Mateus 24
GOD IMI WENG (TLF) vs AAI
1 Kale Yesus iyo ulotu am miton uyo kupka-nala e, daaginon o agan-kala e, kota ilami okumop man iyo tal bogobe-nilip e, “Kamogim kabaa. Yak am tambal ko utamal o,” agelip e,
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Yesus isiik bogobe-nala e, “Kamano kota kek fen tuum kulep yak tip tip ke am tambal desip boyo utaman-bilip kuta, nimi weng kaa bogobelan-temi koyo tele tinangku-silipta. Biilan-temu uyo, waasi iyo tal am boyo alugum dalata ko bomi tuum tambal uyo segela kululip daak abe-bulu bii, biniman ugulumi kup nu nu kelan-temu o,” agela ko.
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Kale Yesus sino ilami okumop man so ilisinon daage tam Oliv Tigiin kal Yesus iyo tona e, okumop man iyo meng daga-nilip e, “Kamogim kabaa. Dogap kota waasi iyo tal-nilipta, ulotu am miton boyo dalata kolan-temip a? Minte dogonupmin umi kuguup usiik mitam tuluta, utamupta e, koyo kapmi asok talap kafin binimanan-temu uyo mep tulu kalaa agon-temup o?” agelip e minte,
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Yesus isiik ninggil imi weng boyo yan kebe-nala e, “Tele utama-bom-nilipta. Bisop weng bagamin tinum bilip imi weng uyo tinangkamin ba ko.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Tinum kwiin tagang iyo tal nimi win uta dugola kufu-bom bogo-nilip e, ‘Niyo God imi ulaa nimdula kamok kesi tinum o,’ agina agina ke-bilip e, unang tinum kwiin tagang iyo imi weng boyo, ‘Fen o,’ age tinangku yang iinon-temip kale, ibo imi weng bagan talan-bilip uyo tinangkamin ba ko.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Kale ibo tolong dolipta, tinum miit maak iyo fiko kulep no daala tinum miit maak so waasi dinan-bala e minte, am waasi uyo ugaa kulu dinan-bala no ke-bilip uyo mitam senganu kalaa agon-temip uyo, ibo boyo, ‘Afungen tem mitam tulu o,’ age-nilip bomi atul uyo finanin ba ko. Kanupmin kuguup bosiik mitam tolon-temu kuta, boyo kanum ti-suluta, kutam-tele am afungen uyo yuut mitam tolon-temaalu ko.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Kafin maak umi tinum iyo kafin migik tinum sino dinan-bilip e minte, kamok maak imi tinum igil kamok migik imi tinum isino dinan-bilip e minte, kafin kaa kutufosu koyo iman tebok mitam tele-bulu e minte, bim afalik mitam tele-bulu no keman-temu kuta,
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 kaal fuyabok ko kugaman-temip bota kup kulan-temaalip kale, boyo tiinuta, aaltam uyo kaal fuyap kwiin tagang uyo maak so mitam tal tal ke-bom binimanuta, kota afungen tem uyo tolon-temu ko.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 “Kale ibo nimi ilak uyo duga-bom nimi ogok ke-bilip kale, bomi kalan uta abiip maak maak tinum kwiin tagang iyo tebe ibo olsak kupka-e-bom itafinon-bom-nilipta, yaafu-nilip e, sok de imdep no kamogimal imi diim daabelipta, kamogimal ilimi kayaam bogobelipta, ita inolip kaanaman-temip ko.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Kale kanum tolon-temu kota, nimi ilak dolin kwiin tagang iyo nimi ilak dugamin uyo kupkaa umik ugopne-nilip e, iyo ilimi duup-afin nimi ilak suun kup dugan-bilip imi waasi kebe itafinon-bom-nilip e, imdalip no waasi imi sagaal diim abeman-temip ko.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Kale biilan-temu uyo, bisop bagamin tinum kwiin tagang iyo tal bogo-nilip e, ‘Nuyo God imi profet ko age weng kem baga-emin tinum o,’ agelip e, unang tinum kwiin tagang iyo imi bisop bagamin weng boyo tinangku-nilip e, kupkaa yang iineman-temip ko.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Kale kanupmin kuguup bomi kanuman-temip kota, unang tinum kwiin tagang imi kuguup mafak uyo kwiin kiim keluta, imi ipkumal aget kupka-emin uta katip katip kem top binimanan-temu ko.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Kuta nimi ilak dolin unang tinum dogap ita kaal fuyap uyo utama-bom-nilip kupkaa yang iinemin binim, suun kup nimi ilak uyo fomtuup duga-bilip bii, kaanip umdii, bilip iyo God yagal tebe imtamo tam ilami abiip daalata, suun kup nan-temip ko.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Kale nimi unang tinum ibo no abe kafin kaa kutufosu komi abiip maak maak uyo tiine-bom-nilip alugum unang tinum iyo bogobe-nilip, ‘Yesus iyo kaan-nala ipmi ilim bobe-se kale, ipmi aget uyo fupkela ko-nilipta, Yesus imi ilak uyo dolipta, God yagal tebe imtamo no ilami abiip tambal daalan-tema o,’ age baga-em tiinemin o ageta kale, bomi kanubelip binimanan-temu kota, afungen tem umdii tolon-temu o,” age Yesus iyo ilami okumop man imi baga-ema ko.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 Unang tinum nimi suuk kon dola-bii umi tiki-bilip ibaa. Yesus imi weng bogo-se umi dola kolan-temi koyo tele utamin o ageta ko.
