Lucas 19
GOD IMI WENG (TLF) vs AAI
1 Yesus sino ilami okumop man sino iyo, no abiip Jeriko uyo ugaa kupkan ke unum o age-nilipta, tam Jeriko tam tamipta bole,
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 tam tinum maak alba kale, bemi win uyo Sakius kale, beyo takis mani kwaamin tinum imi kamogim e minte, mufekmufek soyaap no kale, beyo Jeriko kutam kal nin kale,
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Sakius iyo, Yesus beyo atamta, waantap ita kalaa agelan o agan-be kuta, unang tinum kwiin tagang ita te top bon tem katop kal molip kale, Sakius beyo tinum duumaat kale, Yesus iyo atamin-tem kela ko.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Kota Sakius iyo utamata e, Yesus iyo ka-tele tolon-tema kalaa age-nala e, Yesus beyo ataman o age no ke-nala e, isiik unang tinum kwiin tagang tem ku-tele yuut no abe tam at yet al maak kutam kal tona ko.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Kale kota Yesus iyo tal Sakius imi at yet al tonba umi afak tem kugol mo-nala e, kiit fen Sakius iyo atam bogobe-nala e, “Sakius kabaa. Kamano koyo niyo kapmi am kal nan-temi kale, kabo yuut at al boyo kupka-nalap malaak kafin diim talapta o,” agela e,
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 kota Sakius iyo at al uyo kupka-nala e, yuut malaak kafin diim malaak-nala e, Yesus iyo weng umobe deng afalik kup tebema ko.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Kale unang tinum iyo alugum utamipta e, Yesus iyo fengmin tinum imi am iinon-tema kalaa age-nilipta, Yesus iyo umik tem weng baga-e-bom-nilip e, “Beyo no fengmin tinum imi am kal son-tema o,” agan-kalip ko.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Kale kota Sakius iyo Yesus sino imi okumop man sino iyo imtamo tam ilami am imdep tam daala ton-siit-nilip e, tam kota Sakius iyo fen mo-nala e, Yesus imi bogobela, “Nugum kabaa. Tolong do-salapta. Niyo nimi mufekmufek uyo baan alop faga-nilita, tam maak uta bulup man imi togobelan-temi ko. Minte tam maak uyo unang tinum imi bisop baga-e-bom-nili imi mani daga-em-nuubi uyo, asok kuga-eman-temi uyo, tuumon maagup dagaa dube-sii kalaa ageli umdii, tuumon kalbinim umaak kwegobe no ke kobe yakyak keman-temi o,” agela e,
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Yesus isiik bogobe-nala e, “Kabo Abraham imi man ilop kuta, kabo siin uyo God imi ilep uyo kupkaa yang atin maagalo kesap kuta, kamano kota God iyo tebe kapsino minte kapmi man sino kalel sino ipmi ilim uyo bobela waalanip ko.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Mo Tibil imi Man niyo tal, unang tinum God imi umik ugobe maagalo kesip ita dong dogobe imi ilim uta bobeli waalanin o age-nilita, fen ti-sii o,” age Sakius imi bogobela ko.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Kale Yesus iyo tal Jerusalam mep so tala kalaa age unang tinum iyo aget fuguno-nilip e, “Kamano kota God iyo tebe Rom kasel iyo tagaa imkan ke-nalata, nuyo tiin molan-tema umaak o,” agelip ko. Kale unang tinum iyo Yesus imi weng tinangka-bilip e, tam Yesus iyo, kafalebelita, utamipta, numi aget fugunin boyo bisop bagan-bulup kalaa agelin o age-nalata, felep yak ku to do weng maak bogola ko.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 “Tam kamok maak aget fuguno-nala e, ‘Olapnebip kale, niyo unanbu no anang simanim maak kutam iinita bole, anang kasel ita tebe-nilipta, ulaa nimdu-nilipta, “Numi tiin molin ko age king kelal o,” agelipta, asok tolon-temi o,’ agan-kala ko.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Tinum beyo, unon o agan-som-nala e, kota imi ogok kemin tinum nagaal kal iyo olabela tilip e maagup maagup iyo mani wan tausen (1,000) uyo kobe yakyak ke-nala e, bogobe-nala e, ‘Nimi no simanim kal nan-temi uyo, ibo mani kobeli boyo kulu bisnis ke-bom mani uyo maak so kwaa-bilipta, bii asok nimi tolon-temi kota, mani uyo asok kopnelin o,’ agela ko.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 “Kale tinum beyo age kupkaa daagina e, tam ilami abiip tinum atafinon-nuubip iyo kalaan tinum imdalip imi umik tem no-nilip e, simaan unang tinum imi bogobe-nilip e, ‘Nuyo, tinum beyo numi king kelan-temaala o agan-bulup o,’ agelip ko.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 “Kale kam agelip kuta, tinum beyo ulaa dulip mitam king ke-siit-nalata, asok daage tal ilami abiip tal-nala e, maak fagaa ilami ogok kemin tinum maak bogobe-nala e, ‘Yuut no tinum nagaal kal imi siin mani kobin-sii iyo olabelap tilipta, dagata nimi mani uyo maak sino intap kal kota kulubip kalaa agelan o ageta kale, no imtamo talaal o,’ agela ko.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 “Kale tinum maak isiik tal king imi bogobe-nala e, ‘Kamogim kabaa. Kapmi mani kopnin-salap uyo kulu bisnis ke-bom senganu kupkapke-nilita, mani ten tausen (10,000) maak kulupke no kebi o,’ agela e,
