Mateus 20

GOD IMI WENG (TLF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kale Yesus iyo do weng maak bogobe-nala e, “God imi tebe unang tinum tiin mo-bom mufekmufek taga-em-nuuba umi kuguup uyo sok dum ilang kayaak maak tebe ogok kemin tinum imi kuguup kobe-se ulutap kale, bemi sok dum ilang uyo kwiin kiim kuta minte, imi ogok kemin tinum ita iip maak maak ita kup kale, kutim ataan, kenan o agan-suluta, sok dum ilang kayaak iyo daage no, yol am kugol tinum iyo maak ululita, no nimi ogok kene-bom-nilip mani kwaamin o age-nalata,
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 daage no tinum iip maak maak iyo itam-nala e, bogobela, ‘Ibo ogok ke-biilan age-silip kwiina kota, ogok ke-bii am maagup kemin umi tisol uta kup tii kobe yakyak keman-temi o,’ age-nala e, imdala no imi sok dum ilang kugol ogok kemip ko.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 “Kale am uyo taabanu e, sok dum ilang kayaak iyo asok tinum fen daage no yol am no abomu, tinum iip maak maak iyo bisop tonbip kalaa age-nala e,
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 bogobela, ‘Ibaa. Ibo no nimi sok dum ilang kugol ogok ke-bilip bii, kwiinuta, ogok ulumi tii tisol uyo kobelan o,’ agela e,
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 tinangku-nilip e, daage no ogok kemip ko.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 “Kale bii am kwiinu ogok uyo binimanan o agan-sulu e, beyo daage no yol am no abomu, tinum iip maak maak iyo asok kugol albip kalaa age-nala e, bogobela, ‘Ibaa. Ibo intaben o ageta am daanbu koyo, bisop albip o?’ agela e,
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 isiik bogobe-nilip e, ‘Nuyo tinum iyo maak tebeta ogok umaak kopmin-tem kale, bisop am kal albup o,’ agelip e, bogobela ko. ‘Ogok umaak kobelin-tem umdii, ibo no nimi sok dum ilang uta ogok kemin o,’ agela e, daage no ogok kemip ko.
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 “Kale atanim tem iinon o agan-sulu e, sok dum ilang kayaak iyo tebe ogok kemin tinum imi tiin molin iyo bogobe-nala e, ‘Ogok kemin tinum iyo alugum olabelap tala tala kelipta, imi tisol uyo kuga-emal o ageta kale, kamaki uyo kabo mep maak aaltam tal ogok kem-silip kwiinu bilip isiik kobe-nalap e minte, bilip imi umik tem uyo ipkumal iip maak taabanu tal ogok ke-bilip iyo kobe no ke-nalapta minte, kamaki kutim tal ogok ke-bilip bilip ita afung afung kobe no kelal o,’ agela e,
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 bole tam tiin molin iyo ogok kemin tinum olabela tal tamip e, beyo tisol uyo yagalami kobe kobe kemsaala kale, kamaki uyo ogok ke-bii am maagup kemin umi tisol uyo tinum aaltam tal ogok ke-bilip bilip isiik kobe-nala e, tam tinum taap tilip iyo asok mungkup ogok ke-bii am maagup kemin umi tisol uta kobe no kela e,
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 aaltam uyo tinum kamaki kutim tal ogok kem albip iyo tal, tisol kwaamum o age tal-nilip e, aget fuguno-nilip e, ‘Nuyo kutim kota ogok kem kwep talanbu tal am kwiina kaa diibelup kale, nuyo tisol bisel kululan-temup o,’ agelip kuta, alugum maagup maagup iyo tinum aaltam tilip imi tisol kululip ulutap ogok ke-bii am maagup kemin umi tisol uta kup kulu-nilipta,
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 utamipta e, numi tisol koyo nugumal mep kwiina tal ogok kem-silip kwiinu imi tisol kululip ulutap kululup kalaa age-nilip e, kamok iyo olsak kupka-e-bom bubun-bom
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 bogobe-nilip e, ‘Kamogim kabaa. Ogok kemin tinum kalip iyo ogok uyo binimanan o agan-suluta, tal-nilip ogok katip kup kelip kale minte, nuta kutim kota tal ataan afek diim koyo ogok kem talanbu tal am kwiina kaa diibelup kuta, intaben o age-nalapta, numi tisol uyo bilip imi tisol kobelap kulutap mungkup nugol kobelap a? Kale boyo felepmin-tem o,’ agelip e,
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 sok dum ilang kayaak isiik tebe bilip imi tinum maagup imi weng uyo yan kebe-nala e, bogobela ko. ‘Nugum kabaa. Sining age tinangku-salapta. Niyo bogopke-nili, “Ogok ke-bii am maagup kemin umi tisol uta kop-kaman-temi o,” agelita, kabo, “Ogok ke-bili bii, am maagup kelan-temi o,” nagebap kale, niyo kabo kuguup mafak kopkelaali kale, nulumi weng bogobup uta kup waafu-nilita, boyo kobeli ko.