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 ibo Provins Yuudiya kagal albip umdii, ipmi abiip uyo kupkaa bilii daage no amdu tem tem kal waanamin ko.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Minte ibo am abal diim kal albip umdii, asok tam am mufekmufek umaak kulep-nulupta o age tam unemin ba kale, boyo kupkaa yuut bilii no waanamin ko.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Minte ibo ilipmi ilanggiip kal albip umdii, asok abiip uyo no ilim umaak kulep-nulupta o age asok daage abiip unemin ba kale, ilanggiip uyo kupkaa yuut bilii no waana-bom no kemin ko.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Minte bomi mitam tolon-temu uyo, unang kumun so so e minte unang manok so bilip iyo bilii unemin umi ilep uyo bong faga-bom-nilip e minte, kaal fuyap kiim uyo kwaa-bom no keman-temip kale, niyo bilip iyo i-filin-bii ko.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Kale am mafak daanu min, God imi ifin am daanu min uyo kanupmin mufekmufek mafak boyo mitam tulu umdii, ibo bagang-kaleta yuut bilii unomip binim kale, ibo God iyo bogobe-nilip, ‘Am mafaganu uyo, kabo mufekmufek mafak boyo kupkalap mitam telemin ba o,’ agan-bom aman duga-e-bilipta o ageta ko.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Kale sugamiyok God imi kamaki kafin telela kosa kulota kwep tal kaa diibelu koyo, kuguup mafak kwiin kiim kanupmin bomi ko mitam tolon-temu kulutap uyo maak mitam tisaalu kale, son-temu nala mitam iinon-temu uyo, maak so aaltam uyo kanupmin kuguup mafak kwiin kiim boyo asok maak so mitam tolon-temaalu ko.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Kuta God iyo ilami unang tinum ulula ilami ilak dolan-temip imi i-filin daa-nalata, bogo-nala kano, ‘Kaal fuyap umi am daan tolon-temu boyo yuut te top iinu binimanuk o,’ age bogosa kale, kanupmin weng boyo bogosaala binim nimnam, son-temu uyo, unang tinum iyo alugum kaan binimanan-temip kuta, weng boyo bogosa ko.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 “Am ko daanan-temu kota, kanube tinum iyo maak ibo bogobe-nala, ‘God imi ulaa dula kamok kesa tinum Krais iyo mep kalba kale, atamin o,’ agela min, ‘Yang kulba beyo atamin o,’ agan-be min uyo, ibo, ‘Fen o,’ agan-kalin ba ko.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Kale nimi weng kaa bogoli koyo dok uta ba kale, bisop bagamin tinum iyo tebe-nilip e, God imi ulula ilami ilak doiin unang tinum ibo bisop bogobe-nulupta, ipmi aget fugunin uyo kufak daabelupta, yang iinin o age-nilipta, ipmi finang uyo teleman-temip kale, maak iyo tal bogobe-nala e, ‘Niyo God imi ulaa nimdula kamok kesi tinum Krais o,’ agela e, minte maak iyo tal bogobe-nala e, ‘Niyo God imi profet ko age weng kem baga-emin tinum o,’ agela no keman-temip kale, iyo mirakel ko age kuguup ugulumi migik migik uyo kafaleman-temip ko.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Kale nimi aget fugunin uyo, kanupmin kuguup bomi mitam tolon-temu uyo ki, ibo kanupmin bisop bagamin tinum bilip imi weng uyo tinangku-nimip o age-nilita, mitam tilin-tem bom-suluta, kamaa kagal bomi sang uyo bogobeli kale, nimi weng koyo tele tinangku utama-bom-nilipta o ageta ko.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 “Ulutap kale, kanube tinum iyo maak ibo bogobe-nilip, ‘God imi ulaa dula kamok kesa tinum Krais iyo unanbu no iibaan kugol alba kale, nota atamum o,’ agelip umdii, ibo unemin ba ko. Aa mungkup ulutap kale, maak bogobe-nilip, ‘God imi ulaa dula kamok kesa tinum Krais iyo yak am kutam kal ipkumal so alba o,’ agelip umdii, ibo weng boyo tinangka-bom no kemin ba ko.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Kale Mo Tibil imi Man nimi asok tolon-temi uyo, bamalaang famalaak mo alugum abiil so kafin so ilagenabu ulutap ke-nilita, asok tilita, alugum kafin diim unang tinum iyo nitaman-temip ko.