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 king iyo bogobe-nala e, ‘Suguul ke kabo ogok kopkin-sii boyo kupkasaalap kale, kabo fomtuup dital fagaa tambaliim kup kem tebesap kale, mufekmufek katip ita ko tambaliim kup tiin mosap kalaa age-nilita, niyo kota abiip nagaal kal kota kopkelita tiin molan-temap o,’ agela ko.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 “Minte tam tinum maak iyo tal-nala e, bogobela, ‘Kamogim kabaa. Kapmi mani kopnin-salap uyo kulu bisnis ke-bom senganu kupkapke-nilita, mani faiv tausen (5,000) maak kulupke no kebi o,’ agela e,
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 king iyo bogobela, ‘Tambaliim kale, kabo abiip ogal kota kopkelita, tiin molan-temap o,’ agela ko.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 — ausente —
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 — ausente —
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 king iyo ilami ogok kemin tinum bemi bogobela, ‘Kabo ogok kemin tinum mafak kale, kalapmi weng bogopnelap bomi kalan uta sok de kamolan-temi ko. Kabo bogopne-nalap kano, “Kabo alaang bubul kolin tinum kale, kapmi ogok kemin tinum imi ogok ke-bom mani kululip uyo kabo miing diim kup tal ton-nalapta, kwaa-bom-nalap e minte, kapmi ogok kemin tinum imi ilanggiip umi mufekmufek ulip mitam damanu uyo miing diim kup tal ton-nalapta, kwaa-bom no kem-nuubap o,” agelap kale,
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 intaben o age-nalapta, nimi mani boyo kulep no beng tem tolapta, nimi mani uyo sengansaalu a? Kanube-salap nimnam, niyo asok talta mani bisel kululi kuta, boyo kupkalapta, niyo tal-nilita, nimi mani atuk uyo kululin-tem ke-nilita, asok nalami mani dopkin-sii ita kup dululi o,’ age-nala e,
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 tam ilami dong daga-emin tinum albip bilip imi bogobe-nala e, ‘Ibaa. Yak imi sagaal diim mani waafuba boyo kulu-nilip tinum mani ten tausen (10,000) kuluba bemi kobe no kelin o,’ agela e,
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 tam bogolip ko. ‘Kamogim kabaa. Tinum beyo mani ten tausen (10,000) kuluba kale, bo kam agan-kalin ba o,’ agelip e,
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 king iyo imi weng yan kebe-nala e, ‘Weng maak bogobelan-temi kale, tinangku-silipta. Tinum waantap ita ogok tambal ke-bom-nala e, imi kamok imi weng tinangka-bom no kema umdii, bemi kamok iyo tebe ogok uyo maak so kobelata, ogok kwiin kiim uyo ke-bom-nala e minte, mani kwiin tagang uyo kwaa-bom no keman-tema kale minte, tinum waantap ita ogok uyo mafak ke-bom-nala e, imi kamok imi weng uyo kwaasule-bom no kema umdii, bemi kamok iyo tebe fot tebelata, ogok umi tisol uyo maak so kwaaman-temaala o,’ agan tolom-nalata minte,
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 maak uyo bogo-nala kano, ‘Ibo no siin tinum bogo-nilip kano, “Nuyo tinum beyo numi king kelan-temaala o agan-bulup o,” nage-silip iyo kulep tal nalami tiin diim kagal inolip kaanin o,’ agesa o,” age Yesus iyo baga-ema ko.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Tam Yesus imi weng uyo binimanu e, Yesus ita bon tem kela e minte, imi okumop man ita umik tem ke no ke-nilip e, dagaa kulep Jerusalam unip ko.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Kale abiip alop maak Betfage so Betani so boyo unanbu tam Oliv Tigiin kutam kal albu kale, Yesus ninggil iyo tam mep so tam-nilip e, Yesus iyo, ilami okumop man alop maak isiik imdali unipta o agan-som-nala e,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 tam alop bogobe-nala e, “Alop ibo yak abe abiip utaman-bulup boyo tamta, kong ko age dongki man kagum maak dup-diilip alba kalaa agelan-temip kale, beyo siin uyo tinum iyo maak bemi daang kun diim uyo tona dep tiinemin-tem alba kale, ibo sok talaa daa-nilipta, nimi finang dep tilin o ageta kale,
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 kanum abe-silipta, tinum iyo maak alop ipmi daga-nala, ‘Intaben o age-nilipta, bemi sok uyo talaa daagan-bilip o?’ agela umdii, ipkil bogobe-nilip kano, ‘Numi kamogim iyo, “Dep tilin o,” agelata, tulup o,’ age bogobe-nilipta, dep tilin o,” age-nalata, imdala unip ko.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Kota alop iyo tal abiip tal abomu e, Yesus imi bogobela ulutap mungkup dongki man kagum iyo dup-diilip alba kalaa age-nilip e,