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 — ausente —
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 — ausente —
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 “Kale do weng bomi magam uyo, unang tinum dogap ita utamipta, kuguup mafak ke-bulup kalaa age-nilip kamaa kagal imi aget uyo fupkela ko nimi ilak uyo dolip umdii, God imi tiin diim uyo bilip iyo win so kelan-temip kale minte, unang tinum dogap ita siin uyo imi aget uyo fupkela ko nimi ilak uyo do-nilip nimi ogok uta kem tebesip kuta, bilip iyo, ‘Nuyo tambaliim o,’ agan-kalip umdii, God imi tiin diim uyo bilip iyo kubagan-nilip e, win binim kelan-temip (kuta, God iyo bilip iyo alugum maagup tisol tambal kobelan-tema) o,” age Yesus iyo kam age bogobela ko.
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Kale Yesus sino ilami okumop man sino ninggil iyo daage, abiip miton Jerusalam unum o age abe-bom-nilip e, ilami okumop man tuluun kal iyo unang tinum imi iibak tem kulagal ulu kulep yang kweng tola ninggil ilisinon abe-bom-nilip e, bogobela ko.
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 “Ibaa. Jerusalam kamet iinum o age talan-bulup kale, no kugol bom-bulupta, tinum maak tebe-nala e, Mo Tibil imi Man niyo nimdep no tinum amem ko age pris imi kamogimal so ulo utamsip tinum so imi diim daabelata bole, igil weng tegen-bom-nilipta, ‘Tinum beyo angkolip kaanak o,’ nage bogo kupka-nilipta,
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 nimdalip yak Rom kasel imi sagaal diim abelita, ita tebe-nilipta, titul weng bagane-bom-nilip e minte, sok ifet ku saal daga-bom no ke-bii-nilipta, nimdep no at diim kal nim-diilip kaanita, nimdep no namalip bii, am alop kelita, am asuno diim kota God yagal tebe nifolata, asok fen tigi molan-temi o,” age Yesus iyo ilami okumop man ita kup baga-ema ko.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Kale Sebedi imi kalel uyo umi man tinum alop Jems sino Jon sino iyo kulep Yesus imi finang tal-nulu e, katuun duung fegela daak ton-nulu e, bogobelu ko. “Kamogim kabaa. Niyo, nimi man kalip iyo mufekmufek tambal umaak kanubelal o agan-bii o,” agelu e,
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Yesus iyo dagala, “Kubo, intaben uta niyo kanupnelak o nagan-balap o?” agela e, ogen usiik Yesus imi weng uyo yan kebe bogo-nulu e, “Suuk nala kapmi mitam kamok king ke-nalap unang tinum alugum imi tiin molan-temap uyo, kabo nimi man tinum alop kalip iyo ululapta, maak iyo te kapmi ipkuk ilo keng kal tona e, minte maak ita te afaan ilo keng kal tona no ke-bom kabo dong dagake-bilipta, ninggil ibo unang tinum iyo tiin molin o,” agelu e,
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Yesus iyo fupkela kek fen tiin alop iyo itam-nala e, ilami kaal fuyap kulan-tema umi sang uyo imi bogobe-nala e, “Nugumal ibaa. Ipmi dagagan-bilip bomi magam uyo ibo tele utamin-tem kale, kuguup mafak maak kek kek ita tebe nimi kop-naman-temip uyo ipkil tii boyo ku no kelan-temip aga o?” agela e, bogobe-nilip e, “Aa. Nuyo tii boyo kanupman-temup o,” agelip e,
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Yesus iyo bogobela, “Dam kale, ibo nimi kuguup mafak ko nimi kop-naman-temip ulutap kelan-temip kuta, boyo nimi ogok keluta, tinum ulu-nilita, kamok imi baan diim nimi mep sino albu uyo imdep daalan-temaali kale, boyo nimi Aatum God imi ogok kale, yagal tinum iyo ulusa kale, imdep daalata, ita tebe dong dagane-bilipta, unang tinum iyo tiin molan-temup o,” agela ko.