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 “Kale ibo utamipta e, uun dimduum kaanin unan-kalin iyo kwiin tagang tam abiil tigiin kugol sigin-bilip kalaa agelip umdii, boyo ipkil utamipta e, bilip iyo dimduum umaak kaanebelu uta-bomta sigin-bilip kalaa agelan-temip kale, ulutap mufekmufek sang nimi bogobeli bomi mitam tulu umdii, kota ibo utamipta e, nimi tolon-temi uyo digibanu kalaa agelan-temip o,” age Yesus iyo ilami okumop man imi baga-ema ko.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Kale Yesus iyo tam ilami okumop man imi bogobe-nala e, “Kanupmin kuguup mafak mafak boyo mitam iinu binimanuta, kota tam ataan uyo miliil molu e minte, kayop umi dong ugol mungkup binimanu e minte, biningok ugol mungkup abiil tigiin uyo kupkaa duk finano malaak abe-bulu e minte, iit abiil kun diim umi mufekmufek titil tebesip igil mungkup ilimi ilep uyo kupkaa sigin-bii ilep migik ilep tiine-bala tiine-bala ke-bom no keman-temip ko.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Kale kafin diim komi tinum miit maak maak nimi ilak dolin binim iyo abiil tigiin kiit fen mufekmufek maak utamipta e, Mo Tibil imi Man iyo iip tem tem ku-tele talanbu tal-bom-nilita, titil kiim uyo ku imi dong uyo tiin bulusii kup sigin-bii talan-be kalaa age-nilipta, fomtuup finan-bom-nilip e, ameman-temip kale,
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 iyo fongket weng kiim ko age bigul weng kiim uyo tinangkulan-temip ko. Kale niyo nalami ensel iyo imdali unanbu no kafin kaa kutufosu komi magaang tem kugol God imi unang tinum ulula ilami ilak dolin iyo afeta ko-nilipta, nimi finang kulep tolon-temip o,” age Yesus iyo ilami okumop man bogobela ko.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 Kale Yesus iyo asok do weng maak bogobe-nala e, “At umi aget uyo fugunolin. Ibo yet bomi kuguup uyo utamipta, umi kon uyo bam daa kalunganu umdii, boyo umi dum abumin uyo mep so tulu kalaa agelan-temip ko.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Ulutap kale, utamipta, nimi kuguup kanum tolon-temu umi sang baga-em tebesi uyo mitam tulu kalaa agelan-temip kota, ibo utamipta, boyo nimi tolon-temi umi am uta mep so tulu kalaa agelan-temip ko.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 “Kale nimi weng bogobelan-temi koyo tinangku-silipta. Unang tinum iip maak maak kamano tiin kafan albip iyo kaanin-tem bom-silipta, nimi weng bogobe-nili, ‘Son-temu uyo, mufekmufek mafak mafak uyo mitam Juda kasel imi diim abelan-temu o,’ agebi uyo mitam tolon-temu ko.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Am maak daanan-temu kota, abiil so kafin so uyo binimanan-temu kuta minte, nimi weng uyo biiluta, binimanan-temaalu binim kale, suun kup bom tuluun kup nan-temu o,” age Yesus iyo do weng boyo baga-ema ko.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 Kale Yesus iyo bogobe-nala e, “‘Beyo dok kota tolon-temi o?’ nagan-bilip aga? Kafin diim komi tinum iyo utamsaalip e minte, abiil tigiin kasel ensel iyo utamsaalip e minte, God imi Man nagal mungkup utamsaali no kale, boyo nimi Aatum God maagup ita kup utamsa ko.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Mo Tibil imi Man niyo asok tilin-tem bom-bili uyo, unang tinum imi kuguup kanuman-temip uyo sugayok Noa imi sip ko age bot afalik dinan-bala unang tinum kuguup kanumsip ulutap ko.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Sugayok Noa imi bom-bala ok umi fogo tilin-tem bom-sulu uyo, unang tinum iyo (God imi ilak uyo dolin binim ke-bom-nilip e,) iman unan-bom-nilip e, ok unan-bom no ke-bom-nilip e, tinum iyo unang dula-bilip e, unang iyo tinum dula-bom no ke-bilipta bii, Noa iyo imi sip kiim uyo dinan-bii, binimanu kupka-nala e, Noa ulimal iyo tam sip tem unip ko.