam senganu e, uta uta ke siin Yesus ilami bisop bogobe-nala, ‘Niyo God imi ulaa nimdula kamok kesi tinum iyo kalbi o,’ agan tiinemsa uyo kubaganu kupkalan-temip kalaa age-nulupta, aget afalik fugun-bulup ko. Kale imi okumop man iyo no at kulu uyo kwep unon-temip kale, kapmi waasi dinan-kalin tinum iyo imdalap no kamano so amsap so uyo tuum tem uyo bigi-bom-nilipta o,” agelip e,
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Pailat iyo ilami waasi dinan-kalin tinum iyo kulula yak kamogimal imi sagaal diim abelip e, bogopma, “Ibo waasi dinin kalip iyo kulep no to-nilipta, ibo tuum umi faal uyo fomtuup nagat age ilobelipta, waasi dinin iyo bigilin o,” agela ko.
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Kale tinum amem imi kamogimal iyo Pailat iyo dupka-nilip e, at dan maak kulep no-nilip e, tuum faal umi magaang tem tem uyo fuko kupka-nilip e, “Boyo nagat molu o,” age-nilip e, waasi dinan-kalin tinum iyo imdep tuum tem umi amitem ku to bogobe-nilip e, “Kugol bigilin o,” age imka-nilip e, daaginip ko.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.