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Kale Yesus imi okumop man nagaal kal iyo tinangku-nilip e, okumop man alop bilip iyo olsak kopmip e,
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Yesus iyo olabela okumop man iyo alugum tilip e, bogobela ko. “Ibaa. Ipkil utamipta e, kafin diim kagal God imi ilak dolin binim unang tinum imi kamogimal iyo unang tinum iyo alaang weng uyo kupka-e-bom-nilip e minte, ilimi aget fugunin weng uta kup kuguup mafak uyo kupka-e-bom no kem-nuubip kalaa agesip kuta minte,
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 nimi ilak dolin ibo bilip imi kuguup ko kanum-nuubip boyo ipsiik dagaa ku kanumin ba kale, tinum iyo, ipmi kamok kelan o agela umdii, beyo ilami win uyo kufumin ba kale, bilili age-bom ipkumal imi bon tem kiit fenan-tema bota tambaliim kale minte,
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 ipmi tinum iyo dok ita, nita mitam nugumal imi kamok kelita o agela umdii, beyo alugum ipmi dong daga-emin tinum kelan-tema bota tambaliim ko.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Kale Mo Tibil imi Man niyo kafin diim koyo bisop tal ton-bom-bilita, tinum ita nimi ogok uyo kenemin o ageta tisaali kale, niyo tal-nilita, fomtuup ogok ke-bom unang tinum iyo dong daga-eman o ageta ti-sii boyo ki, niyo tal-nilita, waasi iyo imkali tebe nangkolip kaanan-temi bota unang tinum kwiin tagang imi ilim uyo bobelita, bilip iyo God imi man ke suun nin o ageta ti-sii kale, ibo nimi unang tinum dong daga-e-bii ulutap ke-bom-nilipta o,” age Yesus iyo baga-ema ko.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Kale Yesus sino ilami okumop man sino iyo abiip Jeriko uyo kupkaa abe-bilip e, unang tinum kwiin tagang iyo yak ninggil imi daang begebe no kelip dagaa dep unip ko.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Kale abe-bilip e, tinum tiin mafak alop maak ilep mibiyaang tem kugol tonbip iyo tolong dolipta e, unang tinum iyo bogo-nilip e, “Yesus iyo tiinan-be o,” agan-bilip kalaa age olabe-nilip e, “Kamogim kabaa. Kabo kalapmi afalik King Devit ilatap kale, nuyo i-filin daa kapmi titil uyo ku-nalap dong dogobelal o,” agelip e,
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 unang tinum iyo tebe alop iyo yagan-bom bogobe-nilip e, “Ibo sining agelin o,” agan-bilip kuta, tinum tiin mafak alop bilip iyo asok fomtuup ol-bom-nilip e, “King Devit imi man ilop Kamogim kabaa. Kabo nuyo i-filin daa dong dogobelal o,” agelip e,
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Yesus iyo sining age kugol mo-nala e, olabela, “Ibo, niyo intaben nubelak o ageta olne-bilip o?” agela e,
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 alop isiik imi weng boyo yan kebe bogobe-nilip e, “Kamogim kabaa. Nuyo dong dogobelap alop numi tiin koyo tambalanepmuta, mufekmufek uyo utamamum o ageta olan-bulup o,” agelip e,
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Yesus iyo alop iyo i-filin daa-nala e, yak imi tiin uyo melebela e, maak fagaa alop imi tiin uyo tambalanepmu e bole, Yesus imi ilak uyo dolip e, isino unip ko.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.