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Unang tinum bilip iyo utamipta, ok uyo fogo tolon-temu kalaa agelin-tem ke-bilip e bole, ok uyo fogo tal-nulu e, unang tinum iyo alugum mimilepmu kaansip ko. Ulutap kale, unang tinum iyo God imi ilak uyo dolin-tem bom-bilipta bii, Mo Tibil imi Man niyo tolon-temi ko.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Nimi tolon-temi kota, tinum alop iyo maak iman ilang digin-bilip e, ensel iyo tal maak ulaa dep unom-nilip e, maak ita dupkaa unon-temip ko.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Ulutap kale, nimi tolon-temi kota, unang alop umaak iman telela-bilip e, ensel iyo tal maak ulaa kwep unom-nilip e, maak uta kupkaa unon-temip ko.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 Kale ibo utamta, ipmi Kamogim niyo dok kota tolon-tema kalaa nagebaalip kale, ibo suun kup telel-bom bigi-bom-nilipta o ageta ko.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Nimi do weng katip kaa bogobelan-temi koyo tele tolong do aget fugun-bom-silipta o ageta ko. Kale tinum am kayaak iyo utamata, mililep uyo dok kota tinum yuguut unin iyo tolon-tema kalaa ageba nimnam, beyo kafan bom bigilata, tinum yuguut unin beyo dogobeta talta am boyo dalata ko-nalata, tam imi mufekmufek uyo dugu kulube mitam iinbaala ko.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Kale ulutap ibo utamipta e, Mo Tibil imi Man niyo dok kota tolon-tema kalaa nagebaalip kale, maagalo tem kale, suun kup bigi-bom telel-bom-nilipta o,” age Yesus ilami okumop man imi baga-ema ko.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Kale Yesus iyo ilami okumop man imi do weng maak bogobe-nala e, “Niyo tinum ogok fomtuup kanu-bom aget tambal fugun-bom no kemin tinum imi sang uyo bogobelan o ageta ko. Kanupmin ogok kemin tinum ilami kamogim iyo ulaa du bogobe-nala e, ‘Kabo nimi ogok kemin tinum bilip iyo tambaliim kup itama-bom tiin molapta, ogok tambal kup ke-bilipta, nimi mufekmufek uyo tambaliim kup bom-buluta, iman taga-emin ulumi am daanan-temu kota, iman uyo ogok kemin tinum imi taga-emal o,’ age bogobe-nalata, dupkaa unon-tema ko.
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Kale ogok kemin tinum beyo kamogim imi weng uta tinangku-nala imi ogok uyo waafulin kup ke-bom ogok kema umdii, kamogim iyo asok tal abomu, tambaliim kup ogok ke-be kalaa age-nalata, deng tebeman-tema ko.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Kale kamogim iyo bogobe-nala e, ‘Utamita, niyo kugol bomta, katamin-tem bom-bilita, ogok tambal uyo kem-nuubap kalaa ageli kale, ogok afaligen uyo kapmi kopkelita, kapta nimi mufekmufek uyo alugum tiin molan-temap o,’ agelan-tema ko.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Kuta kanube ogok mafak kemin tinum iyo aget fuguno-nala e, ‘Nimi kamogim iyo mufekmufek migik maak tebe daak tamalu kale, yuut tolon-temaala binim o,’ age-nala,
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 ipkumal ogok kemin tinum iyo ye-bom-nala, ok mafak unan-bii ilum ilum kemin tinum sino ton-bom iman unan-bom ok mafak unan-bom-nala,
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 kamogim iyo dok kota tolon-tema kalaa age fenin binim ke-bom no kema umdii, bom-balata, am maak daanu e, kamogim iyo talta utamata e, kuguup mafak kem tebesa kalaa age-nala e, imi kuguup mafak umdii yan ke-e-bom
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 fomtuup saal daga-bom kaal fuyap kupka-eman-tema uyo kuguup alop waafuna-bom weng kwaasulmin tinum imi kaal fuyap kupka-emin ulutap mungkup kupka-e-balata, ogok mafak kemin tinum iyo bogo-nala e, ‘Kwiin ko so kubo?’ agan-bom-nala e, fomtuup ameman-tema o,” age Yesus ilami okumop man imi baga-ema ko.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.