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 alop iyo sok uyo talaa daagamip e, dongki imi tiin molin tinum iyo tal daga-nilip e, “Ibaa. Boyo intaben nulum o age-nilipta, dongki imi sok boyo talaa daagan-bilip o?” agelip e,
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 alop iyo yan kebe bogobe-nilip e, “Numi Kamogim iyo bogobe-nalata, ‘Alop no dep tilin o,’ agelata, alop nuyo tulup o,” age bogobelip e, dongki kasel iyo, “O,” agelip e,
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 alop iyo dongki man kagum iyo dep tal Yesus imi diim daalip e, ilami okumop man iyo ilimi ilim uyo dulu kulep te tam dongki imi daang kun diim uyo ifobe-nilip e, Yesus iyo dong dogopmip e, te tam dongki daang kun diim ton-nala e,
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 abe-balata, tinum unang imi aget fugunin uyo, king imi tal-bala deng tebemin kuguup uyo kanumin kale, Yesus imi ka-tele talan-be boyo, nuyo ilep koyo atin tambaliim kup telelepmupta, tiinak o age-nilipta, ilimi ilim iip maak maak uyo dulu kulep daak ilep kugol ifum yakyak ke-bilipta, dongki beyo Yesus iyo duptamo ilim tip diim kutop-tele tiina ko.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Yesus iyo Oliv Tigiin uyo kupkaa daak Jerusalam mep so so abe-sala e, Yesus imi ilak dolin unang tinum kwiin tagang iyo tal Yesus iyo fufala dolip e, iso iso abe-bom-nilip e, unang tinum iyo kuguup migik migik Yesus imi kanu-bala utaman-bomip umi aget uta fugun-bom-nilipta, alugum bilip iyo God imi tok uyo baga-bom fomtuup ol-bom-nilip e, deng kup tebemip ko.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Bogo-nilip e, “Numi kamok king keyo God kapmi win tolop diim o ageta talan-be kale, kabo kuguup tambal uta kup kupka-e-balapta o ageta kale, keyo nuyo dong dogobela waalan-nulupta, tam abiil tigiin kutam kal abiin tambal tonan-temup kale, nuyo kapmi win afaligen boyo kufukemum o,” agan-kalip ko.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Kale Falosi iip maak maak iyo unang tinum tagang tem kulagal albip kale, Yesus imi bogobe-nilip e, “Kafalemin kabaa. Unang tinum kapmi daang begepkebip kalip iyo bogobelap sining agelin o,” agelip e,
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Yesus iyo yan kebe bogola, “Niyo fegelebelan-temaali kwa. Kale niyo ibo weng maak bogobelan o ageta kale, tinangku-silipta. Unang tinum kalip iyo sining agelip umdii, daak tuum bilip ita tinum ilitap ke-nilipta, nimi win uyo kufuneman-temip o,” agela ko.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Yesus iyo tal abiip miton Jerusalam mep so tal abiip boyo utam-nala e, kota abiip kasel imi i-filin-bom-nala e, aman-bom
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 — ausente —
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 — ausente —
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 — ausente —
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Yesus iyo ilami okumop man iyo kulep no Jerusalam abe-nala e, tam ulotu am miton kutam uyo tamta itamata e, tinum iyo tebe-nilip e, mufekmufek God imi kuga-emin uyo kulep te tam tolip ulotu am miton kutam kal saan-bilip kalaa age-nala e, Yesus iyo tebe tinum mufekmufek kulep te tam to-bilip bilip iyo fot tebela tam iine-bilip e,
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 kong saan-bilip umi tisol kwan-bilip iyo weng maak bogopma, “Sugayok God imi suuk kon tem uyo bogo-nala e, ‘Nimi am katam uyo beten kemin umi am nan-temu o,’ agesa kale, ibo God imi weng boyo utamsip kuta, kwaasulebe-nilipta, God imi am katam uyo kufak daga-e-bilip kale, am katam uyo ipmi bisnis ke-bom ipkumal imi mani yuguut unan-kalin umi am kelu kupkasip o,” age Yesus iyo bogopma ko.
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Kale Yesus iyo God imi weng uyo ulotu am miton kal unang tinum iyo suun kup kafale-bii yakyak ke-balata minte, tam tinum amem ko age pris imi kamogimal so ulo utamsip so Jerusalam kutam umi kamogimal so iyo, “Kanubelu koyo, dogobeta Yesus iyo angkolup kaanak o?” age-nilipta, ilep fenip kuta,
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 alugum unang tinum iyo, Yesus imi weng uta tinangkamum o age-nilipta, suun kup fufala dek mo yakyak ke-bom tinangkamin kup ke-bilipta kale, kamogimal iyo dogap-tele yangta aafu-nimip binim kemip ko.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.